Šių metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais Merkinėje po gan ilgos pertraukos vėl buvo tęsiamos Lietuvos partizanų palaikų paieškos, kurias inicijavo Merkinės krašto muziejus kartu su Varėnos r. savivaldybe…
Pirmos duobės palaikai Nr. 1 į duobę įmesti kniūbsti, krūtinės sritis – kiek aukščiau, pakreipta ant dešinio šono. Galva orientuota į šiaurės vakarus, nusvirusi žemyn. Dešinė ranka sulenkta šone dilbiu į išorę, kairė ranka sulenkta šone link dubens. Kojos nežymiai sulenktos per kelius į kairę pusę. Kairė ranka ant palaikų Nr. 3,2. Šalia palaikų aptikta keramikinė saga, užtrauktuko fragmentas, plastmasinė sagelė, taip pat kabliukas ir geležinė saga. Ant dešinės rankos užmestas geležinės skardos (?) gabalas, panašus į kibiro dugną. Pirmos duobės palaikai Nr. 2 į duobę paguldyti aukštielninki, ties dubeniu pakreipti ant kairio šono. Galva orientuota į vakarus, kaukolė pasukta į kairę pusę. Kairė ranka ištiesta palei šoną, dešinė sulenkta krūtinės srityje. Kojos ištiestos, suglaustos. Šalia palaikų rasta korodavusi sagelė, sagtelė, juoda saga, dvi metalinės kelnių sagos. Dešinėje krūtinės pusėje aptikta kulka. Dar viena kulka fiksuota kairėje dubens pusėje. Antros duobės palaikai Nr. 1 į duobę įmesti kniūbsti, galva žemyn šlaitu, pakreipti ant kairio šono, galva orientuota į pietų vakarus, kaukolė veidu žemyn. Dešinė ranka sulenkta statmenai palei šoną delnu žemyn. Kairė ranka sulenkta po dubeniu. Kojos sulenktos į dešinę pusę, atremtos į per mažos kūnui duobės sienelę. Šalia palaikų aptiktos dvi marškinių sagelės, ant kairio šlaunikaulio – skeveldra ir dvi kulkos. Dar viena kulka aptikta ties L2-3 slanksteliais. Trečios duobės palaikai Nr. 1 įmesti į duobę kniūbsti, krūtinės sritis atlošta. Galva orientuota į šiaurės rytus, kaukolė stipriai fragmentuota, fragmentai aptikti ir duobės užpilde apie 20 cm virš palaikų ties nugaros sritimi. Užfiksuotas pečių lanko kaulų trūkumas. Kojos ištiestos įstrižai į viršų, atremtos į duobės sienelę. Kairė pėda užlinkusi po blauzda. Šalia palaikų rasta kareiviškų kelnių saga. Trečios duobės palaikai Nr. 2 paguldyti aukštielninki, pakreipti ant dešinio šono, krūtinės sritis aukščiau galvos. Galva orientuota į šiaurės rytus, kaukolė stipriai fragmentuota, lūžgaliai persimaišę su palaikų Nr. 1 kaulais. Dešinė ranka sulenkta link kaukolės vietos, kairė sulenkta delnu ant dešinio šlaunikaulio. Kojos ištiestos, ties blauzdomis sukryžiuotos. Šalia palaikų rastos dvi lietuviškos uniformos sagos su Vyčiu. Vietinių gyventojų verbalinė informacija, radiniai aptikti prie palaikų, pastebėti kūnų išniekinimo požymiai ir brutalus palaikų užkasimo bruožas teikia galimybę neabejoti, kad aptikti Lietuvos Laisvės kovotojų ar jų rėmėjų kūnų užkasimo vieta. Surinkta verbalinė informacija apie tikėtinas nužudytų asmenų tapatybes, taip pat duomenys apie galimus jų giminaičius perduoti Centro atstovei Laimai Žukauskaitei. Visi palaikai: reekshumuoti Kryžių kalnelyje ir aptikti teritorijoje už saugomos kultūros vertybių objekto teritorijos ribų – perduoti į VU MF antropologiniams tyrimams“.
Kol laukiama antropologinių tyrimų rezultatų, galime pasidžiaugti, kad informacija apie rastus palaikus sujudino žmones. Į muziejų ir archeologus kreipėsi per 10 skirtingų šeimų asmenų, kurie išreiškė viltį, kad tai jų artimieji ar giminaičiai, okupantų nužudyti ir užkasti Merkinėje. Išties jaudinantys dalykai, kai į muziejų ateina šviesaus veido senolė ir tikisi, kad rastas jos brolis. Dr. Linas Kvizikevičius buvo teisus, įspėjęs mus, kad po paskelbtos žinios dabar į muziejų ateis žmonės ir pasakos apie savo artimuosius, tikėdamiesi, kad rasti būtent jie. Ir taip pasitvirtina legendos apie Merkinės kryžių kalnelį, kad čia yra užkasimų vieta, nes radimvietės yra visiškai šalia memorialo. Svarbu ir tai, kad archeologai gavo žinių ir apie kitas galimas užkasimų vietas, tą paliudijo ir preliminarūs žvalgomieji tyrimai. Tad labai svarbu yra tęsti pradėtus darbus. Varėnos r. savivaldybės administracija finansuoti tyrimus ketina ir artimiausiais metais. Kartu norime paraginti asmenis, kurių artimųjų užkasimo vietos nežinomos, kreiptis į Merkinės krašto muziejų, kad galėtumėte jus nukreipti pasidaryti DNR testą. Tik taip medicinos ekspertai galės pasakyti, ar tai Jūsų šeimos nario palaikai.
Galime pasidžiaugti, kad tai nėra vieninteliai šių metų darbai, kalbant Laisvės kovų tematiką. Merkinės krašto muziejaus iniciatyva ir finansuojant Lietuvos kultūros tarybai perleistas žygio gidas Lietuvos partizanų takais (maršrutu Merkinė-Kasčiūnai-Merkinė), kurio ankstesnis gausus tiražas jau buvo išplatintas, o atsirado ir naujų objektų – kaip Lietuvos partizanų vado A. Ramanausko-Vanago paminklas Merkinėje. Be žygio gido, įrengtas ir naujas informacinis stendas Bingelių kaime šalia Bilinskų sodybos, kurioje 1953-1954 m. slapstėsi A. Ramanauskas-Vanagas. Svarbu pažymėti, kad tai realiai funkcionuojanti trasa. Tūkstančiai žygeivių jau perėjo ir tūkstančiai jų dar pereis vietas Merkinės krašte, kur kovojo, gyveno, slėpėsi ir dirbo Lietuvos laisvinimo darbą Lietuvos partizanai. Kai kurie žygeiviai čia sugrįžo jau tris kartus, atsivesdami savo kolegas ir draugus.
Dar vienas svarbus ir netikėtas akcentas, kuris atsirado Merkinėje 2024 m., buvo Dainavos apygardos partizanų vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko įamžinimas ant vienos iš tilto per Nemuną Merkinėje kolonų, ir tai įvyko Prancūzų kultūros instituto Lietuvoje iniciatyva. Prancūzijos ambasada visoje Lietuvoje įgyvendina „Prancūzijos atgarsių Lietuvoje“ programą, ir vienas iš šios programos projektų buvo skirtas įamžinti keletą žymiausių Lietuvos istorijos asmenų, kurie kovojo su totalitariniais ir autokratiniais režimais. Juk iš Prancūzijos atėjo šūkis „Laisvė–Lygybė–Brolybė“. Ir štai juos sudomino partizano Dzūko asmenybė (kitąmet minėsime L. Baliukevičiaus-Dzūko gimimo šimtmetį) ir jo istorija. Darbus atliko Prancūzijos dailininkas Christian Guemy, žinomas kodiniu pavadinimu C215. Christian Guemy jau daugiau kaip dvidešimt metų dirba ne tik Prancūzijoje, bet ir visame pasaulyje. Prieš atvykdamas į Lietuvą jis kelis kartus lankėsi Ukrainoje, kur netikėtose vietose (dažnai tai buvo ir sombų sugriauti ukrainiečių namai) kūrė darbus, skirtus paremti šią šalį, patiriančią Rusijos agresiją. 2023 m. jam buvo suteiktas Ukrainos ordinas „Už nuopelnus” ir Prancūzijos nacionalinio ordino už nuopelnus riterio vardas. Daug kas klausia, kodėl – Merkinės tiltas?.. Tai pačių prancūzų pasirinkimas, nes menas, kurį jie kuria, yra vadinamasis gatvės menas.
Kiti du miestai, kur dirbo dailininkas, yra Vilnius (čia įamžintas Vilniuje gimęs Prancūzijos diplomatas, rašytojas, lakūnas, kovų su hitlerine Vokietija dalyvis Romain Gary) ir Šiauliai (čia įamžinti Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, profesionali lietuvių aktorė, išgelbėjusi daug žydų šeimų ir už tai gavusi Pasaulio tautų teisuolės vardą, bei Emilija Pliaterytė, praminta lietuviškąja Žana d’Ark – 1831 m. sukilimo prieš Rusijos imperiją dalyvė, kuri palaidota Kapčiamiesčio kapinėse). Beje, Prancūzija susijusi ir su mūsų pokario laisvės kovų istorija. Paryžiuje 1947 m. įvyko Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto ir Lietuvos diplomatinės tarnybos konferencija, čia garsiuosius memuarus 1948-1949 m. „Partizanai už geležinės uždangos“ parašė legendinis Lietuvos partizanas Juozas Lukša-Daumantas.
Na, ir dar viena svarbi žinia. Lietuvos policijai bendradarbiaujant su kolegomis iš Latvijos ir Estijos, pavyko sulaikyti asmenis, išniekinusius A. Ramanausko-Vanago paminklą Merkinėje. Ir tai ne Lietuvos piliečiai, atsiųsti putinistų…
Šią apžvalgą norėčiau pabaigti Lietuvos didžiojo etmono, Merkinės seniūno ir Vilniaus vaivados Mykolo Kazimiero-Paco, kurio 400-ąsias gimimo metines minime, žodžiais iš jo testamento: „Bučiuoju sveikųjų galvas, suluošintųjų žaizdas, o už kartu nuveiktus darbus, karo vargus, už ištikimybę valdovui ir Tėvynei riteriškai atsisveikindamas dėkoju šiais žodžiais: „Kovokite už aukurus ir židinius“.
Mindaugas Černiauskas
Merkinės krašto muziejus
