Didesniems pinigams skirstyti tobulesnės tvarkos nesugalvojo

Gruodžio 27 dienos posėdyje rajono tarybai antrą kartą pasiūlyta tvirtinti nauja finansavimo lėšų – skirtų vietinės reikšmės keliams prižiūrėti, jų būklei gerinti ir juos naujai tiesti – paskirstymo tvarka, kaip pripažinta, „nedaug kuo skiriasi“ ir nuo „prieš tai teiktos“, ir nuo visų ankstesniųjų; bet šįkart naujoji tvarka vis dėlto buvo patvirtinta vos vieno balso dauguma (13 balsų „už“, 7 – „prieš“, 5 „susilaikė“) ir jau įsigaliojo nuo šių metų pirmosios dienos…

Į aprašą įtraukė seniūnų pageidavimą
Nuo praėjusių metų liepos, pakeitus Miškų įstatymą, mūsų rajono savivaldybei vietinės reikšmės keliams prižiūrėti, remontuoti ir atnaujinti atsirado galimybė gauti pinigų ne tik iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų, kaip įprasta, bet ir papildomai 15 proc. nuo pajamų už parduotą medieną bei nenukirstą mišką.
Ta intencija savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus specialistai parengė naują tų visų gaunamų lėšų paskirstymo tvarkos aprašą, kuris rajono tarybai pirmąkart buvo pristatytas dar praėjusių metų lapkričio 19 dienos posėdyje.
Naujosios tvarkos aprašo rengėjas ir pranešėjas, Turto valdymo skyriaus vedėjas Egidijus Zaleskis tuomet pagarsino ir į aprašą įtrauktą rajono seniūnų pageidavimą, kad ne mažiau kaip 50 proc. lėšų, gautų nuo pajamų už parduotą medieną bei nenukirstą mišką, būtų skiriama seniūnijoms, o „seniūnai tas lėšas galės naudoti kelių priežiūrai ir paprastam remontui, kuris apima žvyravimą, asfaltuotų kelių lopymą, taip pat ištisinį asfalto darymą“.
Tuo tarpu už likusius 50 proc. lėšų, pasak E. Zaleskio, jau savivaldybės administracija rajono kelius „asfaltuos, įgyvendindama rajono tarybos nustatytas prioritetines eiles“.
Konkrečių tarybos narių pasiūlymų nesulaukė
Aiškindamas, kaip bus apskaičiuojamas eismo intensyvumo balas, t. y. vienas iš kriterijų, pagal kuriuos nustatomi prioritetai asfaltuotiniems vietinės reikšmės keliams, E. Zaleskis teigė, kad tai bus daroma „vizualiai arba su seniūnų pagalba“, „nes mes neturim matavimo aparatų“, tad „pas mus matavimai yra trys: smarkiai padidėjęs intensyvumas, vidutiniškai ir nedaug padidėjęs“.
Kita vertus, anot pranešėjo, „visur reikės vadovautis protingumo kriterijais“, po ko „į rajono tarybą ateisim su tom prioritetinėm eilėm, kurias jūs matysit, ir, jei kils kokių abejonių, bus galima kalbėt ir diskutuot“.
Tačiau vieni rajono tarybos nariai abejojo, ar seniūnai išties bus patikimas informacijos šaltinis, nustatant prioritetus kelių asfaltavimui, juolab kad protingumo kriterijus naujoje tvarkoje nėra aprašytas. Kitiems nepatiko, kad „į vieną tvarką suplakamas iš dviejų skirtingų šaltinių ateinančių lėšų panaudojimas“, be to, „nėra kriterijų apibrėžtumo“: kas yra „intensyvus eismas“, koks – „neintensyvus“, kas yra „blogos būklės kelias“ ir panašiai.
Taigi lapkričio 19 dienos rajono tarybos posėdyje naujajai finansavimo lėšų, skirtų vietinės reikšmės kelių būklei gerinti, paskirstymo tvarkai nebuvo pritarta (12 balsų „už“, 5 – „prieš“, 8 „susilaikė“), po ko posėdžio pirmininkas, meras Algis Kašėta paapgailestavo „konkrečių pasiūlymų, kaip tobulinti tą tvarką“, nesulaukęs ir paragino „kolegas“ rajono tarybos narius tokius pasiūlymus teikti iki kito posėdžio, kad patiems būtų „lengviau priimti sprendimą“. (Apie tai rašėme gruodžio 3 d. „Merkio krašto“ str. „Didesnius pinigus vietiniams keliams taisyti kol kas skirstys pagal seną tvarką“.)
Tobulinti „nėra taip lengva“
Tas kitas posėdis, kuriame antrą kartą buvo pristatytas finansavimo lėšų paskirstymo keliams tvarkos aprašas, įvyko gruodžio 27-ąją, ir į tą aprašą, pasak to paties jo rengėjo bei pranešėjo, Turto valdymo skyriaus vedėjo E. Zaleskio, buvo įtrauktas tarybos nario pasiūlymas „įvesti kriterijų Druskininkų krypčiai“. Bet iš esmės, pranešėjo teigimu, aprašas „nedaug kuo skiriasi“ ne tik nuo „prieš tai teikto“, bet ir nuo visų kitų ankstesniųjų, galiojusių net nuo 2016-ųjų metų, o juos esą gyrė net Automobilių kelių direkcijos atstovai.
Tad E. Zaleskis leido suprasti, kad rajono tarybai siūloma tvirtinti tokia lėšų keliams skirstymo tvarka, kokia yra, – pakankamai gera, o ankstesnės tarybos narių „pastabos“ dėl eismo intensyvumo matavimo ir „dėl tvarkų atskyrimo“ arba nėra galimos įgyvendinti, arba tik apsunkintų visą reikalą.
Panašiais argumentais Turto valdymo skyriaus vedėjas E. Zaleskis buvo pasirengęs atremti ir naujas rajono tarybos narių pareikštas pastabas bei kritiką – ir dėl apraše įžvelgto kai kurių rajono gyventojų diskriminavimo, nustatant prioritetus kelių būklei pagerinti, ir dėl „paliktos galimybės“ seniūnams įtakoti tuos nustatymus, todėl galimą „pikt-naudžiavimą“, ir dėl to, kad iš dviejų finansavimo šaltinių gaunamų lėšų panaudojimo pagal vieną tvarką „nebus galima“ sukontroliuoti.
Be to, pranešėjo poziciją šįkart palaikė rajono tarybos narys, buvęs vicemeras Giedrius Samulevičius, pareiškęs, jog „nėra taip lengva“ ištaisyti visus šio sprendimo projekto netobulumus, ir „panašu, kad nei Turto valdymo skyrius, ne mes, tarybos nariai“, to nesugebės padaryti „taip greit“. Tad jis siūlė pritarti „šiam sprendimui, o jeigu vėliau atsiras konstruktyvių pasiūlymų, bus galima sprendimą atitinkamai pakoreguoti ir papildyti“.
Finansavimo lėšų, skirtų vietinės reikšmės keliams prižiūrėti, jiems gerinti bei tiesti, paskirstymo tvarkos aprašui šįkart buvo pritarta, 13-kai tarybos narių nubalsavus „už“, 7 – „prieš“ ir 5-iems „susilaikius“. Naujoji tvarka įsigaliojo nuo šių metų sausio 1-osios. Jos rengėjas, Turto valdymo skyriaus vedėjas E. Zaleskis taip pat pažadėjo, kad informacija „apie kelius“ savivaldybės interneto svetainėje bus labiau prieinamesnė visuomenei.
Diana Zubavičienė