Dėl jauno matuiziškio nužudymo apkaltintai porai – teisėsaugos sargų malonė

2019 metų birželio 23 dieną Matuizose įvykusi Joninių šventė baigėsi visos šalies visuomenę sukrėtusia tragedija – žiauriai sumuštas 30-metis matuiziškis Edgaras Kundrotas paniro į komą, o vėliau, taip ir neatgavęs sąmonės, mirė; kaltinimai jauno vyro nužudymu ir ilgi metai kalėjimo iš pradžių buvo skirti dviem to paties kaimo gyventojams, sutuoktiniams Ingai ir Edikui Vilbikams, tačiau net iki šių metų prasitęsę teismai pateikė staigmenų…

Į galvą smūgiavo rankomis ir buteliu
2022 metų rugsėjo 30 dieną Kauno apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje matuiziškiai 48-ių metų amžiaus Inga Vilbikienė ir 49-ių metų amžiaus Edikas Vilbikas kaltinami to paties kaimo gyventojo, 30-ies metų amžiaus Edgaro Kundroto nužudymu. Apie tai skelbė respublikinė žiniasklaida ir „Merkio kraštas“ 2022 metų spalio 7 dienos straipsnyje „Jauną matuiziškį žiauriai nužudę sutuoktiniai už grotų, regis, atsisės ilgam“.
Trumpai priminsime, kad tragedija pasibaigęs konfliktas įvyko 2019 metų birželio 23-iosios naktį, kai šalia Matuizų kaimo mokyklos esančiame stadione buvo švenčiamos Joninės.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad neblaivus E. Vilbikas apie 4 valandą ryto be jokios aiškios priežasties tyčia du kartus kumščiu smogė E. Kundrotui į galvą, dėl ko pastarasis po kiekvieno smūgio nukrisdavo ant asfalto ir trumpam buvo praradęs sąmonę.
Tuo tarpu irgi įkaušusi smurtautojo žmona, tuometinė Matuizų kaimo bendruomenės tarybos narė I. Vilbikienė mušamą žmogų tyčia apliejo alumi, keletą kartų delnais trenkė jam į veidą, stvėrusi už plaukų lenkė link žemės, spyrė į šoną ir stikliniu alaus buteliu smogė į smilkinį. Po smūgio buteliu E. Kundrotas suriko iš skausmo, tačiau sąmonės neprarado.
Maždaug 5 valandą ryto sugrįžęs namo E. Kundrotas atsigulė miegoti, o apie 9 valandą artimieji rado jį gulintį ant grindų. Vaikinas buvo išvežtas į Varėnos ligoninę, o neatgavęs sąmonės pervežtas į Kauno klinikas. Po savaitės E. Kundrotas mirė. Mirties priežastis – sunki galvos smegenų trauma.
Kauno apygardos teismas sutuoktinius pasiuntė kalėti
Apkaltinamąjį nuosprendį 2022 metų rugsėjo 30 dieną paskelbęs Kauno apygardos teismas pripažino I. Vilbikienę padarius dvi nusikalstamas veikas – pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio „Nužudymas“ 2 dalies 8 punktą „dėl chuliganiškų paskatų“ bei pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį „Viešosios tvarkos pažeidimas“ – ir skyrė jai galutinę 11-kos metų 6-ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Tas pačias nusikalstamas veikas pripažintas įvykdęs ir I. Vilbikienės sutuoktinis E. Vilbikas – jam paskirta 12-kos metų ir 6-ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius patenkinęs iš dalies, teismas nužudyto E. Kundroto šeimos nariams iš abiejų Vilbikų priteisė bylinėjimosi išlaidų bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą: motinai – 6 tūkst. 834 Eur turtinės žalos ir 35 tūkst. Eur neturtinės žalos, tėvui – 35 tūkst. Eur neturtinės žalos, o seseriai – 20 tūkst. Eur neturtinės žalos.
Beje, Vilbikai savo kaltės nepripažino ir neigė smurtavę, tačiau vienu iš pagrindinių įrodymų šioje byloje buvo paties E. Kundroto telefonu nufilmuota vaizdinė medžiaga.
Lietuvos apeliacinis teismas smurtavusią matuiziškę išteisino
Kauno apygardos teismo sprendimą Vilbikai apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui – nuteistųjų advokatai prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl jiems inkriminuojamo nusikaltimo ir sutuoktinių porą išteisinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija prieštaringai įvertino Kauno apygardos teismo išvadą, kad E. Kundroto gyvybė užgeso dėl smūgių buteliu, rankomis ir dėl to, kad jis parkrito ant žemės.
Bylos medžiagoje buvo pateiktos 4-ių teismo medicinos ekspertų išvados, kurios nesutapo: Dalius Banionis ir Paulius Petreikis neatmetė galimybės, jog jauno matuiziškio mirtį galėjo sukelti smūgiai į galvą, o Janušas Rybalko ir Viačeslavas Kolomiec laikėsi nuomonės, kad mirtiną smūgį vaikinas gavo pakritęs ant žemės.
Teismo nuomone, pastarieji teismo medicinos ekspertai „turėjo platesnę tyrimo medžiagą, todėl plačiau ir išsamiau įvertino medicininius duomenis bei nuteistųjų veiksmus, išanalizavo ir palygino, kokias pasekmes konkrečiomis aplinkybėmis gali sukelti smūgis alaus buteliu ir kokios pasekmės kyla griuvimo metu“. Įvertinusi byloje surinktą medžiagą, Lietuvos apeliacinio teismo kolegija konstatavo, kad sutuoktiniai nėra nusikaltimo bendrininkai. Teismas nenustatė I. Vilbikienės veiksmų, priskiriamų „objektyviesiems nužudymo požymiams“ ir ryšio tarp „jos suduoto smūgio ir nukentėjusiojo mirties“, o E. Kundrotui suduotas smūgis buteliu į galvą laikytinas tik nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Teisėjų kolegija priėjo išvados, kad jauną vaikiną aptalžiusi I. Vilbikienė turi būti išteisinta, neįrodžius jos kaltės pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio „Nužudymas“ 2 dalies 8 punktą „dėl chuliganiškų paskatų“.
Taigi praėjusių metų kovo 6 dieną Lietuvos apeliacinis teismas E. Vilbiko skundą atmetė, o I. Vilbikienės – patenkino ir ją išteisino.
Taip pat buvo panaikinta Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis, pagal kurią I. Vilbikienė buvo įpareigota nužudyto E. Kundroto artimiesiems atlyginti bylinėjimosi išlaidas bei turtinę ir neturtinę žalą.
Žudikui bausmę sušvelnino
O šių metų sausio 10 dieną Lietuvos aukščiausiasis teismas išnagrinėjo ir I. Vilbikienės sutuoktinio E. Vilbiko advokatės Jolitos Razminaitės-Gvozdovičienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismų nuosprendžių, taip pat – mirusiojo E. Kundroto šeimos narių advokato Edgaro Dereškevičiaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžio.
Nukentėjusiais pripažinti E. Kundroto artimieji nesutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad I. Vilbikienės veiksmuose, suduodant E. Kundrotui buteliu į galvą, nėra bendrininkavimo jį nužudant požymių, bei prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo nuosprendį be pakeitimų.
Tačiau Lietuvos aukščiausiasis teismas E. Kundroto šeimos narių pateiktą kasacinį skundą atmetė. Nors buvo nustatyta, kad Joninių naktį I. Vilbikienė elgėsi agresyviai, konfliktavo su kitais šventės dalyviais ir naudojo smurtą, o tokie veiksmai viešoje vietoje nepriimtini tiek teisės, tiek moralės požiūriu, Lietuvos aukščiausiasis teismas konstatavo, kad visa tai nepatvirtina I. Vilbikienės bendrininkavimo su sutuoktiniu, nužudant E. Kundrotą. Lietuvos aukščiausiasis teismas E. Kundroto šeimos narių advokato pateiktą kasacinį skundą atmetė.
Tuo tarpu žudiku pripažinto E. Vilbiko advokatė prašė apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir bylą nagrinėti iš naujo. Atsižvelgęs į E. Vilbiko gynėjos argumentus, Lietuvos aukščiausiasis teismas prašymą patenkino iš dalies, pašalinęs E. Vilbiko atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad  jis nužudė E. Kundrotą bendrininkaudamas su žmona, taip pat – aplinkybę pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį „Viešosios tvarkos pažeidimas“.
Lietuvos aukščiausiasis teismas E. Kundroto žudikui E. Vilbikui skyrė galutinę mažesnę – 11-kos metų ir 6-ių mėnesių – laisvės atėmimo bausmę pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio „Nužudymas“ 2 dalies 8 punktą „dėl chuliganiškų paskatų“. I. Vilbikienė, kaip jau minėjome, laisvės atėmimo bausmės išvengė.
Evelina Kuliešė