Nederlingų žemių ūkininkus gąsdina neaiškios naujos reformos ir nykstantys žiemkenčių pasėliai, bet ekologiškai ūkininkaujantieji džiaugiasi, sulaukę naujovių…
Ūkininkai visada akcentuodavo, kad ne anksčiau kaip kovo mėnesį gali pasakyti, ar gerai peržiemojo žiemkenčiai. Šiemet, nutirpus gausiam sniegui, žemdirbiai kovo viduryje pamatė, kurie žiemkenčiai ant neįšalusios žemės po storu sniego sluoksniu merdėjo. Nuotoliniu būdu ūkininkai vieni su kitais pabendraudavo, žino apie vienų ar kitų pageltusius ar parudusius pasėlių plotus, kuriuose žalumos nesimato net ir kovo pabaigoje. Žemdirbiai siunčia ir „Merkio kraštui“ nykstančių kvietrugių nuotraukas.
Dvarčių kaimo ūkininkas Gediminas Baublys patyrinėjo ne tik savo, bet ir kitų ūkininkų laukus. Jis užsiminė, kad kalbėjo su Stasiu Kieru ir kitais. G. Baublys praėjusį savaitgalį papasakojo apie situaciją laukų plotuose: „Kvietrugius visur atsėti reikės, išdegė, laukai juodi, jokios gyvybės nesimato. Kviečiai geriausiai peržiemojo, truputį kai kur išretėjo. Rugiai irgi išretėjo, derliaus stebuklų nebus, bet atsėti jų nereikės.“ Pasidomėjome, kada žemdirbiai galės į laukus išvažiuoti ir pradėti pavasario darbus? „Šlapuma, pamiškėse ankstesnio sniego dar yra, ir vėl prisnigo. Laukiu pavasario, be balandžio nieko nebus“. Ir priminė pašnekovas, kad pernai vasario mėnesį laukuose dirbo, o kovo 1 d. jau buvo iškultivuoti visi jo laukai. Šiemet apsisprendė į laukus važiuoti tik balandžio 25-ąją.
Varėnos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vyriausioji specialistė, perlojiškė Alė Baniūnienė „Merkio kraštui“ patvirtino kitų ūkininkų įžvalgas, sakė, kad Perlojos pasėlių plotuose situacija bloga. „Žemė neįšalus buvo, po sniegu guli rudas pasėlis. Teks atsėti vasariniais kvietrugiais, avižomis, žirniais ar kitokiomis kultūromis, kurias pasirinks ūkininkai.“ Pasak specialistės, „gal dar kviečiai ir rugiai atsigaus, bet ir jie išretėję, ten, kur anksčiau žiemkenčius pasėjo, ten ir padėtis bloga…“
Panočių kaimo ūkininkas Mindaugas Kropis trumpai apibūdino: „Kviečiai atrodo neprastai, miežių lauke yra vietų, kur pašutę, rugiai vienur geriau, kitur prasčiau atrodo.“
Lietuvos ūkininkų sąjungos Varėnos skyriaus pirmininkas, Padaugės kaimo ūkininkas Edmundas Samauskas išsakė savo požiūrį į žiemkenčių būvį: „Pusė kviečių atsilaikė. Auginu „Spelta“ kviečius, o rugiai buvo gerai įžėlę – pervargo, iššuto, šaknys dar yra. Kvietrugiai, kai kuriuose laukuose įprastu laiku, rugsėjo mėnesį, pasėti, sušuto. Miežių javapjūtė visada ankstyviausia, tik nežinau, kaip jie išsilaikys. Šlapia, į laukus neįvažiuosi dar.“ Ūkininkas užsiminė ir apie ekologinio ūkininkavimo naujoves. Pasidžiaugė, kad parengtas Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įsakymas dėl ekologinės žemdirbystės… Jis kalbėjo: „Šiemet eisim, startuosim pagal senosios ekologinės programos metmenis, ekologines išmokas gausim už 2021-2022 metus. Galės pradėti naujai ūkininkauti ir tie, kurie nori puoselėti ekologinę žemdirbystę. Įsipareigojimai bus dvejiem metams, o ne penkeriems. Palengvinti ir reikalavimai.“ Ekologinę žemdirbystę nori išlaikyti ir tie, kurie jau dvejus metus negauna ekologinių išmokų, bet ekologiškai sertifikuotus grūdus gali parduoti kaip ekologinius. Ministerija siekia, kad ekologinių ūkių skaičius būtų bent 25 proc. visų ūkių.
Kalbėjom ir su Krivilių buvusiu agronomu Antanu Kučinsku. Jis savo ūkį jau perleidęs ekologiškai ūkininkaujančiai dukrai Daivai ir sūnui Audriui. Užsiminus apie pajuodusius kvietrugių laukus, A. Kučinskas, kaip buvęs agronomas, šiek tiek atsargiau pakomentavo: „Mano praktikoj tokių dalykų dar nėra buvę. Kvietrugiai apmirę dar žiemos stadijoj, dar sunku suprasti, ar jie neatsigaus, nes dar pliusinė temperatūra maža. Reikia palaukti, kai bus bent 10 laipsnių šilumos. Dar vegetacija neprasidėjo, o laukai vėl buvo padengti sniegeliu. Ir saulės mažai…“
Kaip sako ūkininkų patirtis – iššusti linkę rugiai ir kvietrugiai, todėl juos sėja anksčiau ir iki žiemos javai išauga vešlesni. Gali išplisti net pelėsis tamsioje ir drėgnoje nulio laipsnių temperatūroje. Stora sniego danga suslegia pasėlius, o išbėrus azoto trąšas, dėl deguonies stygiaus pasireikšti gali ir azoto nuostoliai. Reikia iš naujo apmąstyti ir pavasario darbus, jeigu parduoti grūdai, gali prireikti jų pirkti… Įtempti, papildomi darbai, nuostoliai sveikatos žemdirbiams neprideda. Taip savo mintis „Merkio kraštui“ išsako patys į redakciją skambinantys žemdirbiai.
Didžioji dalis ūkininkų jau įsitikinę, kad teks atsėti kai kuriuos plotus. Prireiks daugiau kuro, didės išlaidos – trąšos, salietra brangsta kas savaitę. Dar neaiškios žemės ūkio reformos, kokie bus konkretūs reikalavimai žemdirbiams. Lietuvos žemės ūkio taryba, kurioje yra ir Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija, nutarė surengti gegužės 22 d. žemdirbių suvažiavimą, nes svarbu, kokia kaimoateitis dėl taršos reikalavimų, neaiškios ir nederlingų žemių perspektyvos, kokios išmokos bus skirtos nenašioms žemėms iš Europos Sąjungos. Su „Merkio kraštu“ kalbėdami ūkininkai išsakė skirtumus. Atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, Kretingos rajono ūkininkai viešai pripažino, jog jų kraštuose žieminių pasėlių prikuliama apie 8-9 tonas iš hektaro, o mūsų nederlingose smėliuko žemėse – daugiausia 3 tonos iš ha. Gal pavyksta šiek tiek didesnį rapsų derlių gauti, bet tai priklauso ir nuo gamtos sąlygų. Dar ūkininkams svarbi priežastis ruoštis renginiui – nes 2018 metais Europos Parlamentui buvo įteikta žemdirbių peticija, kurią pasirašė 52 tūkstančiai žmonių. Tačiau iš Briuselio jokio atsakymo dar nesulaukta.
Dėl nykstančio žiemkenčių derliaus ir gręsiančių papildomų išlaidų bei ateities reformų neapibrėžtumo mūsų rajono ūkininkai nuolat kreipiasi į Seimo narį Juozą Baublį. Išsako savo nuogąstavimus dėl klimato kaitos, nes dažnėjantys ekstremalūs reiškiniai žemdirbiams sukelia ne tik daug rūpesčių, bet ir nuostolių. Jie baiminasi dėl prastos žiemkenčių situacijos – dalį laukų teks atsėti, o tai papildomos išlaidos: kurui, sėkloms, trąšoms. Pasiteiravome Seimo nario J. Baublio dėl ūkininkų perspektyvų. Jis trumpai pakomentavo: „Niekada nepritariau ir nepritarsiu akcizo didinimui žemės ūkio veikloje naudojamam dyzelinui. Akcizo padidinimas tik pablogintų ir taip sudėtingą situaciją žemės ūkyje, taptų nepakeliama našta daugeliui smulkių ir vidutinių ūkių, sumažintų Lietuvos ūkininkų konkurencingumą. Praktiškai visoje Europos Sąjungoje šiuo metu yra taikomi lengvatiniai akcizai žymėtam dyzelinui, o Direktyvos peržiūra numatyta tik 2025 m.“
Irena Ratkienė