Kaip rajono tarybos Etikos komisijai – gavusiai vicemero Alvydo Verbicko skundą dėl, jo požiūriu, nederamo rajono tarybos nario Jauniaus Grikšo elgesio viešoje Matuizų seniūnijos išplėstinėje seniūnaičių sueigoje ir nusprendusiai atlikti apskųstojo politiko elgesio tyrimą slapta nuo visuomenės – sekėsi tą daryti?..
Vicemero skundas rajono tarybos Etikos komisijai
Praėjusiame „Merkio krašte“ rašėme, kad rajono tarybos Etikos komisija gavo vicemero Alvydo Verbicko skundą, jog Matuizų seniūnijos išplėstinėje seniūnaičių sueigoje dalyvavęs rajono tarybos narys Jaunius Grikšas esą nederamai elgėsi: su skundo autoriumi susirinkusiųjų akivaizdoje kalbėjo „pakeltu tonu“, trukdė jam atsakinėti į klausimus, nepaisė prašymo „liautis taip elgtis“ ir panašiai, o pasibaigus sueigai, kreipėsi į jį „necenzūriniais žodžiais“. Vicemero teigimu, tokį „nepagarbų šio politiko elgesį susirinkusiųjų ir mano atžvilgiu“ „nori ir gali paliudyti“ penki jo skunde išvardinti „seniūnijos darbuotojai, dalyvavę sueigoje“.
A. Verbickas prašė Etikos komisijos ištirti, ar rajono tarybos nario J. Grikšo elgesys nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politiko elgesio principų: pagarbos žmogui ir valstybei, padorumo, pavyzdingumo bei galbūt kitų.
Etikos komisija prašomą tyrimą pradėjo gegužės 7 dienos posėdyje, kuriame dalyvavo visi penki nariai: Komisijos pirmininkė (rajono tarybos narė nuo opozicinės Socialdemokratų frakcijos) Daiva Tamulevičienė, jos pavaduotojas (rajono tarybos narys nuo politinio komiteto „Drauge su Jumis“ valdančiojoje koalicijoje) Michailas Golubevas (jis posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu), taip pat nariai – Dalius Lukminas (rajono tarybos narys nuo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos), Marius Krakauskas (rajono tarybos narys nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos valdančiojoje koalicijoje) ir Gediminas Sausaitis (Matuizų kaimo bendruomenės pirmininkas, kurį į šią komisiją delegavo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“).
Be Etikos komisijos narių, tame posėdyje nuo pat jo pradžios dalyvavo ir Komisijos sekretorė, savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyr. specialistė Asta Daukšytė-Stasiulienė bei pats apskųstasis rajono tarybos narys J. Grikšas (kuris kartu su Komisijos nariu D. Lukminu priklauso tai pačiai rajono tarybos opozicinei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai).
„Suprivatizavo“ ir Komisijos narį, ir posėdį
Posėdžio pradžia, kaip ir numato Etikos komisijos nuostatai, buvo vieša – transliuojama internetu. Bet Komisijos pirmininkė D. Tamulevičienė staiga ėmė atkakliai siūlyti J. Grikšo elgesio tyrimą pagal A. Verbicko skundą … įslaptinti (t. y. nutraukti jo transliaciją visuomenei). O tokio siūlymo pagrindas – neva Komisijos narys G. Sausaitis, anot D. Tamulevičienės,… „nėra viešas asmuo“, nors Visuomenės informavimo įstatymas, labai aiškiai nurodantis, kokie asmenys yra vieši, teigia priešingai.
Komisijos pirmininkės pavaduotojui M. Golubevui ir netikėtai „privačiu“ asmeniu tapusiam Komisijos nariui G. Sausaičiui toks siūlymas patiko daug labiau nei Įstatymo nuorodos. Tad jųdviejų ir Komisijos pirmininkės trijų balsų dauguma (D. Lukminas balsavo „prieš“, M. Krakauskas susilaikė), posėdžio tiesioginė transliacija, nagrinėjant rajono tarybos nario J. Grikšo elgesį viešoje Matuizų seniūnijos seniūnaičių sueigoje pagal vicemero A. Verbicko skundą, buvo nutraukta.
„Merkio krašto“ redakcija, suprantama, gavo tos nuo visuomenės nuslėptos Etikos komisijos posėdžio dalies vaizdo bei garso įrašą. Ir, tiesą sakant, gaila, jei visuomenė negalės pamatyti ir pati įvertinti apskųstojo mūsų rajono tarybos nario J. Grikšo elgesį tame slaptame posėdyje, dėl ko posėdis virto, anot kai kurių Komisijos narių, „košmaru“ bei „balaganu“, o anot paties J. Grikšo, „normaliai viskas čia“.
Taigi kas ir kaip vyko tame nuo visuomenės įslaptintame rajono tarybos Etikos komisijos posėdyje?
„Balagano“, arba „Normaliai viskas čia“ pradžia
Pirmiausia, Etikos komisijos pirmininkei D. Tamulevičienei paskelbus, kad Komisija yra pasirengusi išklausyti vicemero A. Verbicko apskųsto rajono tarybos nario J. Grikšo „poziciją“, pastarojo bendrapartietis Komisijos narys D. Lukminas pradėjo diskusiją su Komisijos pirmininke, kodėl kolega M. Golubevas posėdyje dalyvauja „per nuotolį“.
Bet čia buvo tik „balagano“, arba „normaliai viskas čia“ pradžia. Į tą apie 7 minutes trukusią Komisijos narių diskusiją netrukus įsijungė… ir apskųstasis J. Grikšas su pretenzija apie jo „pažeistas teises“ – o kodėl jam niekas nepasiūlė dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu?
„Niekas netrukdo – dabar nueikit ir prisijunkit nuotoliu“, – pasiūlė J. Grikšui paprastą išeitį Komisijos narys M. Krakauskas, bet J. Grikšui toji paprasta išeitis netiko.
Dar maždaug 6 minutes abu „valstiečiai“ – Komisijos narys D. Lukminas ir apskųstasis J. Grikšas – su Komisijos pirmininke ginčijosi dėl kažkokių raštų, o dar maždaug 11 minučių jau vienas J. Grikšas ėmėsi… nurodinėti Komisijos pirmininkei, nuolat ją pertraukinėdamas, kaip ji ir visa Komisija turi dirbti, skundėsi, kad jis „jau praktiškai apkaltintas“, kad „visa komisija praktiškai nusiteikusi“ prieš jį, kad jam „neleidžiama pasakyt jokių pretenzijų“, ir tuo pačiu reikalavo jam „atsiųst protokolus ir visą medžiagą“, „nušalint Golubevą“, leisti „dalyvauti ir kitame, ir dar kitame posėdyje“, nes jis turįs „teisę“.
„Šiaip tai nebuvo ten nieko tokio necenzūriško“
Ir tik po gerų 20 minučių J. Grikšas, Etikos komisijos pirmininkės pagaliau lyg ir įtikintas, kad jis „nėra Komisijos narys ir neturi teisės vadovauti Komisijai“, bei Komisijos narių perspėtas dėl trukdymo, teikėsi kalbėti apie tai, dėl ko ir buvo pakviestas į šį posėdį – paaiškinti, ar jis Matuizų seniūnijos seniūnaičių sueigoje elgėsi nederamai, kaip rašė savo skunde vicemeras A. Verbickas, ar vis dėlto – deramai.
Nesunku numanyti, kad pats rajono tarybos narys J. Grikšas savo elgesį toje seniūnaičių sueigoje apibūdino kaip tiesiog pavyzdingą. Pasak J. Grikšo, būtent skundo autorius, vicemeras A. Verbickas atsisakė atsakinėt į jo klausimus, jam „siūlė nesinervint, gert raminamųjų pastoviai, reguliariai, siūlė pasitikrint sveikatą“ ir „reiškė nepasitenkinimą“.
Į Etikos komisijos pirmininkės klausimą, ar J. Grikšas kreipėsi į vicemerą „necenzūriniais žodžiais“, šis ne visai užtikrintai atsakė, kad „šiaip tai nebuvo ten nieko tokio necenzūriško“, bet apskritai, kaip vėliau patvirtino manąs, – „viskas normaliai čia“.
„Viskas normaliai“ J. Grikšui atrodė, ir kai Etikos komisijos pirmininkė po apklausos jo paprašė išeiti iš posėdžio salės, nes posėdis tęsėsi, bet J. Grikšas nėjo, pareiškęs, kad jis „turįs teisę“ ir toliau dalyvauti posėdyje.
Iškrapštyti J. Grikšo iš Komisijos posėdžio salės net po daugkartinių Komisijos pirmininkės prašymų nepavyko, ir kuomet į Komisijos numatytą individualią apklausą atėjo „kita šalis“ – skundo autorius, vicemeras A.Verbickas. Vicemeras, pamatęs jo apskųstąjį rajono tarybos narį, visiems beaiškinantį savo teises, nusistebėjo, ar čia apklausa, ar akistata, ar „balaganėlis“?
Žmogaus teisės nėra beribės
Apskųstasis rajono tarybos narys J. Grikšas iš savo vietos nepajudėjo, ir kai Etikos komisijos pirmininkė D. Tamulevičienė prisipažino nebežinanti, ką su juo daryti, ir kai pakvietė tuo klausimu pakonsultuoti savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėją Aivarą Batūrą.
J. Grikšas visąlaik atkakliai tvirtino, kad niekur neis, nes dalyvauti šiame ir kitame, ir dar kitame posėdyje jis turįs teisę.
Ir iš tiesų rajono tarybos narys, kurio elgesį tiria Etikos komisija, pagal visus teisės aktus turi teisę dalyvauti tos Komisijos posėdyje.
Bet „viskas čia“ nėra normalu, nes valstybės politikas J. Grikšas iki šiol, regis, nežino ar nesupranta vieno labai elementaraus dalyko – kad jo teisės baigiasi ten, kur prasideda kito asmens teisės, pavyzdžiui, – Komisijos pirmininko teisė vadovauti posėdžiui, Komisijos teisė – jos nusistatyta tvarka apklausti rajono tarybos narį, kurio elgesys skundžiamas, taip pat skundo autorių, liudytojus, kad būtų galima tinkamai atlikti tyrimą ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Kita vertus, akivaizdu, kad rajono tarybos narys J. Grikšas nepasitikėjo Etikos komisijos (kuri nusistatė savo tvarką, jau nuo pat pradžių apeidama Įstatymą bei tuo neįstatymišku pagrindu įslaptinusi J. Grikšo elgesio nagrinėjimą) kompetencija ir tokiu paauglišku būdu protestavo, nes kitaip gal nemoka.
Nors politikas, kurio elgesys skundžiamas, visuomet gali ir turi teisę pasielgti „normaliau“ – tiesiog apskųsti jam nepatinkantį Etikos komisijos sprendimą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
Kai nėra „normaliai viskas čia“, sunku kalbėti apie politikų pagarbą žmogui ir valstybei, apie jų padorumą ir pavyzdingumą.
Bet palaukime Etikos komisijos išvadų.
Diana Zubavičienė
