Ar bus naikinamos mūsų kaimuose ugniagesių komandos?

Vidaus reikalų ministerija planuoja priešgaisrinės saugos sistemos pertvarką, kurią įgyvendinus, savivaldybių priešgaisrinės apsaugos tarnybos būtų jungiamos prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, o dėl to sumažėtų kaimuose budinčių ugniagesių komandų; ar iš tiesų taip bus, domėjosi „Merkio kraštas“… 

Reikalauja atsisakyti tarnybų prijungimo
Lietuvos gaisrinės saugos asociacija paviešino praėjusį mėnesį Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos patvirtintą rezoliuciją, kurioje išreiškiamas „susirūpinimas“ dėl Vidaus reikalų ministerijos planuojamos priešgaisrinės saugos sistemos pertvarkos, savivaldybių ugniagesių pajėgas jungiant į vieną dalinį su valstybinėmis. Minėtame dokumente, kurį federacija adresavo Seimui, Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos savivaldybių asociacijai, rašoma, kad sistema neveiks efektyviai, nes, įgyvendinus reformą, bus atsisakyta savivaldybių priešgaisrinių tarnybų, kurių ugniagesiai paprastai pirmieji atvyksta gesinti gaisrų miškuose. tad federacijos delegatai reikalavo atsisakyti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų prijungimo prie departamento.
Trumpai priminsime, kad užtikrinti žmonių ir jų turto apsaugą nuo gaisrų yra valstybės pareiga, tačiau dalį šios funkcijos vykdymo valstybė pagal Vietos savivaldos įstatymą yra perdavusi savivaldybėms. Taigi priešgaisrines gelbėjimo pajėgas Lietuvoje sudaro Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, apskričių valdybos ir specializuotos įstaigos) bei savivaldybių įsteigtos priešgaisrinės tarnybos.
Vidaus reikalų ministerijos parengtame pertvarkos projekte numatyta dabartinį modelį panaikinti ir sukurti vieningą sistemą. Įgyvendinus šią naujovę, ugniagesiams žadamas ne tik geresnis aprūpinimas darbo ir apsisaugojimo priemonėmis, bet ir didesnis atlyginimas. Štai praėjusiais metais ministerija inicijavo bandomąjį modelį, kuriame pirmoji savanoriškai sudalyvavo Radviliškio rajono savivaldybė, vėliau prisijungė Molėtų rajono bei Druskininkų savivaldybės.
Galutinį sprendimą priims rajono taryba
„Merkio kraštas“ rajono vicemero Alvydo Verbicko teiravosi, kaip jis vertina naująjį priešgaisrinės saugos modelį ir ar savivaldybė ruošiasi jame dalyvauti? Tačiau aiškaus sprendimo, regis, dar nėra. „Savo ugniagesių komandas atidavė savivaldybės, kurios neinvestavo į priešgaisrinių tarnybų gerbūvį, jų turtas buvo atgyvenęs. Tuo tarpu Varėnos rajono savivaldybė budinčioms ugniagesių komandoms įrengė dušus, tualetus, nupirko reikiamą techniką. Ji nėra nauja, bet gana geros būklės ir tikrai gali atlikti savo funkcijas. Naujasis priešgaisrinės apsaugos departamento vadovas Renatas Požėla pasisakė sieksiąs iš savivaldybių perimti ugniagesių komandas, bet galutinį sprendimą gali priimti tik rajono taryba. Ateityje svarstysime šį klausimą, ar apsimoka, ar ne“, – pakomentavo rajono vicemeras.
O štai „Merkio krašto“ pakalbintas rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos direktorius Ramūnas Navickas teigė nepritariantis, kad savivaldybių ugniagesių komandų kontrolę perimtų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, nes abejojo, ar šis sugebėtų valdyti visą šalies priešgaisrinę sistemą.
„Įgyvendinus pertvarką, dingtų savivaldybių skiriamas finansavimas. Mano nuomone, toks optimizavimas regionams nebūtų palankus. Kiek žinau, visoje Europoje ir Skandinavijos šalyse veikia dviejų lygių priešgaisrinės tarnybos, o Lietuvoje kažkodėl norima padaryti vieną. Nematau tame jokio gėrio, o ir atlyginimai savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje panašūs kaip ir valstybinėje. Vidaus reikalų ministerijos pozicija – kad dėl savivaldybių priešgaisrinių tarnybų prijungimo prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento turi apsispręsti savivaldybių tarybos. Bet jeigu šios nepareikš noro, jokių prijungimų ir nebus. Be to, ką tik dirbti pradėjo naujai paskirtas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius. Vidaus reikalų ministras irgi bus naujas, tai pažiūrėsime, kokia bus jų pozicija. Tobulybei ribų nėra, ir visada norisi, kad būtų dar geriau, bet mūsų darbuotojai budi švariose ir šiltose patalpose, įrengti sanitariniai mazgai, atnaujintas autoparkas ir panašiai. Paskutinį kartą gavome 30 tūkst. eurų, už kuriuos nusipirkome gaisrinį automobilį“, – kalbėjo rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos direktorius.
Šiuo metu mūsų rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnyba turi iš viso 7-ias ugniagesių komandas, budinčias Jasauskuose, Žilinuose, Perlojoje, Merkinėje, Valkininkuose, Marcinkonyse ir Gudžiuose. Po reformos, R. Navicko teigimu, bent dalies šių komandų mūsų rajonas greičiausiai netektų, o tai reiškia, kad užtruktų ilgiau, kol ugniagesiai atvyktų į nelaimės vietą.
Finansavimą skirsto pagal poreikį
Rajono savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Tatjana Švedienė „Merkio kraštui“ aiškino, kad savivaldybių priešgaisrines pajėgas išlaiko valstybė, tuo tarpu Varėnos rajono savivaldybė savo tarnybos įvairiomis išlaidomis rūpinasi pagal poreikį. „Kai lėšų pritrūksta, finansiškai prisideda ir savivaldybė, tarkime, padeda įsigyti gaisrinį automobilį, kažką suremontuoti ir panašiai. Savivaldybės priešgaisrinė tarnyba su užsienio partneriais taip pat įgyvendina projektus, tokiais atvejais bendrafinansavimo lėšas irgi apmoka savivaldybė iš rajono biudžeto “, – kalbėjo T. Švedienė.
Pašnekovės pateiktais duomenimis, pernai ir šiemet savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybai papildomų lėšų iš rajono biudžeto nebuvo numatyta. Iš valstybės biudžeto valstybės deleguotoms funkcijoms atlikti skirta atitinkamai 1 mln. 38 tūkst. ir 1 mln. 134 tūkst. eurų.
Evelina Kuliešė