Bebrų ordos siaubia marcinkoniškės sodą

Marcinkonių gyventoja Aušra Karalukienė griebiasi už galvos – bebrai jos sklype
baigia nugraužti vaismedžius, nors teigė ko tik neišbandžiusi – ir šiferinius skydus statė, ir medžių kamienus tinklais vyniojo, tačiau bergždžiai, be to, esą nepagelbėjo nei seniūnas, nei aplinkosaugininkai, tad vienintelė moteriai likusi išeitis – „Merkio kraštas“…

Gal padėtų medžiotojai

Su „Merkio kraštu“ bendravęs Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius sakė pirmąkart girdintis tokį atvejį, kad bebrai lįstų į privatų sklypą gyvenvietėje, mat dažniausiai, anot pašnekovo, dėl bebrų užtvindytų žemės ūkio naudmenų plotų skundžiasi ūkininkai.

„Bebrų populiacija stabili, vienais metais jų būna daugiau, kitais mažiau. Pasitaiko, kad ūkininkams bebrai patvenkia ganiavą, o prieš kelerius metus buvo patvindę ir Čepkelių rezervatą. Bebrai, matyt, jau ruošiasi žiemai, kaupia maisto atsargas, po vandeniu prisirenka šakų ir paskui jomis maitinasi“, – samprotavo E. Gudelevičius.

Svarstydamas, ką būtų galima patarti p. Aušrai, Dzūkijos nacionalinio parko direktorius siūlė jai pasitvarkyti tvorą, kad bebrai negalėtų pro apačią pralįsti. Bet geriausiai, anot E. Gudelevičiaus, šiuo atveju galėtų padėti medžiotojai.

„Labai veiksminga priemonė“

Pagal šiuo metu galiojantį Medžioklės įstatymą laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, tarp jų ir bebrų, padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams atlygina medžioklės plotų naudotojai. Tai „Merkio kraštui“ patvirtino ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus vadovas Rolandas Micevičius: „Taip, medžiotojai gali atlyginti bebrų padarytą žalą, bet tik tose vietovėse, kuriose galima medžioti. Gyvenvietėje medžioti negalima, taip pat negalima medžioti arčiau nei 200 metrų nuo sodybos“.

R. Micevičiaus patarimu kreipėmės į medžiotoją Saulių. Šis pakomentavo, kad vienas iš būdų sugaudyti bebrus yra specialūs spąstai, tačiau šiuo reikalu esą turėtų rūpintis medžiotojų būrelis, išsipirkęs konkrečius medžioklės plotus. „Merkio kraštas“ išsiaiškino, kad Marcinkonių miškuose šiuo metu šeimininkauja medžiotojų klubas „Puvočiai“, įregistruotas Alytaus rajono Dušnionių kaime. Bet šio klubo pirmininkas Valius Smaidžiūnas „Merkio kraštui“ iš pradžių siūlė pabandyti, jo teigimu, labai veiksmingą priemonę nuo bebrų – ant medžių kamieno tepamą repelentą.

Prieš bebrus „visi sėkmingai kovoja spąstais“

„Merkio kraštas“ susisiekė ir su Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininku Evaldu Brusoku, ir su, pastarojo siūlymu, – Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininku Jonu Jarmalavičiumi. Išklausęs apie p. Aušros bėdą J. Jarmalavičius patikino, kad išeitis yra – inspekcija gali išduoti leidimą gyvūnų populiacijos reguliavimui teritorijoje, kurioje medžioklė yra uždrausta. 

„Reikėtų, kad žmogus parašytų prašymą, o geriausia, kad tai padarytų seniūnas, nes tada būtų išduotas leidimas visoje gyvenvietėje, o ne konkretaus asmens kieme. Tuomet kur nori, ten ir gali gaudyti bebrus visoje gyvenvietėje, galbūt dar kažkas kaime turi tokią pat problemą“, – aiškino J. Jarmalavičius.

Pašnekovas pasisiūlė pats asmeniškai pakonsultuoti Marcinkonių seniūną, tuo pačiu paaiškinęs, kad po seniūno kreipimosi leidimas būtų išduotas maždaug per savaitę. Pagal įstatymą bebrus galima medžioti iki balandžio 15 dienos, tad, anot J. Jarmalavičiaus, „nebūtų jokių problemų“: „Gyvenvietėje bebrus galima gaudyti tik spąstais, šaudyti negalima. Tokius leidimus esame išdavę ir Druskininkams, ir Prienams, ir Lazdijams, ir visi sėkmingai kovoja su bebrais tais spąstais. Jeigu Marcinkonyse yra bebrų užtvankos, jas taip pat galima ardyti“.

Nuostolius paskaičiuoja komisija

Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas J. Jarmalavičius „Merkio kraštui“ taip pat išdėstė, ką reikia daryti, norint gauti kompensaciją už bebrų padarytus nuostolius: „Galima kreiptis į medžiotojų būrelį, paprastai žmonės su jais ir susitaria. Jeigu ne, kiekvienoje savivaldybėje yra speciali komisija dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo. Vėlgi viską galima daryti per seniūniją. Ten parašyti prašymą, kad bebrai padarė nuostolių, ir tada seniūnija jį perduoda savivaldybių medžiojamųjų žvėrių nuostolių skaičiavimo komisijai. Ši atvažiuoja ir įvertina“.

J. Jarmalavičiaus žodžius patvirtino ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vyriausioji specialistė bei Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos sekretorė Alė Baniūnienė. Šiai komisijai pirmininkauja Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas Irmantas Laniauskas, kiti nariai, be A. Baniūnienės: komisijos pirmininko pavaduotojas ir to paties skyriaus vyr. specialistas Andrius Burzdikas, vyr. specialistas Adolfas Kancevičius, seniūnijos, kurioje padaryta žala, seniūnas. (Kai žalą ūkininkams padaro vilkai, komisijoje dar dalyvauja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus vadovas R. Micevičius ir savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyr. specialistas Antanas Labanauskas, o kai žala padaryta miškui – Valstybinės miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio miško auginimo specialistas Deimantas Jachimavičius.)

Seniūnas žada tarpininkauti

Apie A. Karalukienės sklype karaliaujančius bebrus žinojo ir „Merkio krašto“ kalbintas Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška. Jis aiškino, kad „kažkiek“ bebrų jau yra išgaudyta dar anksčiau, mat šie žvėreliai užkišdavo kanalus. Seniūnas užsiminė, kad medžiotojų klubas „Puvočiai“ į bebrų gaudymą žiūri atsainiai, tad talkina vietiniai. „Beveik visas Marcinkonių kaimas patenka į Alytaus „Puvočių“ medžiotojų būrelio teritoriją, kuriame – vien alytiškiai, iš Puvočių nėra nė vieno žmogaus. Jie tingi čia važiuoti, dėl to dažniausiai klubas susitaria su vietiniais medžiotojais“, – sakė V. Petraška. Marcinkonių seniūnas pažadėjo iškart po mūsų pokalbio pats susisiekti su Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininku, tad galima tikėtis, jog p. Aušros rūpesčiai pagaliau baigsis.

Liaudiški „receptai“

Internete paieškojus informacijos, aiškėja, kad žmonės prisigalvoja įvairiausių būdų, kaip „iškraustyti“ bebrus iš sodybų, tik nežinia, ar tie būdai efektyvūs. Pavyzdžiui, žmonės medžių kamienus apriša polietileno maišais, ištepa aštriais padažais, barsto pipirais, skystą molį maišo su šuns išmatomis. Štai „Valstiečio“ laikraštis rašo, kad apsaugoti medžius nuo bebrų dantų esą galima apatines kamienų dalis aptepant latekso dažais, sumaišytais su kvarciniu smėliu. Galbūt ir mūsų skaitytojai žino veiksmingą „receptą“?

Evelina Kuliešė