Atskirtas nuo pasaulio

Mūsų skaitytojas Jonas Jakaitis „Merkio kraštui“ sakė jau beprarandąs viltį prisiprašyti mūsiškės valdžios, jog ši patvarkytų sunkiasvorės technikos išartą kelią, vedantį į jo privačią sodybą Pamerkių kaimo vienkiemyje, juolab kad dar vienas kelias – irgi nepervažiuojamas, nes jį užlieja Merkio upės vanduo…

Vargsta 20 metų

Macelių kaime gyvenantis garbaus amžiaus Jonas Jakaitis jau daugiau kaip 20 metų priverstas taškytis per sunkiai pervažiuojamus purvynus į savo valdas Pamerkiuose, kur prižiūri bityną. Tie purvynai, arba vadinamasis kelias, – galingos technikos išmalta miško kvartalinė linija. Dažniausiai, J. Jakaičio teigimu, šiuo vadinamuoju keliu važinėja jis pats ir miškininkai.

Prieš maždaug dešimtmetį tuometinė rajono valdžia ponui Jonui esą netgi buvo pažadėjusi tą kvartalinę liniją įteisinti kaip Šilo gatvę. Vyras jaučiasi atskirtas nuo viso pasaulio – kaip, reikalui esant, jo atokią sodybą vienkiemyje pasiektų medikai, ugniagesiai ar kitos tarnybos, kai kelias beveik neįveikiamas?

„Po lietaus ar pasnigus, vietomis toje kvartalinėje – tikra klampynė, kai sausa, tai iš bėdos dar galima ir automobiliu pervažiuoti. Pusę to kelio nuo savo sodybos 20 metų tvarkiau pats – užpyliau smėliu, išpjoviau krūmus, daug kartų lyginau traktoriumi“, – pasakojo J. Jakaitis. Bet to neužtenka…

Siūlo važinėti vandens užlietu keliu

Gindamas savo interesus J. Jakaitis vieną po kito rajono savivaldybei siuntė raštus su prašymais nors truputį tą kelią aptvarkyti, kad šis bent kiek padoresnis būtų, bet valdžios vyrai atkerta, jog kelio netvarko, netvarkys ir neįregistruos. Vietoje to savivaldybės valdininkai ponui Jonui pasiūlė važiuoti kitu viešuoju keliu Trakų rajono teritorijoje. Bet ten patvinusios Merkio upės vanduo išsilieja iš vagos ir tą kelią visiškai apsemia (žr. nuotr.). J. Jakaitis sarkastiškai juokauja – gal valdžia bent laivelį parūpintų?

Kreipėsi ponas Jonas ir į Trakų rajono valdžią, bet ir čia jam buvo atsakyta neigiamai – kelio tvarkyti nėra reikalo, nes trakiškiai juo esą nevažinėja. Taigi ir šio kelio priežiūros rūpestis nugulė vien ant J. Jakaičio pečių – pats savomis rankomis ir santaupomis pensininkas tiltą per Merkį pasistatė, tik ir šis dabar jau gerokai sutrūnijęs.

„Šilo gatvės tvarkymas per 513 kvartalinę yra užstrigęs dėl mūsų savivaldybės nenoro ją įteisinti. Negana to, Pirčiupių girininkija, norėdama privažiuoti iki 513 kvartalinės, be mano leidimo važinėja per mano sodybos valdą, sugadindama žemės paviršių. Jau gal kokį dešimtą kartą prašau savivaldybės surasti galimybių išspręsti tą paprastą klausimą ir sutvarkyti vienintelį neužtvindytą kelią“, – kalbėjo J. Jakaitis.

„Turime pasakyti ne“

Kiek yra šansų padėti į nepavydėtiną situaciją atsidūrusiam ponui Jonui, „Merkio kraštas“ pirmiausia paklausė rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto, kuruojančio vietinius kelius, Vytauto Jotauto. Bet savivaldybės atstovas iškart pareiškė šiuo klausimu nekalbėsiąs, neva jis „tik raštus rengia, o juos tvirtina ir pasirašo aukštesni“.

Tuo tarpu V. Jotauto viršininkas, Turto valdymo skyriaus vedėjas Egidijus Zaleskis „Merkio kraštui“ atsakė, kad tvarkyti minėtosios miško kvartalinės linijos savivaldybė neturi teisės. „Šis vyras (J. Jakaitis – aut.) visą laiką važinėdavo Trakų savivaldybės keliu. Juo ir turėtų važiuoti. Nes to kelio, kuriuo jis nori važiuoti, niekas jam neremontuos, kadangi tai yra miško kvartalinė linija. Ji nėra viešasis kelias, netgi ne miško kelias, taigi savivaldybė neturi teisinio pagrindo tvarkyti šio ruožo, kadangi tvarkome tik viešuosius kelius. Negali ir urėdija, kuri prižiūri miško kelius. Minėtosios kvartalinės linijos remontas yra faktiškai neįmanomas, be to, būtų dar ir labai brangus“, – aiškino E. Zaleskis.

Turto valdymo skyriaus vedėjas teigė, kad savivaldybė yra ne kartą sulaukusi panašių gyventojų prašymų, bet privažiavimus į sodybas žmonės esą turi tvarkytis patys iš savo kišenės. „Visose savivaldybėse yra tam tikros nuostatos, pagal kurias viešasis kelias – tas, kuriuo naudojasi bent kelios sodybos, tai yra trys ir daugiau. Tokių keliukų miškuose yra labai daug, ir juos turi prisižiūrėti naudotojas. Teisės aktai neleidžia remontuoti miško kelio, kuris yra urėdijos valdomame sklype. Urėdija šiuo klausimu galbūt ir galėtų kažkuo padėti. Esame gavę tikrai ne vieną tokį prašymą, bet, deja, turime pasakyti ne. Sodybų savininkai stengiasi patys tuos keliukus prisižiūrėti, nes keliukų prie kiekvienos sodybos savivaldybė tikrai nepadarys“, – kalbėjo Turto valdymo skyriaus vedėjas E. Zaleskis.

Pagelbėti atsisako ir urėdija, ir Trakai

Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Deimantas Stankevičius „Merkio kraštui“ pakomentavo, kad J. Jakaičio iškelta problema ne sykį buvo aptarta su rajono valdžia ir esą buvo prieita prie vienintelės išvados, kad žmogui reikia važiuoti keliu Trakų rajono teritorijoje, t.y. tuo, kurį semia Merkio upės vanduo. „Nes visas kvartalinės linijos ruožas (kurį prašo sutvarkyti ir įteisinti J. Jakaitis – aut.) yra vien pelkė. Apie lyginimą nėra nė kalbos. Jei būtų įmanoma tą kvartalinę sutvarkyti, tai būtų jau seniai tas padaryta. Tos kvartalinės linijos tikrai niekas netvarkys, nes tai būtų netikslinga. Jeigu tai būtų eilinė kvartalinė, gal tuomet būtų galima padėti žmogui pagal galimybes. Juolab kad mes šiuo metu nieko negalime spręsti, visa tai daro centrinė administracija“, – kalbėjo urėdijos atstovas.

Anot D. Stankevičiaus, net ir mūsų rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas buvo nuvažiavęs pasižiūrėti, kokia gi yra to Trakų rajono kelio būklė, kuriuo siūloma važinėti J. Jakaičiui. Esą į vietą atvykęs direktorius „paskaičiavo duobeles“ ir ruošėsi pats asmeniškai kreiptis į kolegas iš Trakų, kad anie, kiek įmanoma, tas duobes palopytų.

Šių eilučių autorės pakalbintas rajono savivaldybės administracijos direktorius A. Verbickas patvirtino su Trakų rajono valdžia kalbėjęsis ir sužinojęs, kad ji esą kelią tvarko „pagal galimybes“, nes juo dar naudojasi „kelios trobos“. „Mūsų savivaldybės architektai kažkada, prieš daug metų, jo (J. Jakaičio – aut.) sodybai skyrė Šilo gatvės adresą, nors tos gatvės tenai niekada nebuvo ir nebus. Tai paprasčiausiai neįmanoma padaryti – nebent už keletą milijonų eurų. Tai yra tiesiog kvartalinė linija. Pavyzdžiui, Šilutės savivaldybėje esantis miestelis Rusnė irgi būna apsemtas, bet taip juk nutinka ne nuolat“, – komentavo A. Verbickas.

Evelina Kuliešė