Branduoliniam kapinynui dairosi vietos Varėnos rajone

Ignalinos atominė elektrinė ruošiasi įrengti giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną, kuriam šiuo metu yra atrinktos vietos iš viso 29-iose savivaldybėse, tarp jų – ir Varėnos rajone…

Elektrinės uždarymas – stojimo į ES sąlyga
Vienintelė Baltijos šalyse buvusi branduolinė jėgainė – valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė (IAE) – pradėta statyti dar 1974 metais. Tuo metu ji buvo pati galingiausia atominė elektrinė pasaulyje, 1993 metais pagaminusi iš viso 12,26 milijardo kilovatvalandžių arba net 88 procentus Lietuvai reikalingos elektros, ir tai yra užfiksuota Gineso rekordų knygoje. Tačiau 2004 metais tapusi Europos Sąjungos (ES) nare, Lietuva įsipareigojo atsisakyti pigios elektros ir elektrinę uždaryti, mat europiečiai baiminosi, kad ši yra tokia pat nesaugi, kaip Černobylio atominė Ukrainoje, sprogusi 1986 metų balandį.
2009 metų gruodį IAE visiškai nutraukė elektros energijos gamybą, buvo uždaryti abu reaktorių blokai, o jų išmontavimo darbus numatyta pradėti 2028-2029 metais. Lietuva taip pat privalėjo nuspręsti, kur ateityje laikys panaudotą branduolinį kurą ir radioaktyvias atliekas.
Varėnos rajone atrinktos iš viso 7-ios vietos
Šių metų kovo 15 dieną IAE suorganizavo pirmąją viešą konsultaciją savivaldybių atstovams dėl vietos parinkimo giluminiam radioaktyvių atliekų atliekynui. „Mums itin svarbu, kad giluminio atliekyno vietos parinkimo proceso eiga remtųsi visuomenės informavimu ir įtraukimu. Aiškiai suvokdami šio projekto reikšmę, prisiimame atsakomybę atvirai ir skaidriai dalintis informacija, informuoti iš anksto apie visas projekto eigoje numatomas veiklas“, – konferencijoje sakė IAE generalinis direktorius Linas Baužys.
Atliekynui yra numatytos iš viso 77-ios potencialios teritorijos, išsidėsčiusios 29-iose Lietuvos savivaldybėse. Daugiausia vietų atrinkta pietvakarių, pietų, pietryčių ir rytų Lietuvoje: 9-ios, kaip galimos vietos atliekynui, yra Zarasų rajone, po 8-ias – Alytaus ir Vilniaus rajonuose, po 7-ias – Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Utenos ir Varėnos rajonuose. 5-ios vietos atrinktos Lazdijų ir Molėtų, po 3 – Elektrėnų, Šilutės, Širvintų, Tauragės, Vilkaviškio rajonuose, po 2 – Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Prienų, po 1 – Druskininkų, Pagėgių ir Kalvarijos, Anykščių, Kaišiadorių, Kauno, Rokiškio bei Ukmergės rajonuose.
Rajono savivaldybė prieštarauja atliekynui mūsų krašte
Dauguma IAE sukauptų radioaktyvių atliekų išliks pavojingos maždaug 300 metų, o panaudotas branduolinis kuras – net iki milijono metų. Tad „Merkio kraštas“ pasidomėjo, kaip tokią žinią dėl požeminio radioaktyvių atliekų sąvartyno mūsų krašte vertina rajono meras Algis Kašėta.
„Esu kategoriškai prieš radioaktyvių atliekų laidojimą ne tik mūsų rajone, bet ir regione, – teigė meras. – Jos turėtų būti laidojamos tame regione, kur atominė dirbo ir kuri gauna finansines kompensacijas už atominės elektrinės uždarymą“.
Antai 2005 metais planuota, kad IAE uždarymo išlaidos sudarys apie 1 mlrd. 241 mln. eurų. 2013 metais suma išaugo iki 3 mlrd. 377 mln. eurų. Iki 2018 metų pabaigos IAE uždarymui jau išleista vidutiniškai 1 mlrd. 175 mln. eurų. Maždaug 86 proc. šios sumos apmokėjo ES, likusioji dalis – Lietuvos biudžeto lėšos. Manoma, kad per artimiausią dvidešimtmetį IAE uždarymui reikės dar beveik 2 mlrd. 142 mln. eurų.
Kaip „Merkio kraštui“ tvirtino rajono vicemeras Alvydas Verbickas, giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno projektas rajono savivaldybei buvo pristatytas dar pernai pavasarį.
„Kadangi elektrinė veikė Visagino savivaldybėje, susitikimo metu vienintelis mano klausimas buvo toks – kodėl reikia radioaktyvias medžiagas vežti kažkur į kitą Lietuvos kraštą? Mums buvo parodyti brėžiniai, kad atliekynas būtų įrengtas maždaug 3 kilometrų gylyje. Bet juk mes turime giluminius vandenis ir visa kita. Trumpai tariant, mūsų rajono savivaldybės pozicija šiuo klausimu yra skeptiška. Be to, pasaulyje yra šalių, superkančių radioaktyvias medžiagas. Taip, tai yra brangu, tačiau jeigu tik yra galimybė tas atliekas išvežti, geriau jau susimokėti, bet jų Lietuvoje neliks“, – kalbėjo A. Verbickas.
Vietą ruošiasi išsirinkti iki 2047 metų
Į būsimąjį branduolinį kapinyną ruošiamasi pervežti iš viso 2 tūkst. 416 tonų panaudoto branduolinio kuro, 3 tūkst. 820 tonų grafito, 3 tūkst. 576 tonas metalo, 3 tūkst. 116 tonų serpentinito, 154 tonas jonizuojančios spinduliuotės atliekų ir 2 tūkst. kubinių metrų IAE eksploatavimo nutraukimo metu susidarysiančių atliekų.
Tad kokiu būdu įvyko atrankos procesas, kur visas šias pavojingas atliekas padėti, „Merkio kraštas“ paklausė IAE vyresniojo komunikacijos specialisto Sauliaus Jansono. Jis komentavo, kad galimos vietos buvo atrinktos, „įvertinus geologinius, socialinius-ekonominius ir saugos kriterijus“.
Po detalių tyrimų vietą branduoliniam kapinynui ruošiamasi išrinkti iki 2047 metų, o jį pastatyti – iki 2068 metų. Norint išsiaiškinti giluminio atliekyno įrengimui tinkamiausias vietas, artimiausiu metu, kaip nurodė S. Jansonas, planuojama įrengti kelis giluminius gręžinius, tačiau konkrečios vietos esą dar nėra numatytos.
„Prieš pradedant šiuos tyrimus, visuomenė bus nedelsiant informuota, papildomai informuojamos bus ir savivaldybės, kurių teritorijoje bus ruošiamasi atlikti tyrimus. Gręžiniai bus įrengiami ne konkrečios atliekyno vietos įrengimui, o uolienų ištyrimų tikslu“, – tikino S. Jansonas.
Pasiteiravome, kodėl buvo atmestas variantas radioaktyvųjį atliekyną įrengti IAE teritorijoje. „Vieta turi atitikti visą eilę reikalavimų, kurių visuma leidžia užtikrinti panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų ilgalaikę saugą. Šiuo atveju Ignalinos atominės elektrinės teritorija neatitinka esminių geologinių atrankos kriterijų, todėl nėra tinkama įrengti giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną“, – aiškino S. Jansonas.
Skaičiuojama, kad vien atliekyno statyba kainuos apie 1 mlrd. eurų, o jo naudojimas – dar 900 mln. eurų. Atliekyną planuojama įrengti žemės gelmėse, kelių šimtų metrų gylyje, o žmonių ir aplinkos saugą turėtų užtikrinti natūralūs gamtiniai ir inžineriniai barjerai. Pastarieji būtų sudaryti iš po žeme esančių tunelių, į kuriuos būtų sudėti nauji specialūs konteineriai.
Patį branduolinio kapinyno vietos atrankos procesą vertina ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA). Ši, anot S. Jansono, nustatė, kad darbai vykdomi tinkamai.
Pasaulyje veikia daugiau kaip 400 branduolinių reaktorių
Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, išvežti radioaktyvių atliekų į kitą valstybę – neįmanoma, mat jos turi būti saugomos toje šalyje, kurioje susidarė. Energetikos ministerija tvirtina, kad Europos Sąjungos šalims nėra draudžiama radioaktyviąsias atliekas palikti kitos valstybės atliekynuose, tačiau nė viena valstybė jų priimti nesutinka.
Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas draudžia į šalies teritoriją įvežti panaudotą branduolinį kurą ir radioaktyviąsias atliekas, susidariusias kitose šalyse, tad Lietuvoje atsirasiančiame giluminiame radioaktyvių atliekų atliekyne žadama talpinti tik Lietuvos teritorijoje sukauptas radioaktyviąsias atliekas.
Branduolinių įrenginių darbą kontroliuojančios TATENA duomenimis, šiuo metu pasaulyje veikia daugiau kaip 400 branduolinių reaktorių. Pavyzdžiui, pati didžiausia Europoje branduolinė jėgainė – Ukrainoje esanti Zaporižės atominė elektrinė, o didžiausias Europoje branduolinis reaktorius yra Suomijos „Olkiluoto 3“. Beje, ši šalis yra pirmoji, pasistačiusi giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną, o šiuo metu tokius projektus vykdo Šveicarija, Prancūzija ir Švedija.
Evelina Kuliešė