Be užsienietiškos pensijos likęs varėniškis kaltina seniūnę

Daug metų užsienyje išdirbęs varėniškis senjoras įsitikinęs, kad būtent dėl Varėnos seniūnės Jolantos Mokevičienės kaltės jis net tris mėnesius negavo toje užsienio šalyje užsidirbtos senatvės pensijos…

Seniūnė pareikalavo gyvybės sertifikatą išversti į lietuvių kalbą
Į „Merkio kraštą“ atėjęs mūsų skaitytojas (jo vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sakė nusprendęs paviešinti, kokius kryžiaus kelius jam teko pereiti, kad gautų pažymą, įrodančią, jog yra… gyvas.
O reikalas tas, kad vyras bemaž 15 metų dirbo Islandijoje ir į Varėną sugrįžo prieš 7 metus. Dabar jam, pensininkui, Islandija moka senatvės pensiją už ten išdirbtus metus, o kad pensija nenutrūktų, varėniškis kartą per metus turi užpildyti tos užsienio šalies atsiųstą vadinamąjį gyvybės sertifikatą, jog jis yra gyvas ir pensija jam mokama pagrįstai. Tuo tarpu savivaldos institucija Lietuvoje tą sertifikatą turi patvirtinti raštu.
„Tame sertifikate man reikia įrašyti tik savo vardą, pavardę ir kelis kitus duomenis, o rajono valdžia turi patvirtinti savo parašu. Kol Varėnos seniūnu dirbo Lukminas, jokių problemų dėl to nekilo, jis visada be jokių ginčų tą sertifikatą pasirašydavo, padėdavo antspaudą, ir seniūnija išsiųsdavo į užsienį“, – kalbėjo redakcijos interesantas.
Taigi daug metų varėniškis užpildytą formą sėkmingai išsiųsdavo, o štai tuo pačiu tikslu pernai nuėjęs pas Varėnos seniūnę Jolantą Monkevičienę nieko nepešė, mat seniūnė esą pareiškė, kad angliškai surašytą sertifikatą būtina išversti į valstybinę kalbą.
„Iki balandžio pabaigos reikėjo tą sertifikatą išsiųsti, kitaip pensija bus nutraukta, bet naujoji Varėnos seniūnė pasirašyti atsisakė ir pareikalavo, kad sertifikatas būtų išverstas į lietuvių kalbą. Taigi seniūnė mane pavarė. Tada mano žmona nuėjo pas rajono merą ir paaiškino visą situaciją. Meras paskambino administracijos direktoriui, o administracijos direktorius – seniūnei. Tada aš vėl nuėjau pas seniūnę, ir ji sertifikatą pasirašė sakydama, kad padarė man paslaugą ir kitais metais nepasirašys, nors tai yra jos pareiga“, – apie savo vargų pradžią  pasakojo varėniškis.
Šiemet situacija ta pati – Varėnos seniūnė vėl prašo vertimo, tad, praradęs viltį ją įtikinti, pagalbos varėniškis paprašė „Sodros“.
„Nedrįsau kreiptis į merą, tai nuėjau į „Sodrą“. Su darbuotojų pagalba išsiunčiau prašymą į Vilnių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius sertifikatą pasirašė, vieną egzempliorių atsiuntė man, o kitą išsiuntė į užsienį. Kol viską susitvarkiau, negavau pensijos už balandžio, gegužės ir birželio mėnesius vien dėl to, kad seniūnė nenorėjo pasirašyti gyvybės sertifikato. Pensiją gavau tik birželio pabaigoje. Beje, jau buvau kreipęsis į vertėjus, bet net ir jie nustebo, kam reikia tą sertifikatą versti, jeigu jame tėra mano vardas, pavardė, adresas, asmens kodas ir keli kiti skaičiai. Kalbėjausi ir su teisininku, tai jis man pasakė, kad tai yra tik seniūnės užsispyrimas, nes nėra tokio įstatymo, kad gyvybės sertifikatas būtinai turi būti išverčiamas. Kitais metais turbūt teks pačiam važiuoti į Vilnių, nes seniūnė su manimi elgiasi kaip su kokiu piemeniu, nors man jau virš 80 metų“, – apmaudo neslėpė redakcijos interesantas.
Elgėsi pagal įstatymą
Anglų kalba parašyto gyvybės sertifikato varėniškiui nenorėjusi pasirašyti Varėnos seniūnė J. Monkevičienė „Merkio kraštui“ teigė pasielgusi pagal įstatymą. Esą pagal Vietos savivaldos įstatymą valstybės tarnautojai gali pasirašyti tik lietuviškus dokumentus.
„Šis įstatymas yra nenaujas, jis galioja daug metų, ir nebuvo jokių pakeitimų. Kaip elgėsi buvę seniūnai – nežinau, bet aš laikausi įstatymų ir užsienietiškų dokumentų nepasirašinėju. Šis žmogus tikrai ne vienintelis, kuris ateina į seniūniją su užsienietiškais dokumentais, bet visi kiti dokumentus išsiverčia ir dėl to nekyla jokių problemų. Vertimas taip pat turi būti patvirtintas notariškai“, – komentavo seniūnė.
Panašiai „Merkio kraštui“ aiškino rajono savivaldybės teisininkas, Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Aivaras Batūra, pacitavęs Vietos savivaldos įstatymo 75 straipsnį „Savivaldybių raštvedyba“, kuriame parašyta, kad „savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, kiti subjektai raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės ir kitus dokumentus tvarko lietuvių kalba“.
Reikalavimą užsienietiškus dokumentus išversti į lietuvių kalbą, pasak teisininko, taip pat numato ir Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnis „Administracinės procedūros kalba“, nurodantis, kad „administracinės procedūros kalba – valstybinė kalba“.
Evelina Kuliešė