Ar mūsų mokyklose turėtų išnykti rusų kalba?

Šiuo klausimu jau kurį laiką aktyviai diskutuojama viešojoje erdvėje: vieni teigia, kad dabar yra tinkamiausias laikas Lietuvos mokyklose panaikinti rusų kalbą, kiti gi svarsto, kad jos visiškai atsisakyti nereikėtų; „Merkio kraštas“ domėjosi, ką apie tai galvoja mūsų rajono žmonės ir švietimo bendruomenės atstovai…

Ekspertų argumentai „už“ ir „prieš“

Nepriklausomas žurnalistas, Kovo 11-osios akto signataras bei įtakingas Lietuvos politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka yra vienas iš aktyviausiai pasisakančiųjų už idėją mokyklose atsisakyti rusų kalbos, taip sumažinant Rusijos galios įtaką per kalbą bei suteikti Lietuvos vaikams galimybę mokytis kuo daugiau kitų kalbų. Jo įsitikinimu, viena didžiausių Lietuvos padarytų klaidų – kad iškart po nepriklausomybės mokyklose nebuvo panaikinta rusų kalba, ją esą reikėjo palikti tik keliose elitinėse gimnazijose.

Tuo tarpu Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovas ir „Radio-R“ programų direktorius Ernest Alesin yra pasisakęs, kad rusų kalbos visiškai atsisakyti nereikėtų. Pasak E. Alesin, rusų kalba ypač turėtų išlikti tuose Lietuvos miestuose, kur gyvena daug kitataučių, pavyzdžiui, Vilniuje, padedant jiems „nepasiklysti tarp politinių pinklių ir voratinklių“.

O štai švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, kad rusų kalbos Lietuvos mokyklose išties yra per daug, tačiau ji esą išnyks palaipsniui, mat daugelis jos mokytojų yra beveik pensinio amžiaus. Pasak ministrės, daug kas priklauso ir nuo tėvų požiūrio, esą kaip jie skatina savo vaikus, taip vaikai dažniausiai ir elgiasi.

Besirenkančiųjų rusų kalbą po truputį mažėja

„Merkio krašto“ šia tema pakalbintos buvusios ilgametės rusų kalbos mokytojos, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Stasės Bingelienės manymu, rusų kalba rajono mokyklose neturėtų būti prioritetinė antroji užsienio kalba: „Kadangi antroji užsienio kalba mokiniams yra dėstoma pagal tėvų poreikius, todėl ir turime tokią situaciją, kokią turime. Šiuo klausimu reikėtų diskutuoti su tėvais ir tas vertybines nuostatas formuoti, kad jos būtų tokios, kokios yra mūsų valstybės vertybės vykstančio karo kontekste. Mūsų siekiamybė yra, kad atsirastų kitų užsienio kalbų poreikis ir mokyklos turėtų ką pasiūlyti – turiu galvoje vokiečių ir prancūzų kalbas. Iki šių mokslo metų pradžios, tai yra pavasarį, kada mokiniai apklausiami dėl antrosios užsienio kalbos, rusų kalbos poreikis buvo. Tikėtina, kad iki kitų mokslo metų jis keisis, ir iki to laiko švietimo bendruomenė turėtų formuoti kitokį požiūrį“.

Švietimo skyrius aiškinosi, kiek mokinių mokosi rusų kaip antrąją užsienio kalbą – tam buvo apklaustos iš viso 6 rajono mokyklos. Apklausos rezultatai parodė, jog šiais mokslo metais rusų kalbos pamokas lanko maždaug 96 procentai mokinių, jiems dėsto 8 rusų kalbos specialistai.

S. Bingelienės „Merkio kraštui“ pateiktais duomenimis, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijoje vokiečių ir prancūzų kalbą dėsto du specialistai, šias pamokas rinkosi 3,7 proc. mokinių. Merkinės Vinco Krėvės gimnazijoje prancūzų kalbos moko vienas specialistas, kurio pamokas lanko 12,5 proc. gimnazistų. Varėnos „Ryto“ progimnazijoje taip pat yra vienas prancūzų kalbos mokytojas, o šią kalbą mokosi 8,2 proc. progimnazijos mokinių. Švietimo skyriaus vedėja palygino, kad per pastaruosius trejus mokslo metus rusų kalbą, kaip antrąją užsienio, rinkosi 6 proc. mažiau moksleivių. 

Rajono mokyklų vadovų nuomonė

Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos direktorė Regina Sakalauskienė įsitikinusi, kad Lietuvos vaikams nebūtų didelis praradimas, jeigu rusų kalbos mokyklose nebeliktų. Direktorė pasidžiaugė, kad tėvų požiūris į rusų kalbą po truputį keičiasi.

„Penktoje klasėje mokiniai turi pasirinkti antrąją užsienio kalbą, ir šiemet po ilgo laiko turime unikalią situaciją – daugiau mokinių nei įprastai vietoje rusų pasirinko prancūzų kalbą. Turime 8 tokius mokinius. Tėvų nuomonė buvo tokia, kad rusų kalba bus reikalinga darbo reikalais. Tačiau kalbant karo kontekste, ar iš tiesų agresorės kalba yra tokia reikalinga? Mūsų mokykloje mokosi ukrainiečių vaikai, matome jų reakciją į bet ką, kas yra rusiška, ir tai sukrečia. Suprantu, kad kuo daugiau kalbų mokėsi, tuo būsi pranašesnis, bet mes nuolat raginame rinktis Europos šalių kalbas. Tėvai geba vertinti situaciją ir mato, kas vyksta pasaulyje, tai rodo mūsų penktų klasių mokinių pasirinkimas mokytis prancūzų, o ne rusų kalbą. Tai liudija, kad keičiasi mąstysena. Sunkiausi yra pokyčiai sąmonėje, ir savo veiksmais Putinas keičia visuomenės požiūrį. Su savo vaikais šeimoje irgi diskutuojame, kad savo veiksmais Rusija siekia tokios izoliacijos kaip Šiaurės Korėja, tai kam tada reikalinga ta rusų kalba?“ – svarstė R. Sakalauskienė.

Vertindama siūlymą mokyklose atsisakyti rusų kalbos mokymo Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos direktorė Milda Padegimaitė sakė, kad pirmiausia reikia atskirti kalbą ir politiką: „Antras dalykas – jeigu mes atsisakysime rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos, neturime kuo ją pakeisti. Mūsų mokykloje šiek tiek mokoma prancūzų ir vokiečių kalbų. Tačiau tam, kad jos būtų kaip antrosios užsienio kalbos, reikėtų spręsti mokytojų klausimą. Nė viena kalba jokiam žmogui dar nepakenkė, o priešo kalbą žinoti reikia. Negalime žinoti, su kokia valstybe santykiai gali pablogėti, ir tai nereiškia, kad mes dėl to turėsime atsisakyti tų kalbų. Todėl vertėtų gerai pagalvoti, ar reiktų rusų kalbos taip kategoriškai atsisakyti“.

Varėnos „Ryto“ progimnazijos direktorius Vygantas Pavalkis kalbėjo, kad jo vadovaujamoje mokykloje mokiniai irgi turi galimybę vietoje rusų rinktis prancūzų kalbą, bet ši savo populiarumu rusų kalbos kol kas nepralenkia: „Šiuo klausimu yra du aspektai. Pirmasis – tėvų pasirinkimas, antrasis – esamos galimybės. Šiuo atveju problema yra specialistų trūkumas. Taip pat manau, kad rusų kalbos ateityje vaikams vis tiek reikės, ypač jeigu kalbėsime apie verslą. Politiškai rusų kalba nereikalinga, bet praktiškai – reikalinga“.

Tuo tarpu Valkininkų gimnazijos direktorė Gidita Benkienė teigė, kad mokėti rusų kalbą – nieko bloga: „Norint kažką panaikinti, reikia turėti ką kita pasiūlyti. Esame turėję ir prancūzų, ir vokiečių kalbos pamokų, bet jas lankė labai nedaug mokinių. Be to, vokiečių kalbos mokytoja daug metų nebedirba ir yra pensinio amžiaus. Žinau keletą prancūzų kalbos mokytojų, kurie turi kitas specialybes, tad, jeigu masiškai reikėtų atsisakyti rusų kalbos, nežinau, kur reikėtų tų specialistų ieškoti, kad visų poreikis būtų patenkintas. Manau, kad nereikėtų naikinti to, kas dabar yra, nes ir taip yra gana sudėtinga, kadangi ir tų pačių rusų kalbos specialistų apskritai nelabai yra, nes ši specialybė nėra labai populiari. Kitas dalykas – jeigu mokėsime rusų kalbą, atėjus laikui, ji mums gali praversti“.

Dauguma rajono gyventojų – prieš rusų kalbos naikinimą

Šių eilučių autorė praėjusią savaitę internete paskelbė apklausą, ar Lietuvos mokyklose reikėtų atsisakyti rusų kalbos. Mūsų rajono gyventojai diskutavo aktyviai – apklausoje sudalyvavo 497 respondentai, ir tik 99 iš jų pažymėjo esantys už tai, kad mokyklose rusų kalbos nebeliktų, o štai absoliuti dauguma – iš viso 398 žmonės – nurodė nepalaikantys idėjos mokyklose atsisakyti rusų kalbos.

Kraštiečiai argumentuoja, jog „užsienio kalba dar nė vienam nepakenkė“, mat „kuo daugiau jų moki, tuo geriau“, kiti prisiminė lietuvišką patarlę – „ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, svarstydami, kad „nereikia eiti į kraštutinumus“.

Evelina Kuliešė