Sekmadienis, 16 sausio, 2022
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
PradžiaBe kategorijosBūdai išsiugdyti toleranciją

Būdai išsiugdyti toleranciją

Kodėl kartais kai kurios partnerio savybės erzina iki skausmo? Kartais partnerio erzinančių įpročių mes negirdime, o kartais visi šitie veiksmai varo is proto!..

Teoriškai toleruoti sutuoktinį yra lengva. Taip pat lengva, kaip pasakyti: toleruok. Štai jis čepsi valgydamas, štai jis bamba. Netvarkingas, nepunktualus. O tu toleruok. Žinoma, mums nepavyksta toleruoti, nes toks elgesys mus erzina.

Kas belieka? Stebėti šias savo netolerancijos apraiškas, leisti joms pasibaigti… O toliau – imti ir taip pat natūraliai priimti tai, ką daro partneris. Tačiau šiuo atveju tolerancija kyla ne dėl šūkio „mylėkime ir atleiskime“ ir ne dėl pasiryžimo toleruoti. Ji atsiranda natūraliai, kaip iškvėpimas natūraliai atsiranda po įkvėpimo.

Bet štai suirzimas yra nuolatinis, nepraeinantis. Ir kai kurie dalykai kaip erzino, taip ir erzina mus, ir atrodo, niekad nenustos erzinti. Tuomet taip vadinamosios „smulkmenos“ priveda mus iki konfliktų, beprasmiškų barnių ir skyrybų.

Todėl, kad mes:

  • Būname tvirtai įsitikinę: mūsų reikalavimai natūralūs, pagrįsti ir teisėti;
  • Mes ieškome partnerio elgesyje neatitikimų, trūkumų, o ne privalumų ir nepraleidžiame progos pratrūkti pykčiu;
  • Kaupiame partnerio silpnybes kaip kolekciją;
  • Kaupiame savo toleranciją kaip savo „gerumo įrodymą“;

Taigi, anksčiau ar vėliau mes suprantame, kad kažkiek kentėti nuo partnerio yra mūsų poreikis – savotiška moralinio mazochizmo dalis. O už mazochizmo neretai slepiasi kokia nors psichologinė nauda. Nauda iš aukos vaidmens.

Už viską reikia mokėti

O štai priežastis, kodėl mus erzinantys dalykai nesibaigia: mes nepripažįstame principo „už viską reikia mokėti“.

Taip pat už viską reikia mokėti kraštutiniu savęs pakeitimu. Paklauskite partnerio, kuo jūs galėtumėte „sumokėti“. Ir štai jis pasako:

  • „Aš nustosiu čepsėti, jei tu nusikirpsi plikai: mane visuomet jaudindavo skustagalvės merginos“;
  • „Aš nustosiu bambėti, jei tu nustosi skųstis savo sveikata – man atsibodo jaustis dėl jos kaltu“;
  • „Aš grįšiu namo laiku, jei tu kasdien su manimi mylėsies vis kitaip“.

Ar jums kartais neatrodo, kad kaina, kurios sutuoktinis prašo už savo pasikeitimą, yra per didelė? Štai mes ir vėl grįžtame prie tos prakeiktos tolerancijos.

Vienas iš būdų išsiugdyti toleranciją – atsidurti ties partnerio praradimo riba

Taip, tai didelė kaina, tačiau jei mūsų partneriui gresia mirtis, mes tampame stebėtinai tolerantiški. Jei jūsų vaikas per plauką liko gyvas autokatastrofoje, ar neatleidžiate jūs jam, kad jis neruošia pamokų bei išdykauja?

Tačiau tai žiaurios gyvenimo pamokos. O štai panaši, nors ir ne tokia žiauri: jums reikia kai ką aiškiai įsivaizduoti.

Įsivaizduokite, kad jūs grįžtate namo, o jus erzinančio sutuoktinio elgesio nėra. Jis knarkdavo? Dabar kambaryje mirtina tyla. Jis tepdavo grindis su nešvariais batais? Dabar grindys idealiai švarios. Jis versdavo jus laukti iki vėlyvos nakties? Dabar jūs galite ramiai miegoti. Jis erzindavo jus savo neprižiūrėtu kūnu? Ant jūsų stalo jo nuotrauka, kai jis buvo puikios sportinės formos. Ir žiūrėdama į šiuos pasikeitimus, jūs suprantate: taip yra todėl, kad jo nebeliko. Jo nebeliko visam laikui. Ar jūs to norite?

Jei ne, nustokite įsivaizduoti šias baisias scenas, prisiminkite, kad jis – šalia. Kad jis – čepsintis, bambantis, nešvarus ir nepunktualus – viso labo nuolatinis svečias jūsų namuose, kaip ir jūs svečias jo namuose. Ir padėkokite jam garsiai: ačiū tau už tai, kad atėjai į mano į gyvenimą. Ačiū, kad vis dar esi su manimi…

Parengta remiantis Olego Lapino paskaita ir įžvalgomis apie toleranciją

Užs. 574

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai