Buvusi ilgametė bendruomenės slaugytoja Danutė Kuodytė šio mėnesio pradžioje anapilin išlydėjo savo artimą 68-erių metų amžiaus draugę, kuri po 13-kos operacijų Alytaus ir Kauno gydymo įstaigose du paskutinius savo gyvenimo mėnesius iki mirties buvo slaugoma Varėnos ligoninėje, ir D. Kuodytė teigia įsitikinusi, kad medikai nepadarė visko, kas buvo jų galioje…
„Mėtė moterį kaip karštą bulvę“
Šios savaitės pirmadienį į „Merkio krašto“ redakciją atėjusi Danutė Kuodytė pasakojo, kad praėjusių metų rugsėjį Alytaus Stasio Kudirkos ligoninėje jos artimai draugei (pavardė redakcijai žinoma) keitė klubo sąnarį, o tuomet ir įsimetė stafilokoko infekcija. Tačiau Alytaus medikai po operacijos pacientės, redakcijos interesantės teigimu, negydė, o su pūliuojančia žaizda ant sėdmenų išsiuntė į Druskininkų sanatoriją reabilitacijai.
Po reabilitacijos namo sugrįžusią draugę aplankiusi D. Kuodytė paprašė parodyti žaizdą, mat jai pačiai, daugiau nei 40 metų išdirbusiai bendruomenės slaugytoja, teko matyti visokių ligonių. „Nuėmusi tvarsčius iškart supratau, kad tai bus stafilokokas. Alytuje medikai irgi viską matė, bet jiems buvo nusispjauti. Nors turėjo paskirti stiprių antibiotikų, kad užmuštų tą infekciją sukėlusią bakteriją, bet išleido su baisia pūliuojančia žaizda į sanatoriją. Paskambinau savo draugės dukrai ir pasakiau, kad vežtų į Alytų. Ten medikai patvirtino stafilokoko infekciją ir paskyrė antibiotikų, bet mažą dozę. Vienu žodžiu, mėtė moterį kaip karštą bulvę. Infekcija momentaliai „suėdė“ jos naujai pakeistą dirbtiną sąnarį“, – kalbėjo buvusi ilgametė bendruomenės slaugytoja.
Ligonė, pasak pašnekovės, po to gydyta ir Kauno klinikose, o vėliau tolimesnei slaugai buvo perkelta į Varėnos ligoninę, kur turėjo atgauti jėgas prieš dar vieną operaciją Kaune.
„Kažkas negerai su pilvu“
„Kaune medikai sutelkė visas pajėgas, kad žmogus išgytų – taip ir buvo. Mano draugė ten išgulėjo 10 mėnesių, patyrė daugybę operacijų, medikai visiškai pašalino šlaunikaulį, nes nebuvo kito kelio, kadangi infekcija jau buvo įėjusi į kaulą. Tuomet draugė buvo paguldyta Varėnos ligoninėje slaugai, kad sustiprėtų, nes buvo labai išsekusi, o gruodį turėjo vėl važiuoti į Kauną, kur jai būtų dėję šlaunikaulį ir sąnarį. Prieš važiuodama į slaugą ji man ašarodama skambino, sakė nenorinti būti našta ir klausė, ar ja čia, Varėnoje, kas nors rūpinsis. Bet koks pūlinukas jai galėjo iššaukti sepsį“, – dėstė redakcijos interesantė.
Varėnos ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, anot D. Kuodytės, pacientė pragulėjo maždaug du mėnesius. Ir nors jos sveikata po truputį ėjo geryn, vėliau draugė esą ėmė skųstis stipriu pilvo skausmu. „Prieš lapkričio 1 dieną, penktadienį, buvo atvažiavusi ir dukra, bet draugei jau buvo kažkas negerai su pilvu, skundėsi baisiais skausmais, pykino, buvo negera. Dukra apie tai pasakė sesutėms, o slaugytojos padėjėja pasakė daktarei, kokia yra situacija. Tą dieną budėjusi daktarė neatėjo apžiūrėti mano draugės. Praėjo šeštadienis, sekmadienis. Pirmadienį daktarė turėjo dirbti, bet skyriuje sakė, kad daktarė nedirbo, o ligoninės direktorius sakė, kad dirbo. Nežinau, kaip ten buvo iš tiesų“, – kalbėjo D. Kuodytė.
„Apėmė bloga nuojauta“
Lapkričio 1 dieną D. Kuodytė teigė eilinį kartą išsiruošusi aplankyti savo negaluojančios draugės, prieš ateidama jai paskambino, užklausė, ar ši ko nors norėtų, tačiau draugė pasiguodė, kad blogai jaučiasi, tad nieko nereikia. „Greitai pas ją atvažiavau, ir draugė pasakė, kad kelias dienas, galima sakyti, nesišlapino, ir mane iškart apėmė bloga nuojauta – sepsis. Vadinasi, sutriko inkstų veikla, aišku, vėliau ima streikuoti kiti organai. Bandžiau nuvyti blogas mintis šalin, vyliausi, kad gal vis dėlto taip nėra, kaip aš tuo metu galvojau. Bet iškart paprašiau budinčios slaugytojos, kad iškviestų budinčią daktarę. Daktarė atėjo, keliskart per atstumą paspaudė draugei pilvą – draugė iškart suaimanavo, kad skauda. Paskyrė lašelinę, ir viskas tuo pasibaigė“, – pasakojo buvusi ilgametė medikė.
„Kitą dieną vėl aplankiau draugę, paklausiau, ar buvo atėjusi daktarė, pasakė, kad ne, nepaskyrė ir jokio gydymo. Tos pačios dienos vakarą vėl nuėjau, bet draugė sakė, kad daktarė neatėjo. Draugė kalbėjo, bet jau sunkiai, nelabai turėjo tam jėgų. Paklausiau sesutės, ar neturi skyriuje „Cerukalio“ ar „Nošpos“, nes draugę labai pykino, tai tų vaistų suleido. Tikėjausi, kad pateks į reanimaciją, nes ten ją greičiau atgaudytų“, – sakė D. Kuodytė.
Bandė aiškintis su įstaigos vadovu
Kitą dieną, kaip „Merkio kraštui“ tvirtino D. Kuodytė, ji esą sužinojusi, kad draugė iš tiesų paguldyta į reanimaciją – įtariamas žarnų nepraeinamumas ir sepsis. „Daktarė man pasakė, kad vežti draugę į operacinę tas pats, kas vežti į morgą. Atvažiavo draugės dukra, ją trumpam įleido, bet penktadienį draugės akys jau buvo apsitraukusios plėvele, rankos mėlynos, ir ji mirė. Nuo to laiko, kai medikai buvo įspėti, kad draugei skauda pilvą, praėjo 6 dienos, ir per tas 6 dienas, mano žiniomis, niekas nieko nepadarė. Jei būtų iškviestas chirurgas su echoskopu, būtų matę, kad kažkas negerai, ją gal dar buvo galima operuoti. Gal mano draugė ir taip būtų mirusi, bet, manau, ligoninės medikai dėl jos nepadarė, ką privalėjo. Mano draugei buvo pavojinga net menkiausia pragula, o čia ji gulėdavo visą naktį ir dar ilgiau savo išmatose. Neveikia net skambučiai, įtaisyti prie lovų, kad ligoniai galėtų išsikviesti mediką“, – skundėsi redakcijos interesantė.
Apie tai D. Kuodytė teigė pasakojusi ir Varėnos ligoninės direktoriui Algirdui Miklyčiui. Šis esą jai atsakęs, kad medikai nėra visagaliai.
Dukters liudijimas
„Merkio kraštas“ pakalbino Vilniuje gyvenančią velionės dukrą Vitaliją, kuri irgi teigė, kad Varėnos ligoninės medikai, sužinoję, jog jos motinai skauda pilvą, gydymo nepaskyrė. Be to, Vitalijos teigimu, nebuvo atsižvelgta ir į Kauno medikų pateiktas rekomendacijas (jas iš velionės dukters gavo ir redakcija) – bintuoti kojas elastiniu bintu arba mūvėti elastines kojines bei kas mėnesį kartoti bendrajį kraujo tyrimą. Pastarasis tyrimas per porą mėnesių, Vitalijos žiniomis, buvo atliktas tik vienąkart.
Kaip rašoma minėtajame dokumente iš Kauno klinikų, pacientė ten gydyta dėl kairiojo klubo sąnario „perirprostetinės infekcijos“ nuo 2021 metų lapkričio 23 dienos. Taikytas chirurginis gydymas – pacientė operuota 13 kartų (atliktos klubo sąnario revizijos, kurių metu šalinti implantai bei atlikti pakartotiniai debridmentai). Visi implantai pašalinti šių metų liepos 4 dieną, o paskutinė operacija – negyvybinių audinių nekrektomijos – atlikta šių metų rugpjūčio 5 dieną. Nuo to laiko pacientės būklė gerėjo, žaizdos gijo, sekrecija liovėsi.
Šiame dokumente taip pat pažymima, kad pacientė „gali pilnai sėstis ir stotis“, negulėti ant kairio šono 3 mėnesius, taip pat pacientei reikalinga „atidi priežiūra, kad nesusiformuotų pragulos“.
Vilnietė Vitalija atsiuntė ir nufotografuotą Varėnos ligoninės išduotą medicininį mirties liudijimą, kuriame nurodyta tiesioginė mirties priežastis – sepsis, tarpinė mirties priežastis – septinis šokas. Be to, Varėnos medikai nustatė, kad pagrindinė liga, sukėlusi pacientės mirtį, buvo žarnos kraujotakos sutrikimas, o kitos svarbios patologinės būklės, sąlygojusios mirtį, bet nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi, – ūminis inkstų funkcijos bei kepenų funkcijos nepakankamumas, lėtinis prieširdžių virpėjimas bei nutukimas.
Ligoninės direktoriaus komentaras
Tuo tarpu Varėnos ligoninės direktorius Algirdas Miklyčius šią situaciją plačiau pakomentuoti „Merkio kraštui“ griežtai atsisakė dėl tokią informaciją ribojančio Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo. Šis įstatymas reikalauja, jog visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia net ir po paciento mirties. Tad Varėnos ligoninė, pasak direktoriaus, neturi teisės viešai detalizuoti straipsnyje minimo paciento buvimo ligoninėje aplinkybių.
„Negaliu komentuoti, kas ką pasakė. Žmonės nėra gydytojai. Visi tiek visko prikalba, ypač prieš artėjančius rinkimus… (šiuo atveju – prieš artėjančius savivaldos rinkimus – aut.) Aš pasitikiu mūsų specialistais, tikiu, ką jie daro, ką rašo ir kokius sprendimus priima“, – trumpą komentarą šių eilučių autorei pateikė A. Miklyčius.
Gedėdama draugės buvusi ilgametė bendruomenės slaugytoja D. Kuodytė „Merkio kraštui“ sakė, kad teisybės ji dar greičiausiai ieškos teisme, taip pat žada kreiptis ir į Sveikatos apsaugos ministeriją.
Velionės dukra Vitalija šių eilučių autorę patikino į teismą nesikreipsianti, nes „žmogaus neprikelsi“, tačiau yra pasiruošusi ištikimai mamos draugei medikei suteikti teisinį įgaliojimą.
Šiuo atveju, ko gera, tik minėtosios institucijos ir tegalėtų kompetentingiausiai išaiškinti, ar Varėnos ligoninės medikų du mėnesius slaugyta 68-erių metų amžiaus ligonė, po 13-kos sunkių operacijų bei gydymosi kitose šalies ligoninėse, ten užsikrėtusi stafilokoku, netekusi šlaunikaulio ir nuolat „persekiojama“ sepsio, dar galėjo gyventi.
Evelina Kuliešė
