Gyventi daugiabutyje reiškia ne tik savo buto, bet ir bendrųjų namo patalpų tvarkymą bei priežiūrą drauge su kaimynais, tačiau taikiai susitarti ne visada pavyksta; štai spalio 15 d. „Merkio krašto“ žinutėje paskelbėme mūsų skaitytojo (pavardė redakcijai žinoma) pranešimą apie kaimynę (jos pavardė irgi žinoma), kuri maišus su komunalinėmis atliekomis nuolat stato bendrojo naudojimo koridoriuje; be to, redakcijos interesantui kyla abejonių ir dėl socialinių būstų skyrimo tvarkos tame pačiame name, tad apie visa tai „Merkio kraštas“ kalbėjosi su UAB „Varėnos šiluma“ l. e. p. direktoriumi Jonu Endrikiu, teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiąja specialiste Jolanta Monkevičiene ir Turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Violeta Valūniene…
Gali tik sugėdinti
Pirmąsyk apie Varėnos J. Basanavičiaus g. 1A daugiabutyje (buvusiame bendrabutyje) piktavališkai šiukšlinančią kaimynę pranešęs skaitytojas vylėsi, kad gal kaimynė galiausiai susiprotės, jeigu apie ją parašysime laikraštyje, bet, regis, jai tai buvo nė motais. „Po to, kai jūs parašėte, kaimynės nunešė jai paskaityti, bet ji atšovė: „Kas čia tokio? Tegul rašo“. Paskui buvo atvažiavęs ir daugiabučio administratorius, bet moteriškė jo vidun neįsileido, nors šiukšles išsinešė, bet kas iš to? Paskui vėl tas pats…“, – kalbėjo su „Merkio kraštu“ bendravęs vyras.
J. Basanavičiaus g. 1A daugiabutį administruojančios įmonės „Varėnos šiluma“ l. e. p. direktorius Jonas Endrikis „Merkio kraštui“ teigė, kad su panašiomis situacijoms susidurti dar nėra tekę, bei apgailestavo negalintis priversti gyventojų tvarkytis. „Daugiabučiuose kabiname skelbimus su prašymais ir raginimais tvarkytis bendrąsias patalpas – laiptines, rūsius. Tačiau jeigu taip nedaroma, gyventojams pritarus, už papildomą mokestį galime sutvarkyti. Savo ruožtu tegalime paraginti ir, kaip sakoma, pagėdinti, bet esame ne tokia institucija, kad galėtume kažką nubausti“, – sakė J. Endrikis. Pagal viešai skelbiamus „Varėnos šilumos“ įkainius už vienkartinį ūkinių šiukšlių valymą iš patalpų gyventojams reikėtų susimokėti 25 Eur ir 36 cnt be PVM.
Už šiukšlinimą – triženklės baudos
Tuo tarpu Varėnos seniūnas Dalius Lukminas pranešė, kad rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Monkevičienė galėtų sudrausminti šiukšlintoją. „Koridorius yra bendrojo naudojimo vieta, kur visi vaikšto, tačiau reikėtų įrodymų – būtinai nufotografuoti, parašyti raštą savivaldybei su detalia informacija, nurodant dieną, valandą ir vietą, na, kad viskas būtų aišku. Tuomet savo ruožtu surašyčiau protokolą, ir moteris galėtų būti nubausta už šiukšlinimą“, – „Merkio kraštui“ paaiškino J. Monkevičienė.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o nusižengimas, padarytas pakartotinai, – nuo 140 iki 600 eurų.
Be to, pagal Civilinio kodekso 4.83 straipsnį, buto ir kitų patalpų savininkas ar naudotojas turi teisę reikalauti, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias teises ir interesus. O teisėtais interesais laikomas gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra, išlaikymas ir pan. Butų ir kitų patalpų savininkai ar naudotojai bendrojo naudojimo patalpas privalo tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
Turi ir nuosavą, ir socialinį būstą?
O štai visai kita situacija – tas pats vyras papasakojo, neva ta pati kaimynė tame pačiame daugiabutyje (J. Basanavičiaus g. 1A) turi ir savo nuosavą, ir socialinį būstą. „Ši kaimynė anksčiau gyveno tame pačiame bendrabutyje, socialiniame būste, bet prieš metus čia nusipirko dviejų kambarių butą, tačiau tebeturi ir tą socialinį būstą – 16 kvadratinių metrų kambarį, kuriame paprasčiausiai sandėliuoja savo daiktus. Kai skambinome Valūnienei (Varėnos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojai Violetai Valūnienei – aut.), mums paaiškino, kad dviejų kambarių bute trūksta ploto, dėl to neva tegul pasilieka ir socialinį būstą“, – sakė redakcijos interesantas.
Be to, su „Merkio kraštu“ bendravęs vyras stebėjosi ir dar viena tame pačiame daugiabutyje gyvenančia moterimi, kuri, pašnekovo teigimu, savavališkai užėmė gyvenamąsias patalpas ir esą „už nieką nemoka“. Jo liudijimu, ši kaimynė taip pat linkusi į alkoholį, pas ją dažnai atvažiuoja policijos pareigūnai bei medikai. Varėnos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Violeta Valūnienė „Merkio kraštui“ sakė pažįstanti šią moterį, tačiau butas, kuriame pastaroji šiuo metu gyvena, V. Valūnienės žiniomis, yra privati nuosavybė, tad belieka tik spėlioti, kokiomis aplinkybėmis moteris atsikėlė čia gyventi, nors gandų esą yra visokių.
Tuo tarpu šiukšlinanti kaimynė, V. Valūnienės teigimu, J. Basanavičiaus g. 1A kurį laiką iš tiesų gyveno savivaldybės būste. „Taip, ji turėjo savivaldybei priklausantį vieną kambarį, bet paskui su šeima nusipirko ten dviejų kambarių butą ir to savivaldybės kambario atsisakė. Kaimynai greičiausiai pikti ant jos, nes yra buvę reikalų su policija, man pačiai netgi yra tekę su jais kalbėtis“, – kalbėjo pašnekovė.
Savivaldybės fonde – daugiau kaip 300 gyvenamųjų patalpų
Kaip pranešė V. Valūnienė, rajono savivaldybės būsto fonde iš viso yra 307 būstai, iš jų 196 – socialiniai. Savivaldybės būstas yra įtrauktas į rajono tarybos sprendimu patvirtintą būstų fondo sąrašą. Tuo tarpu socialinio būsto statusui nėra priskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, socialinių paslaugų įstaigos gyvenamosios patalpos, savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. „Civilinis kodeksas numato, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą būstą tvarkingą ir atlyginti išlaikymo išlaidas bei savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą. Nuomotojo pareiga savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą“, – dėstė V. Valūnienė.
Be to, socialinio būsto nuomininkai susimoka už būsto nuomą bei mokesčius už komunalines paslaugas taip, kaip ir kitų butų – savivaldybės ar privačių – gyventojai. Tačiau socialinio būsto nuomos mokestis yra 2,5 karto mažesnis negu tokio paties ploto savivaldybės būsto.
Kartais laukia eilėje ištisą dešimtmetį
Šiuo metu savivaldybė turi 3 laisvus socialinius būstus. Vienas iš jų buvo pasiūlytas eilėje laukiančiam žmogui, o kitus du, kaip aiškino V. Valūnienė, artimiausiu metu planuojama suremontuoti bei siūlyti ir kitiems eilėje laukiantiems gyventojams.
Tolėliau eilėje socialinio būsto laukiantiesiems teks apsišarvuoti geležine kantrybe, mat eilė juda ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, – mūsų rajone socialinio būsto laukiama daugiau negu 5 metus, o kai kuriems tenka palaukti ir dvigubai ilgiau. Tačiau savivaldybė taip pat gali pasiūlyti sudaryti terminuotą nuomos sutartį. „Laukiantiems socialinio būsto sudaroma tokia paramos forma kaip dalies nuomos mokesčio kompensacija. Įrašytieji į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, kol sulauks socialinio būsto, gali išsinuomoti būstą iš fizinių ar juridinių asmenų ir sudaryti nuomos sutartį ne trumpesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Sutartis privalo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Sudarę sutartis dėl būsto nuomos žmonės gali kreiptis į savivaldybę dėl dalies nuomos mokesčio kompensacijos gavimo“, – aiškino V. Valūnienė. Šiuo metu tokia paramos forma jau naudojasi 5 žmonės arba šeimos.
Šiais metais socialinius būstus jau gavo 8 žmonės ar šeimos, o štai vienintelė problema, V. Valūnienės pastebėjimu, yra ta, kad dažnas, laukiantis socialinio būsto, pageidauja jį gauti būtent Varėnos mieste.
Evelina Kuliešė