Rajono savivaldybė pačiame Varėnos mieste sutvarkė ir verslui su visa jam reikalinga infrastruktūra per netrumpą laiką už nemažus pinigus pritaikė buvusius apleistus du valdiškos žemės sklypus patraukliose vietose, kokių anksčiau neturėjo, tikėdamasi tokiu būdu pritraukti investuotojų, kursiančių naujas darbo vietas varėniškiams; tačiau ar pavyks tą sklandžiai padaryti?..
Patrauklios vietos verslui kurtis
Dar 2019 metų pradžioje rajono savivaldybė paskelbė pasirengusi sutvarkyti ir verslui pritaikyti dvi tuo metu nebenaudojamas valdiškas teritorijas Varėnos miesto Aušros bei J. Basanavičiaus gatvėse, nugriovus ten senus buvusio vaikų darželio „Pumpurėlis“ ir buvusios asfaltbetonio bazės pastatus bei įrengus inžinerinius tinklus.
Tam tikslui pagal VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ir rajono savivaldybės administracijos pasirašyto projekto „Nenaudojamų teritorijų Varėnos mieste sutvarkymas ir pritaikymas verslui“ finansavimo bei administravimo sutartį buvo numatyta panaudoti 173,6 tūkst. eurų ( iš jų 127,5 tūkst. eurų – Europos Sąjungos lėšos, 11,25 tūkst. eurų – iš valstybės biudžeto, 34,85 tūkst. eurų – iš Varėnos rajono biudžeto).
Viešame rajono savivaldybės skelbime buvo cituojami mero Algio Kašėtos žodžiai, kad šios dvi Varėnos miesto teritorijos „yra patraukliose vietose verslui kurti“: esą buvusio „Pumpurėlio“ vaikų darželio vietoje Aušros g. 17 (šalia Varėnos teismo rūmų) galėtų išdygti, pavyzdžiui, viešbutis, o J. Basanavičiaus g. 58 (netoli „Varėnos šilumos“ pastatų) „teritorija išsiskiria savo dydžiu bei ribojasi su geležinkelio atšaka“.
„Iki šiol panašių vietų negalėjome pasiūlyti verslui, – tuomet kalbėjo rajono meras. – Tad, sutvarkius teritorijas, tikimės pritraukti investuotojų, o tai siejasi ir su naujų darbo vietų kūrimu.“
Naftos teršalams išvalyti prireikė beveik 0,5 mln. eurų
Tačiau, jei Varėnos Aušros gatvėje galbūt pakako tik nugriauti „Pumpurėlio“ pastatus, iškuopti teritoriją ir pasirūpinti inžineriniais tinklais, buvusios asfaltbetonio bazės beveik 2 hektarų ploto žemės sklypui, užterštam naftos produktais, sutvarkyti to nepakako.
2021 metais rajono savivaldybės administracija supaprastinto viešojo pirkimo būdu ėmėsi ieškoti, kas galėtų atlikti papildomus tvarkymo darbus buvusios asfaltbetonio bazės 1, 9583 ha ploto teritorijoje, t. y. – nukasti storą sluoksnį užteršto dirvožemio, tą dirvožemį išvežti, išlyginti sklypą ir panašiai.
Ir tik praėjusių metų liepą buvo pranešta, kad minėtasis sklypas nuo teršalų pagaliau išvalytas, „grunto ir gruntinio vandens užterštumo naftos produktais lygis sumažintas iki leistino“. Tam prireikė, kaip skelbta, net 477,4 tūkst. eurų, iš kurių 453,1 tūkst. eurų skyrė Europos Sąjunga, likusius 24,3 tūkst. eurų – pati savivaldybė iš rajono biudžeto.
Tuo tarpu kita verslui vystyti jau 2020 metais paruošta teritorija Varėnos miesto Aušros gatvėje sulaukė vilniškės bendrovės, pasiryžusios toje teritorijoje pastatyti ištisą daugiabučių namų kvartalą.
Rajono tarybai pritarus, tų pačių 2020 metų rugpjūčio 8-ąją toji privati bendrovė su rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį, kad modernių daugiabučių kvartalas Varėnos Aušros gatvėje išdygs per trejus metus – iki 2023-iųjų rugpjūčio 8 dienos.
Tąsymasis su investuotoja
Deja, užuot pradėjusi statybas, vilniškė bendrovė ne tik nesugebėjo įvykdyti gana liberalių sutarties sąlygų ir iki šiol ničnieko nepastatė, bet ir įvėlė rajono savivaldybę į bylinėjimąsi teismuose, pasibaigusį tik šių metų pradžioje.
Daugiabučių kvartalą nuo 2020 metų pastatyti žadėjusi, bet savo pažado netesėjusi bendrovė bylą paskutiniame aukštesnės instancijos teisme, tiesa, pralošė, bet teismo sprendime nurodytos išlygos jai leido vėl kreiptis į rajono savivaldybės administraciją dėl naujos sutarties sudarymo.
„Merkio krašto“ žiniomis, toji sutartis dėl daugiabučių kvartalo statybų Varėnos Aušros gatvėje jau pasirašyta, ją dar turėtų patvirtinti rajono taryba savo sprendimu, bet, reikia manyti, kad dabar tos sutarties sąlygos yra daug griežtesnės.
O taip manyti skatina paskutiniajame (kovo 25 d.) rajono tarybos posėdyje apsvarstytas ir patvirtintas verslui vystyti jau irgi paruošto žemės sklypo Varėnos J. Basanavičiaus g.58 nuomos su sklypo naudojimo apribojimais sutarties projektas.
Rajono tarybos sprendime nurodyta šį 1,9583 ha ploto savivaldybei priklausantį žemės sklypą su verslui visa reikalinga infrastruktūra (iki sklypo yra atvesti vandentiekio bei nuotekų tinklai, taip pat yra asfaltuotas privažiavimas ir geležinkelio atšaka) išnuomoti 99 metams aukciono būdu. Pradinis žemės nuomos mokestis būtų 1 tūkst. 530 eurų per metus; sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.
Bet pirmiausia kiekvienas aukciono dalyvis turėtų pervesti į rajono savivaldybės sąskaitą banke 100 tūkst. eurų dydžio užstatą, kuris nelaimėjusiems aukciono būtų grąžinamas.
Nuoma su sklypo naudojimo apribojimais
Tuo tarpu aukcioną laimėjęs sklypo J. Basanavičiaus g. 58 nuomininkas nuomos sutartimi būtų įpareigotas per 3 metus ten pastatyti gamybos ar pramonės pastatų, kurių bendra vertė kartu su įrenginiais būtų ne mažesnė nei 500 tūkst. eurų.
Nuomininkui atlikus pusę sutartyje nustatytos vertės (už 250 tūkst. eurų) statybos darbų, jam būtų gražinama pusė savivaldybei duoto užstato (50 tūkst. eurų), o įvykdęs visą nuomos sutartyje numatytą įsipareigojimą, sklypo nuomininkas atgautų ir likusią pusę (dar 50 tūkst. eurų) savo užstato.
Bet jei sklypo Varėnos J. Basanavičiaus g.58 nuomininkas per nuomos sutartyje numatytą 3 metų terminą nieko tame sklype nepastatys, jis privalės kas mėnesį mokėti 2 tūkst. eurų dydžio baudą tol, kol įsipareigojimus įvykdys.
O jeigu minėtasis nuomininkas metus vėluos tuos įsipareigojimus vykdyti arba nesumokės nustatytos baudos, sklypo nuomos sutartis ne tik bus nutraukta dėl nuomininko kaltės, bet ir pastarajam teks sumokėti 50 tūkst. eurų baudą už sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą. Sprendimą dėl nuomos sutarties nutraukimo turėtų priimti rajono taryba.
Tokiomis griežtomis žemės sklypo Varėnos j. Basanavičiaus g. 58 nuomos sutarties sąlygomis, matyt, siekta išvengti rizikos, kad sklypo neišsinuomotų bendrovė, kuri ne tik nepajėgs nieko pastatyti tame sklype, kaip jau atsitiko su Aušros gatvės daugiabučių kvartalo „statytojais“, bet gal dar blogiau – nepajėgs užbaigti pradėtų statybų, tarkim, bankrutavusi ir palikusi su nebaigtais namais „vaiduokliais“ tvarkytis pačiai savivaldybei.
Norėtų turėti gamybos ir pramonės paskirties pastatą
Bet štai rajono tarybos opozicijos atstovas Jaunius Grikšas kovo 25 dienos posėdyje pareiškė manąs, jog „mes be reikalo šituo sprendimo projektu save apribojam, susiaurindami sklypo nuomą, – taip mes per daug suvaržome galimybę kitiems dalyvauti ir prarandam, kas savivaldybei šiuo metu aktualiausia – nuomos kaina“. Tačiau tokiai nuomonei bent jau garsiai niekas daugiau nepritarė.
Tuo tarpu kitas opozicionierius rajono tarybos narys Dalius Lukminas atkreipė dėmesį į sprendimo projekto punktą, kur parašyta, kad minėtojo sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektai, bet „paskui niekur nebelieka to sandėliavimo, o reikalaujama pastatyti gamybos ir pramonės paskirties objektus – kodėl taip yra?“
Sprendimo projekto rengėjas, Turto valdymo skyriaus vedėjas Egidijus Zaleskis aiškino, jog toks siūlymas – sąmoningas, nes „tiesiog manome, kad ekonomiškiau ir naudingiau būtų Varėnos rajonui turėt ne kažkokį sandėlį, o gamybos ir pramonės paskirties pastatą“.
Į D. Lukmino pastabą, jog svarbiausia rajonui – kiek bus sukurta darbo vietų, E. Zaleskis atsakė, kad „sandėliavimo darbo vietų, deja, nebūna daug sukurta“ – tą esą „rodo patirtis“.
Sprendimui dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Varėnos J. Basanavičiaus g. 58 nuomos ir naudojimo apribojimų nepritarė D. Lukminas (balsavo „prieš“) ir dar trys jo kolegos (susilaikė). Sprendimas buvo priimtas, likusių 19 rajono tarybos narių daugumai nubalsavus „už“.
Diana Zubavičienė
