Apie tai „Merkio kraštas“ kalbėjosi su trečiajai kadencijai išrinktu rajono tarybos nariu Marijonu Čapkovskiu, kuris po savo pirmųjų laimėtų savivaldos rinkimų 2015 metais yra dirbęs ir tarybos valdančiojoje daugumoje, ir opozicijoje, bet ir ten, ir ten, ypač po šių metų rinkimų, sako daug kuo nusivylęs…
„Merkio kraštas“. Gerbiamasis rajono tarybos nary, gal pradėkim nuo to, kad 2015 metais į tarybą Jūs pirmąkart atėjot su Liberalų sąjūdžiu, tiksliau – buvot išrinktas iš tuometinio Seimo nario ir kandidato į rajono merus Algio Kašėtos vadovaujamo šios politinės partijos skyriaus kandidatų sąrašo. Tada A. Kašėta buvo išrinktas meru, sudarė rajono taryboje valdančiąją koaliciją, kurioje dirbot ir Jūs, paskirtas į atsakingas net dviejų – Administracinės ir Antikorupcijos – komisijų pirmininko pareigas. Bet jau kitais metais Jūs pats pasitraukėt iš rajono tarybos valdančiosios koalicijos ir perėjote į opoziciją. Kodėl?
Marijonas Čapkovskis. Kai dirbau Antikorupcijos komisijos pirmininku, ėmiausi tyrimų, nes turėjau informacijos šaltinių, pažįstamų, kurie pranešdavo man apie visokias negeroves. Tų tyrimų ėmiausi, sakyčiau, nešališkai, objektyviai – man buvo nesvarbu, kaip į juos pažiūrės tarybos dauguma ar opozicija. Bet nustebino mero Kašėtos elgesys, kai gavau medžiagos apie Vydenių seniūnės valstybinėje žemėje savavališkai iškirstą mišką. Aš nesu policijos tyrėjas, todėl pagal Antikorupcijos komisijos nuostatus tą medžiagą persiunčiau policijai. Tuomet seniūnė parašė skundą, kad aš ją persekioju. Kam man ją persekiot? Ir čia meras nepalaikė manęs, Antikorupcijos komisijos pirmininko, kurį pats buvo paskyręs, bet užėmė seniūnės gynėjo poziciją. Likau tiesiog priblokštas. Aš Kašėta labai pasitikėjau, jis man buvo politikas iš didžiosios raidės, aš jį palaikiau per rinkimus, padėjau, kuo galėjau, todėl tokia jo pozicija labai glumino. Paskui tą medžiagą atidavė Etikos komisijai, kuri pripažino, kad aš, kaip politikas, viršijau savo įgaliojimus. Buvo dar keletas atvejų, po ko man paaiškėjo, kad politikoje yra kitaip nei policijoje, kur aš daug metų dirbau: politinis sprendimas ir sprendimas pagal įstatymus yra skirtingi dalykai. Su tuo nenorėjau sutikti, todėl valdantiesiems tapau „persona non grata“ (lot. „nepageidaujamu asmeniu“-red.), ir tas paskatino mane pačiam išeiti iš valdančiosios daugumos.
„M. k.“ Perėjęs į rajono tarybos opoziciją, Jūs 2016 metų birželį įstojot į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), vadovaujamą Ramūno Karbauskio, 2017-ųjų kovą tapot šios politinės partijos Varėnos skyriaus pirmininku, o po 2019 metų savivaldos rinkimų į tarybos opoziciją atėjote jau su savo bendrapartiečiu Ąžuolu Kupriu…
M. Č. Kuprys atkeliavo į partijos Varėnos skyrių iš Alytaus ir tais pačiais 2019 metais, jau tapęs tarybos nariu, mane išdavė. Ir ne tik mane – visą opoziciją, nes, nežinau, ką jis kalbėjo su meru, bet staigiai sutiko, apeidamas opoziciją, tapti Antikorupcijos komisijos pirmininku. Jis norėjo būti išrinktas ir į partijos Varėnos skyriaus pirmininkus, bet skyrius jo neišrinko. Tada jis tėškė pareiškimą išstoti iš partijos. Ir Antikorupcijos komisija, kaip pati puikiai matėt, 4 metus nieko nedarė, o Kuprys siekė atsistatydinti ir iš tų pareigų. O manęs leisti pirmininkauti tai komisijai Kašėta nenorėjo, prikišo autobusiuką…
„M.k.“ Na, taip, tas autobusiukas Jūsų politinę karjerą gerokai pagadino… Priminsiu skaitytojams, kad Varėnos rinkimų komisija, o vėliau ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išnagrinėjusios gautą skundą, konstatavo, kad Jūs, prieš 2019 metų savivaldos rinkimus padėjęs organizuoti partijos vadovui R. Karbauskiui priklausančio „Agrokoncerno“ finansuojamą akciją „Saugokime vyrus“, t. y. lydėjęs akcijos autobusiuką ir dalijęs tyrimų rezultatus, netiesiogiai papirkinėjote rinkėjus. Tą patį patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi, nors tiek Jūs, tiek Jūsų partija teisme aiškinote, kad akcija tęstinė ir VRK anksčiau priekaištų jai neturėjusi.
O juk dėl to autobusiuko, beje, Jus apskundė Jaunius Grikšas, tais pačiais 2019 metais kandidatavęs ir patekęs į rajono tarybą bei valdančiąją daugumą su Algio Kašėtos visuomeniniu komitetu…
M. Č. Tikrai taip.
„M. k.“ Bet kai J. Grikšą pašalino ir iš to komiteto, ir iš valdančiosios daugumos, Jūs ir Kuprys su Grikšu susivienijot ir net sudarėt bendrą opozicinę frakciją taryboje. Kaip ten buvo?
M. Č. Grikšas bandė įsiteikt Kašėtai, mane skųsdamas ir fotografuodamas, o kai Grikšą išmetė iš daugumos, ir jis neturėjo kur dėtis, ištiesiau pagalbos ranką. Nesu žmogus, kuris širdy nešioja akmenį, esu atlaidus. Sukūrėm frakciją, kartu dirbom ir, galiu pasakyt, kad opozicijoj jis gana normaliai, tvarkingai dirbo, nors ir karštakošis. Galiu papasakot, ir kaip radosi jo sūnaus Edvino Grikšo kandidatūra į merus…
„M. k.“ Labai įdomu.
M. Č. 2021 metais Povilas Saulevičius pakvietė opoziciją susitikt, aptart kandidatų į merus. Ir čia iškilo Edvino Grikšo kandidatūra. Apie Edviną tikrai negalėjau pasakyti nieko bloga ir tik per rinkimus pamačiau, kad žmogus nėra savarankiškas – tėvas viską reguliuoja, neleidžia jam pajudėt nei į kairę, nei į dešinę.
„M. k.“ Tą tai daug kas pastebėjo. Tačiau, kiek žinoma, Saulevičius, opozicijos paskelbtas lyderiu, pats labai norėjo būti meru nuo Socialdemokratų partijos…
M. Č. Bet Saulevičius būtent Edvino Grikšo kandidatūrą tuomet ir paviešino! Aš tris kartus klausiau Povilo, kodėl jis pats nekelia savo kandidatūros? Tai jis atsakė, kad dirba, į Švediją ar kur važinėja, jam neišeina, ir visa kita. O 2022 metų pavasarį mes, opozicija, susirinkom kavinėj „Draugai“ dar kartą aptarti to klausimo, ir ten įvyko incidentas tarp Grikšo tėvo ir Martyno Katelyno. Tėvas Grikšas tada šoko prieš Martyną: „Nori, aš tau snukin tuoj įkirsiu!“ Aš apakau. Ten visi buvę apako – Algis Miškinis, Vidas Mikalauskas. Jie nuo Grikšo atsiribojo…
„M. k.“ O ko jūs visi taip nustebote? Jaunius Grikšas yra pats atvirai deklaravęs, kad ne per seniausiai buvo net dukart nuteistas už žmogaus sužalojimą. Jūs, kaip buvęs ilgametis policijos pareigūnas, policijos komisariato viršininkas, tokius reikalus išmanot geriausiai. Tik įdomu, kas tuomet įkalbėjo socialdemokratus į merus kelti būtent Jauniaus Grikšo sūnaus Edvino kandidatūrą – ar ne pats Jaunius Grikšas?
M. Č. Tiksliai nežinau, bet manau, kad Jaunius Grikšas su Kupriu. Povilas Saulevičius tuomet su tuo lengvai sutiko, ir mane tas truputį nustebino. Povilas norėjo, kad aš su savo „valstiečiais“ ir jo socialdemokratais kartu dalyvautume rinkimų kampanijoje, buvo jau ir žodinis susitarimas. Bet Kuprys man – ką ten, mus socialdemokratai nustums… Nors taip nebuvo.
„M. k.“ Bet per politinę kampaniją kilo rimtų nesutarimų jūsų pačių frakcijoje…
M. Č. Rinkimų kampanijos metu sužinojau, kad abudu Grikšai, Kuprys su kitais „valstiečių“ kandidatais rinkėjus agituoja prieš mane, nes aš jiems netikau.
„M. k.“ Kodėl staiga netikot? Juk anksčiau, kai atsivedėt į rajono tarybą Kuprį, priėmėt Grikšą į frakciją, net labai tikot…
M. Č. Netikau, nes turiu savo nuomonę ir ne visuomet juos palaikydavau, kadangi man nepatikdavo jų išsišokimai. O per rinkimų kampaniją, kai pamačiau jų tikrąjį veidą, buvo tokia trintis tarp mūsų, kad vienu metu norėjau trenkt viską, nedalyvaut rinkimuose ir apskritai išeit iš politikos. Bet paskui tėvas Grikšas atsiprašė manęs, nors jie ir surado kitą būdą, kaip mane „eliminuoti“. Vis dėlto žmonės išrinko mane į tarybą, vadinasi, dar pasitiki. Gal net atvirkščiai suveikė ta agitacija prieš mane…
O kada abudu Grikšai, Kuprys ir Dalius Lukminas gavo po tarybos nario mandatą, Saulevičius jiems skambino ir prašė jį paremti rinkimuose į merus, bet jie atsisakė. Paskui Povilas prašė manęs palaikymo, aš pasitariau su savo partijos skyriaus nariais, jie tam pritarė, ir mes paskelbėm mūsų Varėnos skyriaus „valstiečių“ tinklapy, kad remiam Saulevičių. O tada mano „draugai“ baisiai užsigavo, kodėl remiam Povilą Saulevičių, o ne Edviną Grikšą.
Tuomet nei Grikšai, nei Kuprys, nei Lukminas nebuvo „valstiečių“ partijos nariai. Jie, tik gavę mandatus į tarybą, pajuto savo svorį, „sužvaigždėjo“. Tai „žvaigždžių liga“, kaip sakoma, – duok žmogui valdžią, ir pamatysi, kas jis toks…
Ir paskui tie mano „sužvaigždėję“ politikai nutarė padaryt „invaziją“ į partijos skyrių. Vieną vakarą man vienas po kito pradėjo eiti jų pareiškimai stot į partiją, nors per rinkimų kampaniją gal vos du pareiškė tokį norą, kad ir kiek agitavau. O jau po rinkimų, žiūriu, vieno kandidato į tarybą ir tėvas, ir motina, ir žmona, ir sesuo prašosi į partiją. Kuprys savo mamytę atsivedė. Tai čia politika? Čia korupcija, nepotizmas, negali būti tokių dalykų. Matydamas tokią „invaziją“ į partijos skyrių, paskambinau Karbauskiui, bet tas nekėlė ragelio vieną kartą, kitą, neatskambino. Tik sekretorė man paaiškino, kad mano „draugai“ jau buvo nuvažiavę pas Karbauskį ir skundėsi, neva Čapkovskis jų nepriima į partiją. Jie jau buvo pasiruošę, savo gimines susirašę. Jiems buvo svarbu mane nuverst. O partijos vadovybei svarbiausia – dauguma, plėst skyrių. Ir aš, tą nujausdamas, suorganizavau skyriaus susirinkimą. Bet mes neturėjom kvorumo, o mano „draugai“ ėmė rėkt, reikalauti mano, kaip skyriaus pirmininko, atsistatydinimo, atsiribojo nuo manęs net dėl to, kad aš – policijos pareigūnas. Ir kaip tik manęs neišvadino… Štai jums protokolas pasiskaityt, kas ten vyko, tik kol kas nenorėčiau jo viešinti…
„M. k.“ Na, taip, įspūdingas protokolas, ypač žargonas, kokiu kalba kai kurie rajono tarybos nariai. Verta būtų tokio protokolo bent jau ištraukas paviešinti. Tai dar gerai, kad Jūsų ten nesumušė…
M. Č. Aš jų nebijau. Po to susirinkimo pagal įstatus po dviejų savaičių vėl organizavom susirinkimą, kalbinau Verygą, kad kas nors iš partijos vadovybės atvyktų. Bet niekas neatvyko.
„M. k.“ O paskui abu Grikšai, Kuprys ir Lukminas rajono tarybos pirmajame posėdyje balandžio 4 dieną susivienijo į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją, bet Jūsų, šios partijos Varėnos skyriaus pirmininko, į tą frakciją neįtraukė. Ar tebesat skyriaus pirmininkas?
M. Č. Nuo gegužės 13 dienos atsistatydinau ir išėjau iš partijos. Su manimi atsistatydino ir daugiau partijos Varėnos skyriaus narių.
„M. k.“ O kiek jų skyriuje buvo iš viso?
M. Č. Buvo dešimt, kelios moterys dar liko.
„M. k.“ O ar naujosios rajono tarybos „valstiečių“ frakcijos nariai pagaliau įstojo į partiją?
M. Č. Jie kol kas ne partijos nariai (su M. Čapkovskiu kalbėjomės balandžio 28 dieną-red.). Pagal įstatus partijos taryba turi priimt sprendimą, įsteigt naują skyrių, o skyrius turės išsirinkt naują pirmininką.
„M. k.“ Jūs pats savo noru išstojote iš partijos?
M. Č. Pats, kadangi nusibodo tas mobingas, tas Karbauskio užkulisinis, nepadorus žaidimas. Buvau apie jį geresnės nuomonės. Bet jis yra pokerio žaidėjas, kuriam rūpi tik jo biznis. Jis ir su savo partija elgiasi kaip su bizniu. Kiek aš jo sumanytų akcijų suorganizavau rajone, kiek knygų iš jo paramos fondo „Švieskime vaikus“ išdalinau, kiek varėniškių gyvybių išgelbėjau, dirbdamas su tuo autobusiuku… O tas žmogus, kuris man pagalius tuomet kaišiojo, skundė, buvo teistas ir dėl to nė kiek nesigaili, dabar veržiasi į partiją, slapta tariasi su Karbauskiu… Ir susitars.
„M. k.“ O ką Jūs?
M. Č. O aš dirbsiu opozicijoje, bet nepriklausysiu jokiai frakcijai, neprisijungsiu ir prie Povilo socialdemokratų. Dabar balsuosiu savarankiškai, taip, kaip, matysiu, naudinga rajonui. Kašėtos sprendimai irgi būna geri, tad galiu pasakyt, kad nors Kašėtai aš esu oponentas, jo darbus vertinu.
„M. k.“ O Povilo Saulevičiaus socialdemokratai Jūsų nekviečia į savo frakciją?
M. Č. Kviečia visi, bet aš nenoriu, jau gana, atsivalgiau tos „duonos“.
„M. k.“ Rajono taryboje dabar be jokios frakcijos ar grupės likot tik Jūs ir Jolita Samauskienė iš politinio komiteto „Atsigręžkime į žmogų“. Nebandysit su ja atskiros grupės įsteigt?
M. Č. Man reikia veiklos, norisi rengt kažkokią politiką, tad, jei matysiu, kad žmogus tinkamas, bandysiu…
„M. k.“ Ačiū už pokalbį.
Diana Zubavičienė
