Net 15 rajono tarybos narių iš 24-ių, dalyvavusių paskutiniajame (rugpjūčio 30 d.) posėdyje, nepritarė sprendimo projektui – kad jiems kiekvienam kas mėnesį iš rajono biudžeto mokamas gana solidus atlyginimas būtų mažinamas proporcingai tą mėnesį praleistų posėdžių skaičiui, nepriklausomai nuo praleidimo aplinkybių, – nes paskaičiavo, jog per tą laiką net dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių praleidęs vos vieną posėdį tarybos narys gali negauti ir pusės savo valdiško atlyginimo, o tai, posėdžiavusių politikų nuomone, neteisinga…
Nuo liepos 1-osios gauna fiksuotą atlyginimą
„Merkio kraštas“ ne kartą rašė, kad nuo šių metų liepos 1 dienos, įsigaliojus Seimo priimtoms Vietos savivaldos įstatymo pataisoms, visų šalies savivaldybių tarybų nariai už savo veiklą taryboje kas mėnesį iš biudžeto gauna fiksuotą atlyginimą.
Antai mūsų rajono tarybos nariams už jų veiklą taryboje iš rajono biudžeto lėšų kas mėnesį mokama mažiausiai po 1 tūkst. 71,24 euro su mokesčiais („į rankas“ – po beveik 689 eurus), tarybos komitetų ir nuolatinių komisijų pirmininkams bei opozicijos lyderiui daugiau – po 1 tūkst. 285,49 euro su mokesčiais (po 827 eurus „į rankas“), o komitetų ir nuolatinių komisijų pirmininkų pavaduotojams – po 1 tūkst. 178,36 euro su mokesčiais (arba po 758 eurus „į rankas“) per mėnesį.
Bet po tokio dydžio kasmėnesinį atlyginimą visą likusią kadenciją (3,5 metų) turėtų gauti tik tie mūsų rajono aukščiausiosios valdžios atstovai, kurie pareigingai dalyvaus visuose posėdžiuose, kur jiems ir priklauso dalyvauti.
Pasiūlė mažinti atlyginimus pagal tam tikrą tvarką
O kaip turėtų kisti politikų mėnesinis uždarbis, jei jie visuose posėdžiuose, kur jiems priklauso, nedalyvaus, buvo surašyta savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėjos Irmos Krajauskienės parengtame sprendimo projekte.
Šiame projekte rajono tarybos nariams buvo siūloma pakeisti keletą tarybos veiklos Reglamento punktų, daugiausia ir susijusių su atlyginimų tiems patiems tarybos nariams mokėjimo tvarka.
Prie sprendimo projekto pridėtame Aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad įsigaliojus Vietos savivaldos įstatymo pakeitimams, atlyginimas rajono tarybos nariams „turi būti mažinamas Reglamente nustatyta tvarka proporcingai tarybos nario praleistų to mėnesio tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių nariu yra tarybos narys, posėdžių skaičiui“.
Politikų algoms per pusmetį iš biudžeto numatyta 112,5 tūkst. eurų
Aiškinamajame rašte taip pat pažymėta, kad per pusmetį – nuo šių metų liepos 1-osios iki metų pabaigos – 25-ių mūsų rajono tarybos narių atlyginimams išmokėti iš rajono biudžeto prireiks papildomai 112,5 tūkst. eurų, beje, atvirai tikintis, jog dėl tarybos narių praleistų posėdžių numatytas šis gana didelis „lėšų poreikis“ iš biudžeto „mažės“.
Bet dauguma rajono tarybos narių akivaizdžiai nebuvo nusiteikę tą biudžeto lėšų poreikį kuo labiau sumažinti jiems mokamų atlyginimų sąskaita pagal siūlomą modelį.
Tas ir paaiškėjo, rajono tarybai rugpjūčio 30 dienos posėdyje pristačius sprendimo projektą su siūlymu jai pačiai pasikeisti savo veiklos Reglamentą, kurio naujai išdėstytas 152 punktas numatytų, kad „tarybos nario atlyginimas mažinamas proporcingai tarybos nario praleistų to mėnesio tarybos komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijų, kurių narys tarybos narys yra, posėdžių skaičiui (nepriklausomai nuo nedalyvavimo aplinkybių)“.
Kas nepatiko daugumai tarybos narių
Daugumai tarybos narių nepatiko žodis „proporcingai“ ir frazė „nepriklausomai nuo nedalyvavimo aplinkybių“, kas reiškė, kad jei per mėnesį tarybos narys privalės dalyvauti iš viso, tarkim, dviejuose – komiteto bei tarybos – posėdžiuose ir vieną kurį praleis netgi dėl labai rimtos priežasties, negaus 50 proc., t. y. pusės savo atlyginimo – kelių šimtų eurų, o tik dėl to netekti tiek daug pinigų politikams neatrodė teisinga.
Bet tai paaiškėjo daug vėliau – jau po posėdžio. O viešo, be to, internetu rajono visuomenei transliuojamo posėdžio metu tarybos nariai – tiek opozicijos, tiek valdančiosios daugumos atstovai – taip ir neišdrįso garsiai bei aiškiai pareikšti tai visuomenei, kodėl jiems nepatinka siūloma jų atlyginimų, mokamų iš biudžeto lėšų, mažinimo tvarka, matyt, vengdami neigiamos opinijos.
Tad tam klausimui, kaip matysime toliau, gan sėkmingai buvo pritaikytas kodinis pavadinimas – „šitas dalykas“.
Dėl „šito dalyko“ nutarė kreiptis į Seimą
O viso sprendimo projekto svarstymas prasidėjo nuo opozicijos atstovo Jauniaus Grikšo klausimo: „Kodėl tyli mūsų (Teritorinio vystymo ir kaimo reikalų –aut.) komiteto pirmininkas, nors pas mus buvo priimtas pasiūlymas tarybai?“
Teritorinio vystymo ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Virginijus Varanavičius, priklausantis valdančiajai daugumai, sumurmėjo minėtąjį pasiūlymą perdavęs posėdžių sekretorei. Ši patvirtino, jog „buvo siūlymas kreiptis į Seimą, kad išaiškintų šitą dalyką“, bet nepridūrė daugiau nieko.
Užtat paaiškėjo, kad „šitam dalykui“ nepritarė ne tik kreiptis į Seimą pasiūlęs Teritorinio vystymo ir kaimo reikalų komitetas, bet, regis, ir visi kiti jau anksčiau posėdžiavę tarybos komitetai.
Nesuformulavo, ko konkrečiai nori
Rajono tarybos posėdžio pirmininkas, meras Algis Kašėta pastebėjo, jog tokiam sprendimo projektui, koks dabar yra pateiktas tarybai, jau yra pritarusios daugelio kitų šalies savivaldybių tarybos, tad pats skeptiškai vertino kolegų iniciatyvą kreiptis į Seimą, nors ir neprieštaravo, kad jie pareikštų savo nuomonę balsuodami.
Ir tik tuomet, kai dauguma rajono tarybos narių pritarė Teritorinio vystymo ir kaimo reikalų komiteto pasiūlymui su patikslinimu – kreiptis konkrečiai į Seimo savivaldybių reikalų komitetą dėl „šito dalyko“ išaiškinimo (16 balsų „už“, 3 tarybos nariai susilaikė, 5 nebalsavo), susigriebta, kad tas kreipimasis net nėra suformuluotas, ir neaišku, anot opozicionieriaus Martyno Katelyno, „ko mes norim iš to komiteto“.
„Pats aktualiausias klausimas“
„Tai dabar jau vėlu aiškintis, dėl ko jūs turit kreiptis, nes sprendimas priimtas, – pastebėjo posėdžio pirmininkas A. Kašėta, anot jo, „kuriozinę situaciją, kai balsuojama, neturint nei raštiško pasiūlymo, nei aiškios formuluotės“. – Mes pavesim šį raštą parengti būtent pasiūlymą inicijavusiam komitetui (…), nes tas klausimas, kiek suprantu, dabar yra pats aktualiausias…“
Klausimo dėl rajono tarybos narių atlyginimo mažinimo išaiškinimas 16-kai tarybos narių (iš 24-ių) išties buvo aktualiausias, nes beveik tiek pat jų (15) nepritarė ir visam pateiktam sprendimo projektui su visais kitais keistinais punktais (pavyzdžiui, – su 151-uoju, suteikiančiam teisę tarybos nariui atsisakyti kas mėnesį jam mokamo valdiško atlyginimo).
Tik 9-iems tarybos nariams viskas tiko
Pagal viešai skelbiamus balsavimo rezultatus „prieš“ siūlomą sprendimą, kaip mažinti atlyginimus, balsavo 7 rajono tarybos nariai: Martynas Katelynas, Vidas Mikalauskas, Virginijus Varanavičius, Dalius Lukminas, Algis Miškinis, Angelė Malinovskienė, Daiva Tamulevičienė.
„Susilaikė“ 4: Marius Krakauskas, Marijonas Čapkovskis, Jovita Samauskienė, Giedrius Samulevičius.
Nebalsavo 4: Edvinas Grikšas, Danguolė Miškinienė, Jaunius Grikšas, Ąžuolas Kuprys.
O sprendimo projektui su ilgai svarstytu 152 punktu dėl atlyginimų mažinimo pritarė (balsavo „už“) tik 9 tarybos nariai: Rytis Amšiejus, Michailas Golubevas, Rasa Kačiurinienė, Žilvinas Baublys, Saulius Ivanauskas, Jonas Kleponis, Kęstutis Budėnas, Gintautas Kanauka, Audrius Saulynas.
Raštą į Seimą surašė jau po posėdžio
Jau gerokai po posėdžio „Merkio kraštas“ pasiteiravo Teritorijų vystymo ir kaimo reikalų komiteto, inicijavusio kreipimąsi į Seimą rajono tarybos narių atlyginimų mažinimo klausimu, pirmininko V. Varanavičiaus, kaip jo vadovaujamas komitetas suformulavo minėtąjį kreipimąsi.
Rajono tarybos komiteto pirmininko atsiųstame rašte, skirtame Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetui, pastarojo prašoma išaiškinti arba pateikti nuomonę dviem klausimais.
Pirmasis klausimas – „kaip reikėtų interpretuoti atlyginimo mažinimą proporcingai savivaldybės tarybos nario praleistų to mėnesio savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys savivaldybės tarybos narys yra, posėdžių skaičiui? Ar tarybos reglamente galima numatyti, kokiomis proporcijomis turėtų būti mažinamas tarybos nario atlyginimas, pvz., praleidus komisijos posėdį – mažinama 10 proc., komiteto – 20 proc., tarybos – 30 proc. ar pan.?“
Antrasis klausimas – „ar tarybos reglamente galima nustatyti pateisinamas priežastis, pvz., liga, komandiruotė ar kt., dėl kurių tarybos narys praleido posėdį, bet dėl to jam atlyginimas nebūtų mažinamas?“
Kaip Seimas nutars, taip ir bus
Į „Merkio krašto“ pastebėjimą, ar nėra taip, kad mūsų išrinktiesiems politikams su atlyginimais tiesiog labai pasisekė finansiškai, tačiau kai kurie jų nori dar geriau, rajono tarybos Teritorijų vystymo ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas V. Varanavičius atsakė, kad ne jie patys nustatė sau atlyginimus, bet – Seimas įstatymu, neįtraukęs į jį minėtųjų išlygų, tad tegul dabar ir paaiškina, ar tos išlygos galimos.
„Na, nebūtų teisinga, jei tarybos narys dėl ligos, artimo žmogaus laidotuvių, avarijos ar kitos svarbios priežasties nedalyvauja, tarkim, viename kuriame posėdyje iš dviejų tą mėnesį ir dėl to jam net per pusę mažinamas atlyginimas, – kalbėjo pašnekovas. – Esmė – ne atlyginimo dydis, užtektų ir mažesnio, tarkim, – 500 eurų, bet išlygos turėtų būti. O kaip Seimo komitetas išaiškins, taip ir darysim…“
Diana Zubavičienė
