Šį mėnesį „Merkio kraštas“ lankėsi Lietuvos-Baltarusijos pasienyje ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardoje, kur kalbėjosi su šios užkardos vadu Donatu Urbelioniu…
„Merkio kraštas“. 2021 metų vasarą iš Baltarusijos į Lietuvą pradėjo masiškai plūsti nelegalūs migrantai, kurie, kaip skaitome spaudoje, darosi vis įžūlesni ir agresyvesni – pagaliais ir akmenimis bando sužeisti Lietuvos pasieniečius. Kokia situacija dėl nelegalių atvykėlių yra Kabelių pasienio užkardos ruože?
Donatas Urbelionis. Būna atvejų, kai sienos pažeidėjai bando pasprukti, tačiau kažkokių agresyvių išpuolių prieš Kabelių užkardos pasieniečius dar nepasitaikė. Ir negaliu tiksliai pasakyti, dėl kokių priežasčių taip yra, nes visose 8-iose Lietuvos pasienio rinktinėse, sulaikius migrantus, įvertinama, ar jiems reikalinga medikų pagalba, drabužiai, maistas. Jeigu reikia, visa tai suteikiame, o tada jau apgręžiame atgal į Baltarusiją, ir migrantai paprastai nesipriešina.
„M. k.“. O kokiais būdais migrantai iš Baltarusijos bando patekti į Lietuvą?
D. U. Su metalo žirklėm prakerpa vadinamąją koncertinos piramidę, kad galėtų prieiti iki metalinės segmentinės tvoros. Kartais tam netgi turi akumuliatorinius kampinius šlifuoklius. Kitas būdas yra gamtinės priemonės – nupjauna medį, šis nukrenta ant fizinio barjero, o tada jau kopdami medžio kamienu peršoka per sieną. Dar vienas variantas – iš medienos pasigamina kopėčias. Rečiau pasitaikęs būdas – prasikasdavo pro tvoros apačią, bet taip būdavo, kai dar neturėjom vaizdo stebėjimo sistemos. Pasitaiko ir juokingų atvejų, kai pažeidėjai ropoja keturiomis, bandydami pamėgdžioti mešką ar beždžionę.
Šiaip jau pagrindinis migrantų kelias į Lietuvą – Čepkelių raisto pelkė, kuri nėra fiziškai apsaugota dėl aplinkosauginių reikalavimų, kad žvėrys galėtų migruoti, kita vertus, pelkėje įrengti fizinį barjerą nėra taip paprasta. Šioje vietoje pasieniečiai patruliuoja dažniau, o vidutinis jų reagavimo laikas – iki 5 minučių. Apskritai visos Lietuvos mastu Kabelių pasienio užkardoje plūsta didžiausias nelegalių migrantų srautas.
Autorės pastaba. Varėnos pasienio rinktinės viešųjų ryšių specialistės Lauros Jurgelevičiūtės pateiktais duomenimis, nuo šių metų sausio 1 iki gegužės 15 dienos Lietuvoje užfiksuotas 121 atvejis, kai migrantai neteisėtais būdais bandė patekti į mūsų šalį, o vien Varėnos pasienio rinktinės ruože užfiksuota net 111 tokių atvejų, konkrečiai Kabelių pasienio ruože – 32 bandymai. Iš viso iš Baltarusijos į Lietuvą šiemet bandė patekti 712 nelegalių migrantų, iš kurių 670 – Varėnos pasienio rinktinės teritorijoje, 109 – Kabelių pasienio užkardos ruože.
„M. k.“. Iš pradžių neteisėti migrantai būdavo įkurdinami pasienio užkardose. Ar prisimenate, kaip tada viskas atrodė ir kokios buvo pasieniečių nuotaikos?
D. U. Tikrai buvo nuogąstavimų ir daug nežinomybės. Visi užkardos kabinetai, koridoriai ir kitos patalpos buvo sausakimšos, tvora būdavo apkarstyta drabužiais, nes per dieną migrantų ateidavo po 50 ir daugiau. Prisimenu, kai į Kabelių užkardą atvažiavusi ministrė Bilotaitė pasibaisėjo, visa tai pamačiusi. Vienu metu mūsų užkardoje gyveno net 183 migrantai, bet visi jie 2022 metų spalį buvo išvežti į Užsieniečių registracijos centrus. Kai prasidėjo migrantų krizė, ėjo grupės su šeimomis, moterys su mažais vaikais, o dabar daugiausia eina jaunimas iki 30-ies metų amžiaus.
„M. k.“. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas neseniai pranešė, kad dėl suaktyvėjusių nelegalių migrantų bandymų patekti į Lietuvos teritoriją prie sienos su Baltarusija ties Varėnos rajonu bus pasitelktos kariuomenės pajėgos. Ar tai reiškia, kad pasieniečiai nebepajėgia patys susitvarkyti su nelegalių migrantų srautu?
D. U. Nėra taip, kad mes nesusitvarkome, tai – daugiau prevencinis žingsnis atgrasyti nuo kokių nors galimų veiksmų. Šiais metais Baltarusijoje yra numatytos karinės pratybos „Zapad“, ir, kad nereikėtų laukti paskutinės dienos, namų darbus atliekam iš anksto, kadangi mums nedraugiškos šalies grėsmė visuomet išlieka ir reikia tam ruoštis.
„M. k.“. O kokios prekės ir kokiais būdais Kabelių pasienio užkardos pasieniečių prižiūrimoje teritorijoje gabenamos dažniausiai?
D. U. Vienintelė prekė – banderolėmis nepaženklintos baltarusiškos cigaretės, o pagrindinis gabenimo būdas – oro balionai. Tačiau mūsų ruože kontrabandos mastai nedideli.
Autorės pastaba. Pernai, kaip nurodė Varėnos pasienio rinktinės viešųjų ryšių specialistė L. Jurgelevičiūtė, šios rinktinės pasieniečiai sulaikė 695 tūkst. 140 pakelių baltarusiškų rūkalų, iš jų 47 tūkst. pakelių sulaikyta Kabelių pasienio užkardoje. Šiemet iki gegužės 16 d. Varėnos pasieniečiai sulaikė 1 mln. 466 tūkst. 879 pakelius baltarusiškų rūkalų (vertė – per 6 mln. 600 tūkst. eurų), Kabelių pasienio užkardoje – 26 tūkst. 812 pakelių cigarečių. Per praėjusius metus buvo nustatyti iš viso 446 kontrabandos gabenimo atvejai, o nuo šių metų pradžios užfiksuoti 279 tokie atvejai, Kabelių pasienio užkardos veiklos teritorijoje jų buvo 21.
„M. k.“. Kalbant apie oro balionus, teko girdėti, kad šiemet toks balionas su baltarusiškų cigarečių kroviniu nusileido Varėnos mieste prie veterinaro kabineto. Tokį balioną, ko gera, būtų galima panaudoti ne tik kontrabandai gabenti, bet gal ir kokiam sprogmeniui ar žvalgybai…
D. U. Kad neskraidytų žvalgybiniai dronai, mūsų oro erdvę prižiūri karinės oro pajėgos, o mes turim antidroninę įrangą, kuria galim perimti skraidyklę su kontrabanda, nemažai jų ir nutupdom. Taip pat jau yra duotas leidimas, jeigu reikia, panaudoti ir šaunamąjį ginklą. Gana daug krovinių su cigaretėmis jų gabentojai ir praranda, nes kroviniui kur nors nusileidus, pavyzdžiui, gyvenvietėje ar miške, kur vaikšto grybautojai ir uogautojai, jie mums apie tai praneša.
„M. k.“. Buvęs Kabelių užkardos vadas Andrius Beloručkinas yra pasakojęs, kad pasienio gyventojai neretai patys verčiasi kontrabandinių cigarečių prekyba…
D. U. Galiu tik patvirtinti, kad mūsų pasienio ruožas nėra išimtis, ir tokių atvejų tikrai turime, bet jie yra vienetiniai, o dauguma gyventojų yra prieš cigarečių kontrabandą. Apskritai šio krašto žmonės – labai pilietiški ir, jeigu pastebi ką nors įtartina, – iškart informuoja.
„M. k.“. O gal prisimenate kokią nors juokingą istoriją?
D. U. Buvo, kad pasieniečiai sulaikė vietinį su kontrabandinėm cigaretėm. Tas žmogus pradėjo teisintis, kad cigaretės – ne jo, ir jis čia niekuo dėtas. Atseit, atėjo į mišką paukštelių paklausyti. Pasieniečiai tam žmogui surašė administracinio nusižengimo protokolą, o kitą dieną jis vėl buvo sulaikytas. Tokius pajuokaudami vadiname „etatiniais“. Būdavo, kad mūsų sprendimus netgi teismams apskųsdavo, bet nė vienos bylos nesame pralošę.
„M. k.“. 2023 metais Kauno apygardos teismas priėmė nuosprendį, kuriuo Kabelių pasienio užkardos jaunesnysis specialistas buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir bendrininkavimo kontrabandoje. Ar dažnai pasieniečiai įsitraukia į šią nelegalią veiklą?
D. U. Kas penkerius metus vyksta užkardos vadų rotacija, ir, kai 2020 metais pradėjau čia dirbti, šis žmogus jau buvo nušalintas nuo tarnybos. Vėlgi galiu pasakyti, kad tokie atvejai nėra dažni, o tokie pareigūnai paprastai nesunkiai atpažįstami, nes daug ką pasako jų elgsena. Be to, galimybių pareigūnui būti nesąžiningam yra vis mažiau, reikia turėti tikrai aukštą intelektą, kad sugebėtum apeiti sistemą ir joje išlikti. Lietuvoje turim 30 pasienio užkardų ir galim pasidžiaugti, kad pirmajame geriausios pasienio užkardos rinkimų etape Varėnos pasienio rinktinė mums pernai skyrė pirmąją vietą, o centrinė Valstybės sienos apsaugos tarnyba Lietuvos mastu – antrąją.
„M. k.“. Per pastaruosius kelerius metus regione reikšmingai pasikeitė geopolitinė situacija, o centrinė Lietuvos valdžia kalba, kad turime būti pasiruošę pavojui iš Rytų. Koks būtų pasieniečių vaidmuo, prisidedant prie krašto gynybos?
D. U. Be abejo, taptumėm Lietuvos ginkluotųjų pajėgų sudėtine dalimi. Tai yra numatyta Valstybės sienos ir jos apsaugos bei Karo padėties įstatymuose. Vyksta pasieniečių mokymai tiek pasienio užkardose, tiek su kariuomene, o nuo liepos 1-osios turėsime Gynybos valdybą, kurioje spręsis visi kariniai reikalai. Nekyla jokių klausimų, kas turės ginti mūsų kraštą. Kai prasidėjo ta didžioji migracijos banga, o politikai ėmė kalbėti, kad tai vyksta ne šiaip sau, o kaimyninės šalies politine valia, galvojau – kas dabar bus? Ar mūsų pasieniečiai išsigandę neišsilakstys? Ir žinote, ką? Nebuvo jokių nenoriu ar negaliu, visi vykdėme paskirtas užduotis.
„M. k.“. Anksčiau buvo kalbama, kad būtina atnaujinti Lietuvos pasieniečių ginkluotę ir ekipuotę, nes jie aprūpinti tik rusiškais „kalašnikovais“ ir pasenusiomis šarvinėmis liemenėmis. O kaip yra dabar?
D. U. Rusiškos ginkluotės buvo atsisakoma palaipsniui, o visiškai su ja atsisveikinome pernai. Šiuo metu mūsų ginkluotė atitinka visus NATO standartus, o rusiškos ekipuotės jau seniai nebeturime.
„M. k.“. Ignalinos rajone pernai trys ginkluoti Baltarusijos pasieniečiai iš savo šalies maždaug pustrečio metro įžengė į Lietuvos teritoriją. Ar susiduriate su panašiomis kaimyninės šalies pasieniečių provokacijomis?
D. U. Būna, kad pasivaikšto pasienyje didesnėmis grupėmis, bet to sureikšminti nereikėtų, nes Baltarusijoje irgi vyksta pratybos, apmokymai. Kažkokių rimtesnių baltarusių pasieniečių provokacijų neturėjome, bet buvo incidentas 2023 metais, kai Čepkelių raiste kaukėti asmenys iš Baltarusijos nupjovė du pasienį stebinčius stulpus su kameromis. Kilo įtarimų, ar tai nėra nedraugiškos šalies diversinė akcija, kurią lydėtų kiti išpuoliai. Turėjom daug reikalų, išsikvietėm pastiprinimą, ir, nors karštais pėdsakais surasti pjovėjų nepavyko, vėliau jie buvo išaiškinti ir nuteisti.
„M. k.“. Praėjusį mėnesį Katros upėje Kabelių pasieniečiai aptiko trijų žmonių palaikus. Gal galite apie šį įvykį papasakoti daugiau?
D. U. Gavom informacijos, kad Baltarusijos pusėje yra susibūrusi didelė migrantų grupė. Pasiuntėm sargybą patikrinti, ir Katros upėje mūsų pasieniečiai pamatė žmonių kūnus, vienas iš jų plūduriavo Lietuvos teritorijoje, kiti du – Baltarusijos, nes valstybės siena eina Katros upės viduriu. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, pranešta Baltarusijos pasieniečiams. Policija pateikė duomenis, kad kūnai jau buvo pradėję irti, tai reiškia, kad vandenyje išbuvo gana ilgai. Daugiau nieko nežinome, ikiteisminį tyrimą atlieka prokuratūra. Toks atvejis pirmasis, nors kažkada mūsų pasieniečiai miške yra aptikę žmogaus griaučius.
„M. k.“. 2022 metais Lietuvos pasienyje su Baltarusija buvo užbaigti fizinio barjero darbai, šiam projektui buvo skirta net 152 milijonai eurų. Tačiau ar tvora tikrai apsaugo? Pasakojote, kad neteisėti migrantai, bandydami iš Baltarusijos patekti į Lietuvą, prakerpa koncertinos užtvarą arba ją tiesiog perlipa. Pavyzdžiui, šį mėnesį Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos pasieniečiai užfiksavo, kaip migrantai kopėčiomis perlipa tvorą su koncertina ir iš daugiau kaip 4 metrų aukščio nušoka Lietuvos pusėn…
D. U. Pasakysiu vienareikšmiškai – tikrai apsaugo. Jeigu nebūtų fizinio barjero, suvaldyti migraciją būtų žymiai sudėtingiau. Taip, tai nėra šimtaprocentinė apsaugos priemonė, bet ji užlaiko ir leidžia pareigūnams atvykti laiku. Paskutinis migrantų bandymas Kabelių pasienio užkardoje per fizinį barjerą kopėčiomis prasibrauti į Lietuvą buvo šių metų vasarį, o pagrindinis srautas, kaip jau ir minėjau – Čepkelių raiste, kur išvis nėra fizinio barjero.
„M. k.“. Dėkoju už pokalbį.
Evelina Kuliešė
