Sekmadienis, 19 sausio, 2025
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
spot_img
PradžiaGyvieji archyvaiAldona Diburienė. Dirbam kartu, todėl ir išgyvenom

Aldona Diburienė. Dirbam kartu, todėl ir išgyvenom

Jie kuria Merkinę

Aldona gimė 1961 12 14 Merkinėje, Marijos ir Prano Bilinskų šeimoje. Mama Marija daug metų dirbo pardavėja, tėtis Pranas dirbo darbininku įvairiose įstaigose. 1979 m. Aldona baigė mokslus Rojaus Mizaros vidurinėje mokykloje, po to mokėsi Vilniaus prekybos technikume. Ilgus metus Aldona Diburienė ir jos šeima yra aktyvūs Merkinės kūrėjai. Kūrė darbo vietas, rėmė ir remia visas kultūrines Merkinės bendruomenės iniciatyvas.
Prisimindama mokslus Merkinės vidurinėje mokykloje Aldona pasakoja: „Labai daug liko prisiminimų apie mokyklą. Mokytojų buvo visokių, vieni paliko gilesnį pėdsaką, kiti ne tokį. Man tikrieji mokytojai buvo matematikos mokytoja Stanislava Barčiauskienė, chemijos mokytoja Irena Vitkauskienė, lietuvių kalbos mokytoja Sofija Bujauskienė. Šios mokytojos sugebėdavo nekeldamos balso susitvarkyti su labai sudėtinga mūsų klase, aiškiai ir suprantamai mokė savo dalykų, nebuvo baisu laukti egzaminų. Niekada neskirstė mokinių pagal tėvų užimamas pareigas ar pagal mokinio gabumus. Pažymį gaudavai tokį, kokio tą kartą nusipelnydavai. Esu gavusi dvejetą iš chemijos, nors mokiausi penketais. Buvo taktiškos, nežemino mokinių. Įdomios būdavo biologijos pamokos, mokytojas Silvestras Pūtys. Jis visada buvo linksmas, malonus, puikiai bendraujantis su mokiniais, bet jo pamokoms reikėjo visada būti pasiruošus atsakinėti, nes galėdavo tą patį mokinį kviesti atsakinėti penkis kartus iš eilės arba nekalbinti kone mėnesį. Labai korektiškas, malonus, bendraujantis su mokiniais, gerai išmanantis ir išdėstantis medžiagą buvo prancūzų kalbos mokytojas Jonas Subačius. Pasisekė tiems, kas prancūzų kalbą mokėsi pas jį. Nė vienas vaikas nepatyrė pažeminimo. Labai gera, miela ir supratinga, draugiškai besielgianti su visais, visada pasiruošusi išklausyti, padėti, patarti buvo rusų kalbos mokytoja Stasė Marcinonytė, kuri daug laiko skyrė mokiniams, organizuodavo stovyklas, žygius, keliones.“
Ką veikėte po mokslų?
Po mokslų Vilniuje metus dirbau pardavėja, prekių žinove Druskininkuose. Tuo pačiu metu po tarnybos kariuomenėje į Druskininkus dirbti grįžo pažįstamas vaikinas Algirdas Diburys, kuris prieš kariuomenę dirbo Merkinėje. Jis kilęs iš Kretingos, juvelyras, pagal paskyrimą atsidūrė Dzūkijoje. Susituokėm, grįžom gyventi į Merkinę, abu dirbom Meno gaminių įmonėje. Aš – kaukių ceche darbininke, vyras – liejimo ceche. Gimė du sūnūs. Vėliau septynerius metus dirbau Vilniaus Meno gaminių įmonėje namudininke mezgėja, nes labai dažnai sirgo sūnus Tautvydas, neleidom į darželį, teko dirbti namuose.
Kada prasidėjo Jūsų šeimos verslas?
1993-1994 metais abi įmonės, kuriose dirbom, nutraukė veiklą, reikėjo kažką galvoti, nes abu su vyru likom be darbo. Pradėjom kurti savo verslą, medienos apdirbimą. Nuomojomės lentpjūvės patalpas su visa įranga. Iš pradžių dirbo keli žmonės, po to plėtėmės, atsipirkom patalpas, pirkom įrangą, ieškojom klientų. Darbuotojų vis daugėjo, apie 2001 metus dirbo 45 žmonės. 2005 metais daug jaunimo išvyko dirbti į Europą, todėl pradėjom mažinti darbuotojų skaičių. Problemų buvo labai įvairių, kaip ir dabar, nuo darbuotojų neatsakingumo iki klientų nemokumo. Turėjom per visą laikotarpį labai nemažų nuostolių, bet pavykdavo išgyventi. Kai įsijungė sūnus Tautvydas, apie 2008 metus pasikeitė verslo kryptis, prasidėjo nauja veikla, pradėjom statyti medinius namus. Po kelerių metų prisijungė ir sūnus Darius. Dabar visi – aš, vyras, abu sūnūs – dirbame kartu. Galbūt todėl ir išgyvenom, kad dirbam sava šeima net ir tada, kai verslui būna sunkūs laikai.
Jūs aktyviai dalyvaujate Merkinės bendruomenės gyvenime, Jūsų šeima remia visas kultūrines miestelio iniciatyvas. Kodėl likote Merkinėje, o nepasirinkote lengvesnio gyvenimo mieste?
Aš visada norėjau gyventi Merkinėje. Turėjau visas sąlygas gyventi Vilniuje ar Druskininkuose, bet niekada neviliojo miestas. Visada džiaugiausi ir džiaugiuosi čia gyvendama. Man tai idealus variantas, nes mėgstu ramybę, gamtą ir tuo pačiu – netoli miestai. Aktyviai dalyvavau miestelio gyvenime, visada buvau ir esu su šeima jo dalis.
Kokias Merkinės problemos Jums skaudžiausios? Kas džiugina?
Gaila, kad sensta Merkinės gyventojai, daugėja tuščių namų, į kuriuos retsykiais atvažiuoja gyventojai iš miestų. Bet dabar jau aišku, kad Merkinė nebus dar vienas nykstantis miestelis. Smagu matyti, kaip miestelis gražėja, tvarkosi, smagu, kad garsėja, kad vyksta daug renginių. Visada labai išdidžiai sakau, kad gyvenu Merkinėje, ir smagu, kad daug žmonių iš kitų vietų žino mano gimtą miestelį.


2021 metais Aldonos Diburienės įmonėje dirbo trys žmonės. Įmonė užsiima medienos apdirbimu: džiovinimu, pjaustymu, obliavimu bei frezavimu, rąstų tekinimu.
Sūnus Tautvydas sukūrė UAB „Pušinis namas“. Jo įmonėje 2021 m. dirbo 10 darbuotojų. Įmonės veikla – individualūs rąstiniai namai, gamyba bei statyba. Atlieka ir kompleksinius darbus, kuriuos galima pavadinti „viskas iš vienų rankų“ – pamatai, rąstiniai sienojai, stogas, kaminas, raktas. Užsiima nestandartinių rąstinių pirčių statyba. Siūlo ir stato pirtis su visu įrengimu: baseinais, druskų kambariais, saunomis. Dirba Lietuvoje, taip pat turi klientų Vokietijoje, Prancūzijoje, teko statyti medinius namus Olandijoje ir Ispanijoje. Daugiau apie Tautvydo įmonę galima sužinoti www.pusinisnamas.lt.
Ačiū už atsakymus, sėkmės kuriant Merkinę.
Algimantas Černiauskas

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brangiai perka miškąspot_img
- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai