Varėnoje užpraėjusį šeštadienį įvyko Varėnos profesinės sąjungos (PS) ,,Solidarumas“ jubiliejinė konferencija „Darbuotojo saugumas šiandieninėje darbo rinkoje“, į kurią susirinko 42 šios profesinės sąjungos nariai ir 9 svečiai…
Darbe nesijaučiame saugūs
Lietuvos PS ,,Solidarumas“ atstovavo pirmininkė K. Krupavičienė, pirmininkės pavaduotoja tarptautiniams ryšiams ir projektų valdymui J. Pretsch, LPS „Solidarumas“ darbo inspekcijos vadovas S. Fedaravičius, LPS „Solidarumas“ vyr. finansininkė V. Labunskaitė, buvusi LPS ,,Solidarumas“ prezidentė A. Balsienė. Taip pat atvyko Pietų Lietuvos PS „Solidarumas“ atstovė J. Miliauskė, Varėnos rajono savivaldybės tarybos nariai E. Grikšas ir J. Grikšas, verslininkas M. Kibildis, Seimo narys J. Baublys.
LPS „Solidarumas“ pirmininkė J. Krupavičienė kalbėjo apie darbuotojų saugumą darbo rinkoje. Jai uždavus klausimą, ar mes esame saugūs savo darbuose, salėje pasigirdo atsakymai – ne. Mes nesame saugūs nei darbo vietoje, nei valstybėje. Kaip turime jaustis, gyvendami tokioje įtampoje, strese? Sergame, savižudybių skaičius labai didelis. Klausimas – nuo ko pradėti ir kas tą saugumą mums gali garantuoti?
Tik vienas kitam galime padėti jaustis saugiems. Jeigu jūs sergate, sulauksit pagalbos iš gydytojų, bet globos jus šeima. Jei šeimos neturite, tampa labai sunku. Mūsų senjorai atsiduria globos namuose ar prieglobstyje, kur ne visada yra geros sąlygos ir profesionali priežiūra.
2017 metais, kada buvo priimtas naujas Darbo kodeksas, atsirado labai daug darbo sutarčių rūšių. Galima priimti darbuotoją pagal projektą, galima priimti laikinai, sezoniniam darbui, terminuotai ar neterminuotai darbo sutarčiai ir t. t. Be to, mes nesijaučiame saugūs darbe, nes darbdavys mus gali bet kada atleisti iš užimamų pareigų, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas nesutinka keisti darbo sąlygų. Ir tai yra vienas iš klausimų, kurį kelia profesinės sąjungos ir kuris yra labai aktualus. Tarkim, jūs dirbate vienoje iš parduotuvių, bet jums pasako, kad čia dabar yra per daug darbuotojų ir jums reikia važiuoti visai į kitą vietą, o jūs nežinote, kaip iki ten nuvažiuoti, neturite kuo. Vadinasi, jūs nesutinkate su darbo sąlygomis ir tokiu atveju darbdavys turi teisę atleisti jus iš darbo. Darbdavys tuo piktnaudžiauja, keičia darbo valandas į tas, kai jūs negalite dirbti dėl rimtų priežasčių: slaugot sergantį šeimos narį, turit mažamečių vaikų. Ir mes, kaip profesinės sąjungos, labai pajutom, kad profsąjungų lyderiams, profsąjungų tarybų nariams, kurie buvo aktyvesni, reikalavo darbo valandų, viršvalandžių apskaitos, normalaus darbo grafiko, buvo siūloma pakeisti darbo sąlygas, o jei nesutinka, buvo atleidžiami iš darbo arba pasiūlyta išeiti savo noru ar šalių susitarimu. Todėl ir profesinės sąjungos irgi jaučiasi nesaugios. Ir jeigu mes, profesinės sąjungos, nesusitariam su valdžios atstovais, darbdaviu, tai kas belieka? Suprantame, kad jei nebūtų verslo, nebūtų ir darbo vietų, visi esame vienoje valtyje. Mums reikalingos darbo vietos, mums reikia darbo, nes iš jo mes gyvename.
Kodėl darbas kitose šalyse apmokamas brangiau?
Dabar vyks derybos dėl minimalios algos. Šiuo metu yra du pasiūlymai: didinti iki 1016 Eur, o kitais metais didinti iki 1070 Eur. Mes norime, kad iš karto būtų padidinta iki 1070 Eur, todėl, kad formulė, pagal kurią minimali alga didėja, yra 50 % šalies vidutinio atlyginimo. Ir jeigu šiuo metu skaičiuosime pagal šią formulę, tai gausime 1069 Eur, ir mes norime, kad taip būtų. Bet verslas protestuoja, nes, anot jo, neįmanoma tiek daug pakelti minimalią algą. Viena iš problemų yra visuomeninis maitinimas, kavinės (joms PVM padidintas nuo 9 % iki 21 %), ir mes visi pamatėm, kiek pakilo kainos. Teko būti kitose šalyse ir stebėtis: ten atlyginimai yra didesni nei pas mus, o kainos mažesnės tiek maisto produktų, tiek drabužių, tiek kuro. Kodėl tas pats darbas kitose šalyse yra brangiau apmokamas negu pas mus?! Ir šitų problemų neišspręsime, jei visi kartu nekalbėsime. Turime būti nuoširdūs. Suprantama, visi nori uždirbti ir turėti kuo didesnį pelną, bet darbuotojai irgi turi išgyventi. Jei mes neturėsime darbų ir algų, tai mažas verslas irgi neišgyvens.
Dėl darbuotojų saugumo. Labai džiaugiuosi, kad šiandien čia pas mus yra Seimo narys, nes iš tikrųjų mes turime labai rimtai, kitai kadencijai išrinkus naująjį Seimą, dirbti dėl Darbo kodekso. Turime tam tikras vietas pakeisti, susitarti su darbdaviais, kad darbo vietoje jaustumėmės saugūs. Jei aš turiu darbą, vadinasi, ir pajamas, esu ramus, geros nuotaikos, pailsėjęs, tai ir mano darbo našumas bus didesnis. O koks našumas gali būti, jeigu esi stresinės būsenos? Dėl to reikia pakeisti kai kurias Darbo kodekso vietas.
Tikriausiai nėra kitos jėgos, kuri gali įtakoti ir mums užtikrinti saugumą darbe. Neateis niekas ir nepadės. Atvykę vairuotojai iš Ganos, Zimbabvės neturi jokių garantijų. Čia atvykstantiems pažadami atlyginimai iki 2000 Eur, o gauna 800 Eur. Jiems reikia išgyventi, išsinuomoti butą, nusipirkti valgyt, o jų šalyje dar laukia šeimos su vaikais, jiems reikia pervesti pinigų išgyvenimui. Jiems irgi nėra saldu, bet mes norime pasakyti, jog migracija mūsų šalyje turi būti valdoma. Mes negalime į Lietuvą įleisti migrantų nekontroliuodami, nes mūsų šalis yra maža. Vieną dieną atsidursime tokioje situacijoje, jog lietuviai neturės darbo vietų, nes darbo vietos bus užimtos pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių. Norėtųsi daugiau susitarimo, daugiau socialinio dialogo tarp mūsų visų. Ir tikrai kartu atrasime sprendimus. Nes šiuo metu diktatas iš vienos ar iš kitos pusės niekur neveda. Ir tai labai gerai pamatėme, kai nebuvo jokių diskusijų su Vyriausybe dėl tam tikrų problemų.
Būkime vieningi, būkime solidarūs, pamatykime vienas kitą, nepraeikime abejingi, jeigu šiandien mūsų kolega, kaimynas ar bet kuris pilietis turi bėdų. Mes turime būti jautrūs, empatiški ir nepasiduoti liberaliai nuomonei, kuria vadovaujasi turtingieji. O Varėna plėsis ir daugės darbo vietų.
Reikia ieškoti dialogo
Seimo narys J. Baublys pasveikino visus su Varėnos PS „Solidarumas“ jubiliejumi. Prisiminė, jog ir jis buvo profsąjungos narys, rajono tarybos narys, stengėsi būti aktyvus, pasidžiaugė, kad profsąjunga stiprėja, daugėja narių. Paminėjo, kad Seimas prisidėjo prie profesinių sąjungų stiprinimo, leisdamas 0,6 %, deklaruojant pajamas, skirti išskirtinai tik profesinėms sąjungoms. Tai didelė finansinė parama. O konfliktas tarp darbdavio ir darbuotojo buvo ir bus. Reikia ieškoti dialogo, o dėl Varėnos plėtimosi ir darbo vietų daugėjimo, tai jis paminėjo, kad yra užregistravęs ir pateikęs, o Seimas – patvirtinęs projektą, jog Varėnoje galėtų plėstis pramonė, sandėliavimas, būtų kuriamos darbo vietos būtent miško sąskaita. Varėna yra gražus miestas, bet esam miškų įkaitai, nėra sklypų, nėra kur pritraukti verslo, darbo vietų. J. Baublys tikisi, jog dar šioje kadencijoje bus priimtas įstatymas, kuris padės plėstis verslui Varėnoje.
Buvusi LPS „Solidarumas“ prezidentė A. Balsienė pasidalino mintimis, kaip buvo sunku kurtis profesinėms sąjungoms prieš 30 metų. Dabar mes jau suprantame, kad esame vieni kitiems reikalingi, turime kalbėtis, turime susitarti ir tik tada eisime geresniu keliu. Šiuo metu mes kovojam dėl savo gerbūvio, kiekvienas kovojam atskirai dėl savo atlyginimo. Ir netgi tie, kurie gauna didesnius atlyginimus, nenori stoti į profsąjungas, nenori rizikuoti. Prieš 30 metų apie minimalią algą, kuri sieks 1000 Eur, mes galėjom tik pasvajoti. O dabar tai tampa realybe. Vadinasi, turim svajoti, turim galvoti, turim kurti ateitį ir nenuleisti rankų.
LPS ,,Solidarumas” pirmininkės pavaduotoja tarptautiniams ryšiams ir projektų valdymui J. Pretzch pristatė Švietimo konferenciją Europos centro darbuotojų klausimais. Čia bus kalbama, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriau, kad laimėtų tos įmonės, kuriose yra socialinis dialogas, kuriose yra pasirašytos kolektyvinės sutartys. Užduotis nėra lengva, bet bandom mažais žingsneliais judėti į priekį.
Prieš keletą dienų J. Pretzch grįžo iš Varšuvos, kur lankėsi viename renginyje apie skaitmeninimą. Ši tema šiuo metu yra labai aktuali. Daug kas kalba, kad skaitmeninimas labai gerai, parduotuvėse daug kasos aparatų, savitarnos kasos, tuoj bus nereikalingi žmonės. Bet ar dėl skaitmenizacijos neliks nuošalyje mūsų žmonės, ar nepakeis jų robotai, o darbuotojai bus atleidžiami iš darbo? Mūsų, kaip profsąjungos, užduotis yra sekti ir kontroliuoti visa tai. Nes skaitmeninimas yra kaip ir pažangu, tačiau dėl to neturi nukentėti žmonės.
LPS „Solidarumas“ darbo inspekcijos vadovas S. Federavičius pabrėžė, jog yra labai svarbus darbuotojo saugumas darbe. Ir praktika rodo, kad darbdaviai darbuotojo nesupažindina su darbo sauga, o tiesiog duoda pasirašyti registracijos žurnale. Taip darbdavys nusiima nuo savęs atsakomybę. O dažnai būna nelaimingų atsitikimų darbe, kada darbuotojas sužaloja save ar kitus darbuotojus, būna, kad žūsta darbuotojai, taip nutiko Lietuvos geležinkeliuose. Labai svarbu, kad mes ir patys būtume sąmoningi, nebijotume paklausti, jeigu ko nors nežinom. Darbo sutarties pasirašymas taip pat yra būtinas. Sutartyje viskas turi būti aptarta – nuo darbo valandų grafikų iki apmokėjimo už viršvalandžius ar papildomą darbą. Kitu atveju bus neįmanoma įrodyti nesąžiningo darbdavio elgesio, nes žodinis susitarimas nėra galiojantis.
Po visų pasisakymų Varėnos PS „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotoja A. Bujienė pristatė 30 metų organizacijos veiklą, pasiekimus. Pats svarbiausias Varėnos PS „Solidarumas“ pasiekimas buvo 1997 metais iškovotas ir vėliau priimtas ir LR Prezidento A. Brazausko pasirašytas laikinasis įstatymas „Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgus profesine liga“, kuris galioja ir šiandien.
Varėnos PS „Solidarumas“ pirmininkė O. Bačanskienė padėkojo visiems susirinkusiems, įteikusi padėkų ir atminimo dovanėlių savo bendražygiams bei ilgamečiams profsąjungos nariams.
Padėkų taip pat įteikė ir LPS „Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė, Seimo narys J. Baublys. Skambėjo daug sveikinimų, gražių palinkėjimų, pasidžiaugta Varėnos kapelos „Paparcis“ nuotaikingomis melodijomis.
Asta Bujienė
Varėnos PS „Solidarumas“
pirmininko pavaduotoja
