Sekmadienis, 27 spalio, 2024
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
spot_img
PradžiaNaujienosAtsisakė kūrybinio turizmo net su ES finansine parama

Atsisakė kūrybinio turizmo net su ES finansine parama

Rajono taryba nepritarė (11 balsų „už“, 6 – „prieš“ ir 6 „susilaikė“), kad būtų įgyvendintas 200 tūkst. eurų vertės projektas, kuris, anot opozicijos, iš esmės būtų skirtas „prabangioms“ savivaldybininkų „ekskursijoms“ į užsienio kurortus, nors projektą pristačiusi savivaldybės Investicijų skyriaus vedėja Svetlana Griškevičienė bandė argumentuoti, jog yra kitaip…

Mįslė už 200 tūkstančių
Paskutiniajame (birželio 18 d.) rajono tarybos posėdyje Investicijų skyriaus vedėja Svetlana Griškevičienė pristatė projektą gana mįslingu pavadinimu „Kūrybinis turizmas tvariam socialiniam ir ekonominiam vystymui per socialines inovacijas“ ir siūlė pritarti jo įgyvendinimui.
Kaip nurodyta Aiškinamajame rašte ir ką kalbėjo pranešėja, minėtąjį projektą Varėnos rajono savivaldybė vykdytų kartu su užsienio partnerėmis – savivaldybėmis, turizmo tarybomis, asociacijomis, agentūromis ir panašiomis įstaigomis Graikijoje, Italijoje, Kipre, Slovėnijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Belgijoje, Ukrainoje bei Rumunijoje.
Projekto tikslas nurodytas irgi ne mažiau mįslingas – „analizuoti, vystyti ir skatinti politikos priemones ir turizmo produktus, susijusius su kūrybinio turizmo sklaida skirtinguose regionuose, remiantis tvarumu, skaitmeninimu, atsparumu ir naujovėmis“.
Numatomos projekto veiklos kiek aiškesnės: patirčių mainai, praktiniai seminarai, mokomieji vizitai, taip pat „komunikacijos turinio kūrimas“, rengiant tekstus ir juos pateikiant „tikslinei auditorijai“, bei kita, o konkrečiai Varėnos rajone – „lėtojo turizmo, kultūrinio ir gastronominio turizmo, individualiai keliaujančių (solo) turistų produktų vystymas pagal kūrybinio turizmo principus“ ir pan. Šios veiklos apimtų menus, amatus, muziką, gastronomiją, taip pat – kultūrinio turizmo „sinergiją su kūrybiniu turizmu“.
Tokiam projektui įgyvendinti per 4 metus prireiktų preliminariai iki 200 tūkst. eurų, iš kurių iki 160 tūkst. eurų būtų Europos Sąjungos finansinė parama, likę 40 tūkst. eurų – rajono biudžeto pinigai.
Ir jei rajono taryba savo sprendimu projektui būtų pritarusi, savivaldybė su tuo projektu dar turėjo sudalyvauti konkurse ir laimėti tą ES paramą. Bet tarybos nariai tokio sprendimo nepriėmė.
„Labiau orientuota į turizmo specialistų įgūdžių formavimą“
Antai posėdžio dalyviams taip ir nepavyko sužinoti, kokius „konkrečius kūrybinio turizmo produktus“ ketina pristatyti Varėnos r. savivaldybė už tuos laukiamus 200 tūkst. eurų – savivaldybės Investicijų skyriaus vedėja S. Griškevičienė į šį opozicijos klausimą konkrečiai neatsakė.
O į kitą opozicijos klausimą – ką savivaldybė yra numačiusi „deleguoti į praktinius užsiėmimus“ ir gal tai yra jau aptarta su vietos menininkais, muzikantais ar amatininkais? – S. Griškevičienė atsakė, kad „apie delegavimus dar net nebuvo kalbos“.
„Čia labiau orientuota į turizmo specialistų įgūdžių formavimą, praktikos formavimą, veiklos plano parengimą, – aiškino pranešėja. – Tai nebus muzikantų, amatininkų ar panašiai išvyka, bet bus į šiuos veiksmus labai įtrauktos vietos bendruomenės čia, vietoje.“
Pranešėja atkreipė dėmesį, kad kūrybinis turizmas yra nauja turizmo rūšis, kuri „orientuojasi į vietos bendruomenių gerovę, ir tam bus naudojami nematerialiosios kultūros ištekliai“. Taip pat ji tikino, kad per 4 projekto įgyvendinimo metus „iš tikrųjų bus ieškoma pačių tvariausių sprendimų turizmui vystyti Varėnos rajone, atsižvelgiant į mūsų partnerių patirtį (…), sakykim, Belgija, Italija yra tos šalys, į kurias Lietuvos turizmas ir orientuojasi“.
Taigi iš viso to, kas tuo klausimu buvo parašyta ir pasakyta birželio 18 d. tarybos posėdyje, tepaaiškėjo, jog mūsų rajono bendruomenės, į kurių „gerovę“ turėjo būti orientuotas mįslingasis „kūrybinis turizmas“, iš tų 200 tūkst. eurų nė cento negaus, nes tie pinigai bus skirti turizmo specialistams parengti, kad šie ieškotų „pačių tvariausių sprendimų“ turizmui vystyti mūsų rajone pagal Belgijos, Italijos ir kitų išvardintų užsienio šalių pavyzdį.
Siūlymas nefinansuoti „tokių prabangių kelionių į turistines vietas“
Ir nors Investicijų skyriaus vedėja nuoširdžiai gyrė, koks yra geras siūlomas projektas, kaip jis atitinka rajono strateginį plėtros planą, darnios turizmo plėtros rajone strategiją, taip pat – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą dokumentą „Lietuvos turizmo kelrodį“ su nustatytu Lietuvos turizmo ateities strateginiu tikslu, rajono tarybos opozicija iškart leido suprasti, kad už siūlomą projektą ji nebalsuos.
Pasak vieno iš opozicijos atstovų, pirmiausia „projektas parengtas, nežinant galutinių rezultatų“, ir „iš esmės yra skirtas ekskursijoms į užsienio šalis: Kiprą, Italiją, konkrečiai – Veneciją, Graikiją, Bosniją ir Hercegoviną bei kitas“. Be to, pasisakiusiojo manymu, „200 tūkstančių eurų yra labai didelė suma tokio pobūdžio projektui“, tad „mes neturėtume finansuoti tokių prabangių kelionių į turistines vietas“.
Panašu, jog tokios pat nuomonės laikėsi ir pora rajono tarybos valdančiųjų iš frakcijos „Vardan Lietuvos“, kurių balsai ir nulėmė, kad projektui nebūtų pritarta, nors meras Algis Kašėta priminė, kad konkrečiai mūsų rajono biudžetui jo įgyvendinimas per 4 metus kainuotų ne 200 tūkst. eurų, bet penkiskart mažiau – 40 tūkstančių. O jei visos numatytos veiklos būtų tinkamai įvykdytos, kaip nurodyta Aiškinamajame rašte, 50 procentų šių rajono biudžeto išlaidų būtų kompensuojama ir jų sumažėtų perpus – iki 20 tūkst. eurų.
Už tiek pinigų per 4 metus, kaip vėliau „Merkio kraštui“ papildomai raštu paaiškino Investicijų skyriaus vedėja S. Griškevičienė, rajono „turizmo specialistai įgytų išties geros patirties, turėtų parengtą rinkodarinį veiksmų planą ir užmegztų bendradarbiavimą su savo kolegomis užsienio šalyse (…), kurios yra dargi ir prioritetinės turizmo rinkos.“
Trūksta gerų turizmo specialistų
„Turizmo sektoriaus darbuotojai ir verslai kuria rajono turizmo ir svetingumo įvaizdį (…), o inovacijos, spartus procesų modernizavimas ir nauji turizmo plėtros iššūkiai reikalauja aukštos kvalifikacijos specialistų, – rašė S. Griškevičienė „Merkio kraštui“. – Todėl būtina nuolat ugdyti turizmo sektoriaus darbuotojų ir verslo atstovų profesinę kompetenciją – tobulinti jų kvalifikaciją, užsienio kalbų žinias, gerinti įvaizdį, ugdyti tarpkultūrinę kompetenciją. Šiai priemonei iš savivaldybės biudžeto kasmet skiriamų lėšų (iki 5 tūkst. eurų) nepakanka (…), nebepakanka aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumą spręsti vien tik ieškant naujų specialistų ypač viešajame sektoriuje, kur ir darbo užmokestis nėra konkurencingas. Todėl itin svarbus yra nuolatinio tobulėjimo galimybių užtikrinimas.“
S. Griškevičienė taip pat rašė nesutinkanti su oponentų rajono taryboje priekaištais, kad 200 tūkst. eurų mūsų rajono ir ES mokesčių mokėtojų pinigų būtų iššvaistyta tik „pasivažinėjimams“.
Savivaldybės Investicijų skyriaus vedėjos teigimu, „kelionių išlaidoms projekto biudžete galima numatyti maksimaliai tik iki 15 proc. biudžeto lėšų“ (iki 30 tūkst. eurų) per 4 metus. Ir „tai būtų darbiniai vizitai, kurių metu turizmo srities specialistai ne tik galėtų pasisemti patirties, bet ir užmegzti bendradarbiavimą su šių šalių turizmą vystančiomis institucijomis, įsitraukti į bendrą Europos turizmo informacinių centrų tinklą, vystant tvarų turizmą, atliepiantį vietos bendruomenės interesus“.
Ar tam tikslui 30 tūkst. eurų, įskaitant ir ES paramą, per 4 metus (po 7,5 tūkst. eurų kasmet) būtų daug, paliekame spręsti mūsų skaitytojams. O kad palyginti būtų lengviau, galima tepridurti, kad, pavyzdžiui, vien bilietai vienam žmogui lėktuvu iš Vilniaus į Ispaniją (Barseloną) ir atgal šių metų rugsėjo pabaigoje kainuoja apie 1 tūkst. eurų.
Diana Zubavičienė

Brangiai perka miškąspot_img
- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai