Didesnius pinigus vietiniams keliams taisyti kol kas skirstys pagal seną tvarką

Nuo šių metų liepos, pakeitus Miškų įstatymą, mūsų rajono savivaldybė vietinės reikšmės keliams prižiūrėti, remontuoti ir atnaujinti gaus pinigų ne tik iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, bet ir 15 proc. nuo pajamų už parduotą medieną bei nenukirstą mišką, tad savivaldybės specialistai parengė naują tų lėšų paskirstymo tvarką, tačiau rajono taryba naujosios tvarkos savo sprendimu nepatvirtino…

Kiek kainuoja nužvyruoti kelią ir kiek – išasfaltuoti?
Pakeitus Miškų įstatymą, šalies savivaldybėms, kurių daugiau nei pusę teritorijos užima miškai, nuo šių metų liepos 1 dienos vietinės reikšmės viešiesiems keliams prižiūrėti ir remontuoti yra skiriama 15 procentų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
Tad ir bene miškingiausio Lietuvoje Varėnos rajono vietiniams keliams prižiūrėti, taisyti ar juos naujai tiesti bus skiriama pinigų ne tik iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų, kaip įprasta, bet ir papildomai tie 15 proc. nuo pajamų, gautų už parduotą medieną bei tebeaugantį mišką.
Ta intencija rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus specialistai parengė naujos tvarkos aprašą, nustatantį, kaip reikėtų paskirstyti visas gaunamas finansavimo lėšas taisytiniems vietiniams keliams.
Šį tvarkos aprašą paskutiniajame rajono tarybos posėdyje (lapkričio 19 d.) pristatė Turto valdymo skyriaus vedėjas Egidijus Zaleskis, paminėjęs keletą pakeitimų, po ko rajono tarybos narys nuo opozicijos, buvęs Varėnos seniūnas Dalius Lukminas susidomėjo, kiek gi apytiksliai kainuoja 1 kilometro kelio padengimas žvyru ir kiek – asfalto danga?
„Tos kainos svyruoja – labai priklauso nuo kelio pločio, struktūros, ar su grioviais, ar su pralaidom, – aiškino Turto valdymo skyriaus vedėjas. – Vidutiniškai 1 km normalaus pločio žvyrkelio įrengimas, sakykim, su 20 centimetrų žvyro sluoksniu ir grioviais kainuoja apie 40 tūkst. eurų. 1 km kelio asfaltavimas labai priklauso nuo kelio konstrukcijos – ar kelias bus visiškai naujas, ar su atsparumo šalčiui sluoksniu, su skalda ir su visa kita. Tad ta kaina gali svyruoti nuo 150 tūkst. iki 300 tūkstančių.“
Eismo intensyvumą vertintų „vizualiai arba su seniūnų pagalba“
E. Zaleskis taip pat pagarsino į naujosios tvarkos aprašą įtrauktą rajono seniūnų pageidavimą, kad ne mažiau kaip 50 proc. lėšų, gautų nuo pajamų už parduotą medieną ir nenukirstą mišką, būtų skiriama seniūnijoms, o „seniūnai tas lėšas gali naudoti kelių priežiūrai ir paprastam remontui, kuris apima žvyravimą, asfaltuotų kelių lopymą, taip pat ir ištisinį asfalto darymą“.
Tuo tarpu už likusius 50 proc. lėšų, pasak pranešėjo, jau savivaldybės administracija kelius „asfaltuos, įgyvendindama rajono tarybos nustatytas prioritetines eiles“.
Tuomet rajono tarybos opozicijos atstovai ėmė teirautis, kokiu būdu galima objektyviai įvertinti kelių eismo intensyvumo balą, t. y. vieną iš kriterijų, pagal kuriuos nustatomi prioritetai asfaltuotiniems keliams.
„Mūsų principas yra toks: vizualiai arba su seniūnų pagalba turėsim įsivertint kelio naudojimą, ir pagal tai bus skiriamas intensyvumo balas, – aiškino Turto valdymo skyriaus vedėjas E. Zaleskis. – Ir čia turėsim taikyti ne kiekybinį, bet kokybinį vertinimą, nes pas mus yra trys matavimai: smarkiai padidėjęs intensyvumas, vidutiniškai ir nedaug padidėjęs. Visur reikės protingumo kriterijais vadovautis vertinant. Po to į rajono tarybą ateisim su tom prioritetinėm eilėm, kurias jūs matysit, ir, jei kils abejonių, bus galima kalbėt ir diskutuot.“
Tačiau rajono tarybos narys Povilas Saulevičius suabejojo, ar seniūnai bus patikimas informacijos apie asfaltuotinus kelius šaltinis, juolab kad protingumas naujojoje tvarkoje nėra aprašytas.
Vieniems nepatiko viena, kitiems – kita
„Mes puikiai suprantam, jog kiekvienas seniūnas yra suinteresuotas, kad jo seniūnijoje būtų kuo daugiau asfaltuojamų kelių, ir jis tuos duomenis gali pateikti, kokius pats nori, – kalbėjo P. Saulevičius. – O ar mes galėsim patikrinti tų duomenų teisingumą? Ne. Mes turėsime pasikliauti seniūnais, ir čia paliekama erdvė manipuliacijoms ir galimiems neskaidriems sprendimams…“
Turto valdymo skyriaus vedėjas E. Zaleskis užstojo seniūnus sakydamas, kad su jais iki šiol dėl „analogiškos tvarkos, kuri jau galioja 5 ar daugiau metų, dėl kitų tvarkų ir dėl to intensyvumo sutardavom“, o jei tarybos nariams „kils kažkokių abejonių, jie visada gali kokią komisiją sukurt ir dar kartą pervertint tą intensyvumą“.
Tuo tarpu rajono tarybos opozicijos nariui, buvusiam Kaniavos seniūnui Edvinui Grikšui nepatiko, kad „realiai į vieną tvarką suplakamas iš dviejų skirtingų šaltinių ateinančių lėšų panaudojimas“.
„Vienoj tvarkoj turi būti numatyta, kiek panaudojam KPPP skiriamų lėšų ir šaligatviams, ir takeliams, ir miesto gatvėms išasfaltuoti, ir visai kas kita, kai yra lėšos, skiriamos miško vežėjų sugadintiems keliams tvarkyti, – teigė jis. – O sudėjus viską į vieną tvarką, tikrai matom riziką, kad gyventojai, kurie tikrai nukenčia nuo miško vežėjų ir jų sugadintų kelių, tos pagalbos tikrai nesulauks taip kokybiškai, kaip turėtų. Mes turim atskirti, nes tų lėšų prigimtis skirtinga, tikslas taip pat kitas.“
Teks tobulinti sprendimo projektą, bet „tragedijos nėra“
Rajono tarybos narys D. Lukminas irgi siūlė tobulinti naujai siūlomą tvarką, nes „nėra kriterijų apibrėžtumo“.
„Siūlau įvest kriterijus, kad būtų aišku, kas yra „intensyvus eismas“, kas yra „geros“ ar „blogos būklės“ kelias ir panašiai, – kalbėjo D. Lukminas. – Taip pat siūlau įvest kriterijų dėl važiavimo į Druskininkus. Nes tvarkoje numatyti važiavimai į Varėną, Vilnių, Alytų, o kodėl nėra į Druskininkus? To krašto Varėnos, Merkinės seniūnijoj, už Nemuno, Vilkiautinio, Panaros ir kitų kaimukų didelė dalis gyventojų važinėja į Druskininkus: ten prisirašę pas gydytojus, apsipirkt važiuoja, kitų paslaugų gaut.“
„Netobulumų įžvelgiama, o konkrečių pasiūlymų, kaip tobulinti tvarką, nėra“, – reziumavo posėdžio pirmininkas, meras Algis Kašėta, išklausęs opozicijos svarstymus, ir pasiūlė tarybos nariams savo nuomonę pareikšti balsuojant.
O po balsavimo paaiškėjus, kad naujajai tvarkai nepritarta (12 balsų „už“, 5 – „prieš“, 8 „susilaikė“), posėdžio pirmininkas pridūrė, jog „teks Zaleskiui tobulint sprendimo projektą, bet tame turbūt tragedijos nėra“.
„Kolegos, teikit konkrečius pasiūlymus, ir bus lengviau kitame tarybos posėdy priimt sprendimą, – dar paragino rajono tarybos narius A. Kašėta. – O kol kas vadovausimės ta tvarka, kokia iki šiol vadovaujamės…“
Diana Zubavičienė