Dauguma Seimo narių, tarp jų – ir mūsiškis, susiveržti diržų nepanoro

Prieš savaitę Seimo posėdyje daugiau nei du trečdaliai balsavusių parlamentarų po pateikimo atmetė (balsavo „prieš“ arba susilaikė) siūlymą – susimažinti vadinamąsias kanceliarines išlaidas; „prieš“ tokį siūlymą balsavo ir mūsų Dzūkijos vienmandatėje rinkimų apygardoje išsirinktas Seimo narys Martynas Katelynas…

Kanceliarinės išmokos didėja kartu su seimūnų atlyginimais
Kovo 13 dienos rytiniame Seimo posėdyje parlamentaras, valdančiajai koalicijai priklausančios Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius pateikė Seimo statuto Nr. I-399 15 (3) straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūlyta Seimo nariams numatytoms išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla, kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skirti 0,7 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio sumą.
Toks siūlymas reiškė, kad tos išlaidos, dar vadinamos kanceliarinėmis, sumažėtų nuo dabartinio 0,8 iki 0,7 VMDU.
Projekto teikėjas parlamentaras D. Griškevičius Aiškinamajame rašte pažymėjo tikįs, kad „tai padės efektyviau naudoti biudžetą ir paskatins Seimo narius atsakingiau planuoti savo išlaidas“. Be to, pasak jo, netgi sumažinus kanceliarines išlaidas nuo 0,8 iki 0,7 VMDU, realiai jos beveik nesumažėtų, nes VMDU nuolat didėja, tad „auga ir parlamentinei veiklai skiriamos lėšos“.
Parlamentaras paskaičiavo, kad vien tik per praėjusius metus (nuo 2024 metų sausio iki gruodžio) 0,8 VMDU „išaugo“ nuo 1615 iki 1790 eurų, t. y. padidėjo beveik 176 eurais vienam Seimo nariui. O kadangi, kaip pažymėjo D. Griškevičius, Seimo narių vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (VMDU) „ir toliau augs“ (praeitos kadencijos Seimo sprendimo dėka tas užmokestis jau „užaugo“ kone dvigubai), nuo to VMDU skaičiuojamų leistinų kanceliarinių išlaidų dydis vienam Seimo nariui per mėnesį gali „perkopti jau ir 1800 eurų ribą“.
Siūlė bent simboliškai solidarizuotis su tauta ir parodyti taupymo pavyzdį
Seimo narys D. Griškevičius kolegas tikino, kad „sumažinus kanceliarines išmokas nuo 0,8 iki 0,7 VMDU“ (nuo dabartinių 1790 iki beveik 1567 eurų), „būtų pasiektas bent dalinis taupymo efektas“, t. y. jau dabar maksimali tokių išmokų suma vienam Seimo nariui būtų maždaug 224 eurais mažesnė.
„Galutinį sutaupymą prognozuoti sunku, nes daugelis Seimo narių ir dabar neišnaudoja visos skirtos sumos (kanceliarinėms išlaidoms-aut.) maksimaliai, – pažymėjo D. Griškevičius Aiškinamajame rašte. – Tačiau sudarant biudžetą ir prognozuojant kitų metų biudžeto skaičius, poreikis planuoti sumą, reikalingą šiai eilutei padengti, būtų mažesnis, ir tuo pačiu visiškai užtikrintų Seimo narių visavertę parlamentinę veiklą“.
Pristatydamas savo projektą parlamentaras pabrėžė, kad dabar, kai vardan šalies gynybos Seimas ketina liepti šalies gyventojams veržtis diržus, bent simbolišką solidarumą su žmonėmis turi parodyti ir patys Seimo nariai.
Beje, kad parlamentarams reikia sumažinti kanceliarines išlaidas, dar šių metų pradžioje Seimo valdančiajai daugumai, svarstančiai, iš kur paimti lėšų Lietuvos gynybai stiprinti, patarė ir grupė Varėnos senjorų bei aktyviausių bet kurios valdžios rinkėjų – tokį šių mūsų redakcijos interesantų patarimą paviešinome sausio 24 d. „Merkio krašto“ žinutėje „Milijonai“. „Nenormalu, kiek jie tų valdiškų pinigų išleidžia automobilių remontams, suvenyrams, kavai, saldainiams ir kitokiems niek-niekiams“, – tąkart stebėjosi varėniškiai, sužinoję, kad Seimo nariai vien kanceliarinėms išlaidoms skirtų lėšų kasmet išleidžia 2-3 mln. eurų, o per jų 4 metus trunkančią kadenciją ši suma padidėja ir iki 8-12 mln. eurų.
Išrinktieji aukščiausiosios valdžios atstovai taupyti bent kol kas nenusiteikę
Tačiau kovo 13-osios Seimo posėdyje pristatyta iniciatyva dėl kanceliarinių išlaidų sumažinimo parlamentarams euforijos toli gražu nesukėlė.
Antai Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Valius Ąžuolas (kuris 2021-2023 metais iš parlamentinei veiklai skirtų mokesčių mokėtojų pinigų 28 tūkst. 842 eurus iššvaistė, Seimo sandėlyje prisiėmęs daugiausia daiktų – vien kavos apie ketvirtį tonos), apkaltino minėtosios iniciatyvos autorių, valdančiosios daugumos atstovą D. Griškevičių populizmu. Tuo pačiu projekto teikėją kaltino ir opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas, pažymėjęs, kad kiekvienas parlamentaras gali parodyti solidarumą, jei tik nori, kanceliarinėms išlaidoms jam skirtų pinigų paprasčiausiai neišleisdamas.
Deja, noras taupyti mokesčių mokėtojų pinigus, kiek žinoma, aplanko palyginti mažai Seimo narių. Tad gal nieko nuostabaus, kad tik 30 parlamentarų balsuodami pritarė kolegos iniciatyvai susimažinti kanceliarines išlaidas, keičiant Seimo statuto straipsnį; tuo tarpu 35 parlamentarai balsavo „prieš“, 33 – susilaikė. „Prieš“ balsavo ir Seimo valdančiajai koalicijai priklausančios Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys, Dzūkijos vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas parlamentaras Martynas Katelynas.
Tiesa, kanceliarinių išlaidų taupymo iniciatoriui D. Griškevičiui leista savo projektą patobulinti, tad gali būti, kad jam nepritarę Seimo nariai savo nuomonę dar pakeis.
Net Seimo valdančiosios koalicijos daugumai nepatiko jos nario iniciatyva
Įdomu tai, kad net Seimo valdančioji koalicija, kurią sudaro Lietuvos socialdemokratų ir „Nemuno aušros“ frakcijos bei Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, nebuvo sužavėta tai koalicijai priklausančio „vardanlietuvininko“ D. Griškevičiaus siūlymu valstybės biudžeto taupymą pradėti nuo savęs.
Šią savo kolegos iniciatyvą vieningai palaikė tik Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ (12 balsų „už“), o štai Socialdemokratų frakcija kone vieningai minėtosios iniciatyvos nepalaikė (24 balsai – „prieš“, 10 susilaikė ir tik vienas balsas buvo „už“). Trečioji valdančiosios koalicijos partnerė – „Nemuno aušros“ frakcija – išvis neskyrė nė vieno pritariamojo balso (6 balsai – „prieš“, 11 susilaikė).
Tuo tarpu pora opozicinių Seimo frakcijų už siūlymą pataupyti kanceliarines lėšas, keičiant Statuto straipsnį, balsavo netgi palankiau už valdančiuosius: Liberalų sąjūdžio frakcija davė 6-is balsus „už“ ir tik 1 „susilaikiusį“, o Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškųjų šeimų sąjungos frakcija – 3 balsus „už“ bei 2 „susilaikiusius“. Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija tam skyrė 5 balsus „už“, 3 -„prieš“ ir 9 „susilaikiusius“; Mišri frakcija – 2 balsus „už“ ir 2 „prieš“.
Priminsime, kad praėjusios kadencijos Seimo nariai nusprendė šios kadencijos parlamentarams atlyginimus padidinti beveik dvigubai. Tad dabar eilinis Seimo narys (neužimantis kitų pareigų) per mėnesį į rankas gauna ne 2 tūkst. 183,08 euro (su mokesčiais – 3 tūkst. 608,4 euro) kaip anksčiau, bet 3 tūkst. 780,59 euro dydžio darbo užmokestį į rankas per mėnesį (su mokesčiais – 6 tūkst. 248,9 euro).
Diana Zubavičienė