Bažnyčios šventoriuje – supūdyta labdara

„Mer­kio kraš­to“ re­dak­ci­ja ga­vo pra­ne­ši­mą, kad la­biau­siai skurs­tan­čioms šei­moms tu­rė­ju­si ati­tek­ti lab­da­ra Žilinuose pa­vers­ta są­var­ty­nu…

Lab­da­ra pa­vir­to at­lie­ko­mis

„Mer­kio kraš­to“ in­for­ma­ci­jos šal­ti­nis (pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­ma) sa­kė pa­si­bai­sė­jęs, kai Ži­li­nų Šv. An­ta­no Pa­du­vie­čio baž­ny­čios šven­to­riu­je sto­vin­čia­me me­di­nia­me pa­sta­te iš­vy­do var­gin­gai gy­ve­nan­čioms šei­moms skir­tą lab­da­rą – dra­bu­žiai it nie­kam ti­kęs šlamš­tas pa­pras­čiau­siai mė­tė­si ant že­mės tarp nuo­rū­kų ir ki­tų šiukš­lių. „Prieš ket­ve­rius me­tus bu­vo gau­ta lab­da­ra, ku­ri tu­rė­jo bū­ti iš­da­lin­ta tiek Onuš­kiui, tiek Ži­li­nams bei Aukš­ta­dvariui. Ši lab­da­ra pri­klau­so „Mal­tos or­di­nui“, ku­riam va­do­vau­ja Da­lia Ba­ra­naus­kie­nė. Kiek kar­tų bu­vo sa­ky­ta ir kle­bo­nui, ir pa­čiai Da­liai… Ji vi­sa­da te­at­sa­ky­da­vo, kad ne­tu­ri lai­ko, ne­va at­eis lai­kas ir iš­da­lins. Da­lis tos lab­da­ros su­neš­ta pa­pras­čiau­siai į me­di­nį na­me­lį, ku­rio du­rys kiau­rą pa­rą at­vi­ros, ten ren­ka­si jau­ni­mas „ba­lia­vo­ti“. O ki­ta da­lis lab­da­ros su­krau­ta pa­ra­pi­jos na­muo­se. Tos di­de­lės krū­vos lab­da­ros ta­me me­di­nia­me na­me­ly­je tu­rė­jo bū­ti iš­da­lin­tos ne­pa­si­tu­rin­čioms šei­moms, bet iki šiol kaž­ko­dėl ne­iš­da­lin­ta. Gu­li ten ket­ve­rius me­tus, o gal net ir il­giau. Nie­kas jos ne­pri­žiū­ri, vis­kas iš­mė­ty­ta, iš­spar­dy­ta…“, – dės­tė šal­ti­nis, iliust­ra­vęs sa­vo pa­sa­ko­ji­mą „Mer­kio kraš­tui“ at­siųs­to­mis gau­sio­mis nuo­trau­ko­mis.

Kam šiukšlynas pri­klau­so, ne­ži­no

„Mer­kio kraš­tas“ ėmė­si aiš­kin­tis si­tu­a­ci­ją ir pra­ėju­sį penk­ta­die­nį vi­sų pir­ma su­si­sie­kė su „Mal­tos or­di­no“ pa­gal­bos tar­ny­bos Ži­li­nų gru­pės va­do­ve Da­lia Ba­ra­naus­kie­ne, ku­ri iš pra­džių tvir­ti­no, kad re­dak­ci­jos in­te­re­san­to mi­nė­ta­me pa­sta­te jo­kios lab­da­ros esą nė­ra, o jei­gu „ne­ty­čio­mis“ ir bū­tų, tai ji pri­klau­so… ne­ži­nia kam. „Mū­sų dra­bu­žiai su­dė­ti į dė­žes ir už­ra­kin­ti, vis­kas ge­rai. Kur yra ne­už­ra­kin­tos pa­tal­pos, tai dra­bu­žių nė­ra, o tik iš­as­fal­tuo­tas grin­di­nys. Ži­nau, kur rin­ko­si jau­ni­mas, ten bu­vo gal net ir po­li­ci­ja at­va­žia­vu­si, du­rys at­ra­kin­tos, bet dra­bu­žių ten nė­ra. Ga­lė­siu nu­fo­tog­ra­fuo­ti ir at­siųs­ti nuo­trau­ką to san­dė­lio, ku­ria­me su­dė­ta lab­da­ra“, – sa­kė D. Ba­ra­naus­kie­nė (ta­čiau re­dak­ci­ja mo­ters pa­ža­dė­tų nuo­trau­kų taip ir ne­su­lau­kė).

Tuo­met „Mer­kio kraš­tas“ D. Ba­ra­naus­kie­nei per­siun­tė ke­le­tą iš Ži­li­nų gau­tų nuo­trau­kų, kad „Mal­tos or­di­no“ va­do­vė sa­vo aki­mis įsi­ti­kin­tų, kaip at­ro­do lab­da­ra na­me­ly­je prie baž­ny­čios. Mo­te­ris ta­da pa­tei­kė kiek ki­to­kią ver­si­ją: „Gir­dė­jau, kad iš glo­bos na­mų at­ei­na vai­kai ten pa­rū­ky­ti. Gal ir bu­vo vie­na dė­žė ten li­ku­si, ku­ri bu­vo ati­duo­ta ir kaž­kas ne­pa­si­ė­mė, bet ma­to­te, kaip iš­dras­ky­ta… Ma­no lab­da­ra vi­sai ki­ta­me na­me­ly­je. Taip, „Mal­tos or­di­nui“ pri­klau­so, bet ma­no lab­da­ra tvar­kin­gai su­dė­ta ir už­ra­kin­ta. Ne­ži­nau, kie­no šie iš­mė­ty­ti dra­bu­žiai. Man sa­kė, kad ten du­rys at­ra­kin­tos. Žmo­nės šių dra­bu­žių ne­au­ko­jo, mums juos sky­rė, at­ve­žė ir mes da­li­nom. Žmo­nės at­ei­na ir pa­tys iš­si­ren­ka…“

Prašė nepublikuoti netvarkos

„Mer­kio kraš­tas“ pa­si­kal­bė­jo ir su Šv. An­ta­no Pa­du­vie­čio baž­ny­čios kle­bo­nu kun. Al­gi­man­tu Gai­du­ke­vi­čiu­mi. kle­bo­nas tik po il­gos pau­zės at­sa­kė į žur­na­lis­tės klau­si­mą, vil­da­ma­sis, kad gal­būt į pra­ne­ši­mą apie su­pū­dy­tą lab­da­rą „Mer­kio kraš­tas“ ne­re­a­guos, ir ­ža­dė­jo ap­si­kuop­ti. „Lab­da­ra bu­vo da­li­na­ma, o kad čia įsi­su­ko jau­ni­mas… Žmo­nių tur­tą, na­mus iš­plė­šia. Ži­no­ma, kad su­tvar­ky­si­me, ne­pa­lik­si­me vis­ko li­ki­mo va­liai, – ti­ki­no kle­bo­nas. – Kam vie­šin­ti? Mes ga­li­me su­si­tvar­ky­ti“.

Kle­bo­nas A. Gai­du­ke­vi­čius pra­šėne­pub­li­kuo­ti laik­raš­ty­je re­dak­ci­jos tu­ri­mų nuo­trau­kų ir ne­ra­šy­ti apie tai. O kai šių ei­lu­čių au­to­rė pa­aiš­ki­no, kad žur­na­lis­to pa­rei­ga yra in­for­muo­ti vi­suo­me­nę apie jai ak­tu­a­lius rei­ka­lus, ku­ni­gas net pa­gąs­di­no: „O jei­gu mes at­va­žiuo­si­me iš ry­to, su­tvar­ky­si­me tuos dra­bu­žius, nu­fo­tog­ra­fuo­si­me ir at­sių­si­me nuo­trau­ką po pie­tų, ta­da ga­lė­si­me sa­ky­ti, kad čia me­las, ir tuo­met by­li­nė­ja­mės…“

Tie­sa, pra­ėjus maž­daug 10 mi­nu­čių po mū­sų po­kal­bio, „Mer­kio kraš­tui“ per­skam­bi­nęs kle­bo­nas tvir­ti­no ir pats su­si­sie­kęs su mal­tie­čių va­do­ve D. Ba­ra­naus­kie­ne. „Pa­si­ro­do, kad ten yra iš­plėš­tos lau­ko du­rys. Dra­bu­žiai bu­vo da­li­na­mi, o kad taip at­si­ti­ko… To­dėl ir nuo­trau­kos to­kios. Aš at­va­žiuo­ju kiek­vie­ną sek­ma­die­nį, ir man šį sek­ma­die­nį skam­bi­no vie­na mo­te­ris ir pa­sa­kė, kad iš­lauž­tos lau­ko prie­sta­to du­rys“, – tei­gė kle­bo­nas A. Gai­du­ke­vi­čius.

Eve­li­na Ku­lie­šė