Ar reikia gelbėti Žiežulio paplūdimį?

Šią savaitę mūsų skaitytojas Audrius atsiuntė elektroninį laišką su nuotraukomis, kuriose matyti varėniškių pamėgtas Žiežulio ežero paplūdimys su iš vandens kyšančiais nendrių stiebais ir tamsios spalvos drumzlėmis – laiško autoriaus įsitikinimu, ežeras nyksta, bet gal dar ne vėlu jį išgelbėti?..

Atstumiantis vaizdas
„Laba diena, kreipiuosi, nes rūpi! Gražuolis kadaise buvęs Žiežulio ežeras Varėnos miškuose dabar jau baigia sunykti… Dalinuosi nuotraukomis, kaip dabar atrodo oficialus Varėnos Žiežulio paplūdimys – gal norite nusimaudyti?! Tikiu, kad dar nėra vėlu ir šią vietą dar galima išgelbėti“, – tokį laišką su keturiomis nuotraukomis šio pirmadienio rytą „Merkio krašto“ redakcijai atsiuntė skaitytojas Audrius.
Šių eilučių autorė tą pačią dieną pati apsilankė minėtajame paplūdimyje ir įsitikino, kad vaizdas Žiežulio pakrantėje iš tiesų atstumiantis – vanduo atrodo nešvarus, paviršiuje plūduriuoja neaiškios drumzlės. Taip pat matyti, kad čia kažkada buvo šienaujamos nendrės, ir kur ne kur kelis centimetrus virš vandens tebekyšo jų stiebai. Ir nors jau netrukus prasidės maudynių sezonas, vasarotojams bristi į tokį vandenį, ko gera, tikrai nesinorėtų.
Žoles valys po varlių neršto
Aiškindamiesi, kas privalo švarinti ežero pakrantę, pirmiausia kreipėmės į rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėją Egidijų Zaleskį, tačiau jis pasiūlė pasikalbėti su šio skyriaus vyriausiuoju specialistu, ekologu Antanu Labanausku. Pastarasis pašnekovas nurodė, kad Žiežulio paplūdimį turėtų tvarkyti Varėnos seniūnija, paaiškinęs, jog pakrantėje esą plūduriuoja žolinis vandens augalas – nertis.
„Prasideda varlių nerštas, o žoles stengiamasi išvalyti po varlių neršto, kad jų nenužudytume, nes jos irgi yra reikalingi gyvūnai. Be to, toje vietoje yra miško žemė, kuri priklauso Valstybinių miškų urėdijai. Į urėdijos funkcijas taip pat įrašyta rekreacinių objektų priežiūra, bet savivaldybė yra sudariusi su urėdija sutartį dėl statinių priežiūros, tai yra – takų, lieptelių, persirengimo kabinų. Ir šiuos objektus prižiūri savivaldybė, o visa aplinka, augalai ir panašiai yra urėdijos atsakomybė. Tačiau šiuo klausimu ji nieko nedaro, todėl aplinką paprastai prižiūri seniūnija, nors jai nelabai priklausytų tai daryti“, – komentavo A. Labanauskas.
Vandens tyrimai visuomet geri
Higienos institutas skelbia, kad maudymosi sezonas oficialiai prasideda pirmąją birželio savaitę, o ne anksčiau kaip 10 dienų iki jo pradžios turi būti atliekami ir reguliariai, kas dvi savaites, kartojami maudyklų vandens kokybės tyrimai. Savivaldybės gali pačios koreguoti tiek sezono pradžią, tiek pabaigą, atsižvelgdamos į besimaudančiųjų skaičių, o nustačiusios, kad vanduo neatitinka higienos reikalavimų, atlikti papildomus tyrimus.
Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A. Labanausko teigimu, rajono maudyklų vandens kokybė bus tiriama antroje gegužės pusėje. „10 metų iš eilės Žiežulio vandens tyrimai visuomet būdavo geri, o vandenyje plaukiojančios žolės tos kokybės neblogina, tik vaizdas estetiškai negražus. Jeigu kalbėsime apie bakteriologinį užterštumą, visose maudyklose vanduo būna geras. Kartais po didelių liūčių būna laikinas kelių dienų bakterijų pagausėjimas, bet jos išsisklaido, ir pakartotiniai tyrimai būna geri. Sveikatos apsaugos ministerija yra įvedusi naują tyrimų dėmenį – vandens žydėjimas. Pavyzdžiui, 2022 ir 2023 metais Marcinkonių kaimo Kastinio ežere vieną vasaros mėnesį būdavo uždraudžiamos maudynės, nes vandenyje vadinamieji planktoniniai dumbliai sukeldavo per didelį vandens žydėjimą“, – aiškino savivaldybės ekologas.
Netikėtas radinys, įrašytas į Raudonąją knygą
Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio vadovas Tomas Bazevičius „Merkio kraštui“ teigė, kad miško žemę prie Žiežulio urėdija valdo patikėjimo teise, tačiau paplūdimį ten esą įrengė rajono savivaldybė, tad pati turi jį ir prižiūrėti. „Pavyzdžiui, teritoriją prie Glėbo ir Glūko yra įrengusi Valstybinė miškų urėdija, ir ten jau mes patys šienaujame bei prižiūrime aplinką“, – tikino T. Bazevičius.
Tuo tarpu „Merkio krašto“ pakalbintas mūsų kraštietis, žymus augalų ekologas, buvęs ilgametis Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas, prof. habil. dr. Jonas Remigijus Naujalis pasisiūlė pats nuvažiuoti ir pasižiūrėti, kas dedasi Žiežulio pakrantėje.
„Vaizdas, be abejo, yra gana nemalonus, bet turbūt kiekviename Lietuvos ežere dabar pamatytumėte tą patį. Tai yra plūduriuojančioji plūdė – vandens augalas, prie kurio prikibę dumblių. Potvynio, matyt, nebuvo, vanduo jų neišplovė ir todėl jie užsistovėjo. Stipresnis lietus tuos dumblius išplautų į ežero gilumą, bet kadangi nėra didelių srovių, dumbliai taip ir laikosi. Vandens paviršiuje taip pat plūduriuoja vadinamieji gleivūnai. Norint juos išnaikinti, reikėtų išvalyti pakrantę, nes jie suyra, bet gali atsirasti naujų. Kai pjovė nendres, vandens paviršiuje paliko jų stiebelių ir viksvų, o tarp jų tie gleivūnai ir visos sąnašos laikosi. Jeigu viską nupjautų iki pat dugno, tų sąnašų nesusidarytų“, – paaiškino J. R. Naujalis.
Žiežulio ežere mokslininkas sakė aptikęs ir mažytį vabalėlį – dusią, kuri yra įrašyta į Raudonąją knygą. J. R. Naujalio teigimu, šis vabzdys gyvena tik švariuose vandens telkiniuose.
Iki maudynių sezono sutvarkys
„Merkio kraštas“ pasišnekėjo ir su Varėnos seniūne Jolanta Monkevičiene, kuri patikino, kad paplūdimiu bei jo pakrante kiekvienais metais rūpinasi seniūnija.
„Žiežulio ežeras, man regis, priklauso Nacionalinei žemės tarnybai, o urėdijai priklauso sklypas iki vandens krašto. Pernai, pavyzdžiui, buvo kalbėta apie krūmų pjovimą, tai galiausiai viską vis tiek sutvarkė seniūnija, pakrantę kasmet irgi tvarko seniūnija ir ežeras tikrai nėra pamirštas. Nors kiekvienais metais pavasarį situacija ta pati, o praėjusiais metais vaizdas pakrantėje buvo netgi dar baisesnis, iki maudymosi sezono mes viską sutvarkėme, tikrai sutvarkysime ir šiais metais. Dar šiandien nuvažiuosiu pati pasižiūrėti, kaip ten viskas atrodo“, – sakė J. Monkevičienė.
Seniūnės manymu, net ir išpjovus nendrių stiebus iki pat dugno, kaip tą pasiūlė akademikas J. R. Naujalis, jos vis vien greitai ataugtų. Tad norint, kad Žiežulio pakrantė ilgesnį laiką išliktų švari, geriausia esą būtų ją purenti kultivatoriumi, tačiau tai, anot seniūnės, kainuotų kur kas brangiau. Antai šiais metais iš esmės buvo sutvarkyta Varėnos jūros pakrantė, darbai atsiėjo 7 tūkst. 200 eurų. „Kalbėsiuosi su savivaldybės vadovais, kad būtų sutvarkyta ir Žiežulio pakrantė“, – pažadėjo seniūnė.
Evelina Kuliešė