Sekmadienis, 27 spalio, 2024
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
spot_img
PradžiaNaujienosBarčiuose apsigyveno maldininkas

Barčiuose apsigyveno maldininkas

Mūsų skaitytojas Kęstutis iš Barčių savo namų valdoje aptiko ir nufotografavo gana retą Lietuvoje vabzdį – maldininką.
Apie šį vabzdį plačiau „Merkio krašto“ prašymu papasakojo Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vadovė dr. Rasa Bernotienė iš Margionių

Turbūt retas vabzdys turi vardą, kuris taip neatitiktų jo gyvenimo būdo, tai – vabzdys maldininkas. Nors net mokslinis maldininko pavadinimas (Mantis religiosa) siejasi su religinėmis praktikomis, šie vabzdžiai yra ypač plėšrūs ir negailestingi net savo gentainiams. Maldininkų pavadinimą šie stambūs plėšrūnai gavo dėl priekinių kojų, kurios savo forma primena maldai sudėtas rankas, tačiau iš tiesų šios kojos yra skirtos sugriebti auką. Beje, maldininkų patelės nesibodi užkandžiauti ir savo rūšies vabzdžiais: dažniausiai jos suėda savo partnerius patinus ir tai daro poravimosi metu pradėdamos ėsti nuo patino galvos. Tokiu būdu jos apsirūpina baltymais, reikalingais kiaušinėlių subrandinimui. Dėl didelių akių ir išraiškingų galvos judesių maldininkai sudaro mąstančių vabzdžių įspūdį, tačiau iš tiesų jų elgesį lemia tik instinktai.
Pasaulyje žinoma daugiau kaip 2 tūkst. skirtingų vabzdžių maldininkų rūšių, jie paplitę šiltuose tropinio klimato kraštuose, o viena rūšis, būtent europinis maldininkas, anksčiau buvo paplitęs pietų ir centrinėje Europoje, taip pat pietų Vokietijoje, Lenkijoje, Ukrainoje ir buvo šiauriausiai Europoje aptinkama jų rūšis. Būtent šios rūšies vabzdžiai per pastaruosius 20 metų pradėjo plisti į šiaurinius Europos regionus.
Pirmieji vabzdžiai maldininkai Lietuvoje buvo stebėti 2008 metų antroje vasaros pusėje. Pradžioje jie buvo aptinkami tik rytų Lietuvoje, Vilniaus apylinkėse, tačiau kasmet jų arealas plėtėsi ir jau nuo 2020 metų jie aptinkami ne tik Žemaitijoje, bet ir Kuršių Nerijoje. Pirmieji maldininkai buvo rasti prie didesnių magistralių ar miestų, tad manoma, kad vienas pagrindinių jų plitimo būdų – transporto priemonės.
Genetiniai tyrimai, atlikti Gamtos tyrimų centre, atskleidė, kad Lietuvoje aptinkami maldininkai atkeliavo ne iš centrinės Europos, o iš pietryčių, tiksliau Ukrainos. Latvijoje šie vabzdžiai pirmą kartą užregistruoti 2012, o Estijoje 2019 metais. Pastaruoju metu jų buvimas jau nieko nebestebina, jie randami kasmet nuo antrosios vasaros pusės.
Tai nepilnos metamorfozės vabzdžiai, tai yra – jie neturi lervos ar lėliukės stadijų, o iš kiaušinėlių išsirita mažos nimfutės, kurių bendra išvaizda yra panaši į suaugusius vabzdžius. Gali būti, kad mažus maldininkus neįgudusi akis gali palaikyti žiogeliais. Nuo 2017 metų Lietuvoje aptinkamos ir maldininkų nimfos, kas rodo, jog šių vabzdžių kiaušinėliai čia sėk-mingai žiemoja.
Ar maldininkai gali mums pakenkti? Tikriausiai ne, kol Lietuvoje jie nėra itin gausūs. Atvirkščiai, medžiodami vabzdžius, maldininkai prisideda prie jų, taip pat ir tų, kurių nenorėtumėme turėti savo sode ar darže, gausumo reguliavimo. Žinome, kad viena pagrindinių maldininkų plitimo į šiaurę priežasčių yra klimato krizė, tad jų plitimo istorija yra tik dar vienas iš pavyzdžių, iliustruojančių besikeičiančio klimato poveikį gamtai ir mūsų gyvenimui.
Dr. Rasa Bernotienė

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brangiai perka miškąspot_img
- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai