Penktadienis, 25 lapkričio, 2022
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
PradžiaNaujienos„Gamta neleidžia pasiimti to, ką žmogus užaugino“

„Gamta neleidžia pasiimti to, ką žmogus užaugino“

Šie­met į lau­kus per ja­vap­jū­tę iš­va­žia­vu­sių ra­jo­no ūki­nin­kų nuo­tai­kos bu­vo ny­kios, mat juos ne­gai­les­tin­gai nu­skriau­dė šie­me­ti­nė tro­pi­nė va­sa­ra; da­bar žem­dir­biai ban­do kul­ti gri­kius ir, nors žy­din­tys gri­kiai at­ro­dė gra­žiai, pra­ūžę lie­tūs, de­ja, iš­gul­dė der­lių…

„Mer­kio kraš­to“ apie gri­kiap­jū­tę pa­klaus­ta Lie­tu­vos ne­der­lin­gų že­mių nau­do­to­jų aso­cia­ci­jos (LNŽNA) va­do­vė Da­nu­tė Ka­ra­le­vi­čie­nė at­si­du­so: „Gal gri­kių der­lius už­si­mez­gė ir ne­blo­gai, bet lie­tūs ir stip­rus vė­jas vis­ką iš­gul­dė kaip pa­ta­lą“. Pa­šne­ko­vės tei­gi­mu, dėl to ūki­nin­kams pri­si­reiks ge­rai pa­suk­ti gal­vas, kaip su­si­rink­ti sėk­lą, moteris pa­skai­čia­vo, kad šį­met pra­ras­ta maž­daug 50 proc. gri­kių der­liaus.

„Gri­kis už­de­rė­jo, bet jo tie­siog ne­ga­li­ma pa­si­im­ti… Bet ne tik gri­kiai – dar yra ne­už­baig­ta sė­ja… Dar­by­me­čiui iš­puo­lė tik ke­le­tas die­nų, nes gam­ti­nės są­ly­gos pa­pras­čiau­siai ne­lei­džia ūki­nin­kui nei lai­ku pa­si­im­ti der­liaus, nei lai­ku pa­sė­ti. Lie­tūs pa­ken­kė ne tik gri­kiams, bet ir avi­žoms. Ir kait­ra la­bai pa­vei­kė dir­vo­že­mį, nes už­trau­kė že­mės pa­vir­šių kie­ta plu­ta, ku­ri ir­gi ne­lei­do nor­ma­liai vys­ty­tis au­ga­lams. Bran­di­ni­mo sta­di­jo­je grū­dai bu­vo už­ke­pę, tas pats at­si­ti­ko ir su gri­kiais. Šian­dien dar maž­daug 60 proc. gri­kių yra ne­nu­kul­ta. Tai yra di­de­lis pro­cen­tas ir gal­vos skaus­mas. Dau­gu­ma gri­kių at­si­durs po plū­gais, nes juos rei­kia su­lėkš­čiuot, apart… Na, o ki­tus ban­dys su­rink­ti, nes pro­duk­ci­jos kai­na ge­ra, pa­klau­sa yra, tie­siog gam­ta ne­lei­džia pa­si­im­ti to, ką žmo­gus už­au­gi­no“, – kal­bė­jo D. Ka­ra­le­vi­čie­nė.

Iš­mo­kos – kol kas tik sva­jo­nė

LNŽNA va­do­vė pa­svars­tė, kad rei­kė­tų per­ei­ti prie at­spa­res­nės iš­gu­li­mui gri­kių veis­lės au­gi­ni­mo. „Tie gri­kiai nė­ra to­kie bi­rūs, ir blo­ges­nė­mis oro są­ly­go­mis juos bū­tų ga­li­ma pa­si­im­ti. Kiek ži­nau, Ro­kiš­kio ra­jo­ne yra ūki­nin­kų, ku­rie iš­ban­dė šią veis­lę, ir, kaip sa­kė, kad ji tru­pu­tį at­spa­res­nė oro są­ly­goms – jei­gu ir pa­gul­do, su ge­rais kom­bai­nais grū­dus ga­li­ma su­rink­ti. Nes jei­gu da­bar­ti­nės veis­lės gri­kį vė­jas pa­pur­to, tai vis­kas ir kren­ta ant že­mės“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vė.

D. Ka­ra­le­vi­čie­nė taip pat ap­gai­les­ta­vo, kad drau­di­mo kom­pa­ni­jos ven­gia draus­ti gri­kių pa­sė­lius, o apie iš­mo­kas jų au­gin­to­jams be­lie­ka tik pa­sva­jo­ti. „La­bai gai­la, bet gri­kiai sun­kiai pa­puo­la į nu­ma­ty­tas nor­mas pa­sė­lių, ku­riuos bū­tų ga­li­ma ap­draus­ti. Klau­siau drau­di­mo kom­pa­ni­jos, ar nuo liū­čių drau­džia, sa­ko, kad ne ir kad tu­ri bū­ti le­dai. Jei­gu le­dų ne­bu­vo, bet bu­vo smar­kus vė­jas ir liū­tis, la­bai sun­ku įro­dy­ti… Jei­gu pu­pas su­ge­ba ap­draus­ti, tai gri­kius – la­bai sun­kiai. Drau­di­mas nuo šal­nų – iki bir­že­lio 1 die­nos. Bet kaip ži­no­me, šal­nos daž­niau­siai gri­kiams pa­ken­kia bū­tent bir­že­lį. Tai­gi ir vėl šio­je vie­to­je su­si­du­ria­me su iš­šū­kiais… Bet drau­di­mo kom­pa­ni­ja sa­kė, kad rei­kia kal­bė­tis, aiš­kin­tis ir ban­dy­ti pra­dė­ti šį pa­sė­lį draus­ti. Ši kom­pa­ni­ja esą at­va­žiuo­tų, pa­si­šne­kė­tų su ūki­nin­kais ir ban­dy­tų kal­bė­tis su mi­nis­te­ri­ja, kad ši kul­tū­ra bū­tų iš­gel­bė­ta, nes, kai pa­si­žiū­ri, gri­kiai yra la­bai nuos­to­lingi, ir dėl to tik­rai gai­la“, – dės­tė D. Ka­ra­le­vi­čie­nė.

Tie­sa, D. Ka­ra­le­vi­čie­nė sa­ko, kad men­ką gri­kių der­lių tu­rė­tų kom­pen­suo­ti aukš­tos kai­nos. „Lie­tu­viš­ki gri­kiai – eko­lo­giš­kai už­au­gin­ti. Ma­nau, kad dėl iš­skir­ti­nės ko­ky­bės jie tu­rė­tų tu­rė­ti žen­klą, ir tai bū­tų pa­ska­ti­ni­mas pirk­ti lie­tu­viš­kus gri­kius, nes tai yra eko­lo­giš­ka, svei­ka pre­kė. Vai­ši­no­me Že­mės ūkio ta­ry­bą gri­ki­ne „bab­ka“, tai vi­si la­bai do­mė­jo­si ir gy­rė, kad la­bai ska­nu. Ši pro­duk­ci­ja ga­lė­tų bū­ti kaip dzū­kiš­ko re­gio­no pa­vel­das, nes dau­giau­sia gri­kių au­gi­na­ma bū­tent piet­ry­čių Lie­tu­vo­je, o vi­sur ki­tur tik la­bai ma­žai“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vė.

Mi­nist­rui di­de­lių sim­pa­ti­jų ne­jau­čia

Vis dar ne­aiš­ku ir dėl nau­jos že­mės ūkio po­li­ti­kos, ir kaip iki 2030 me­tų rei­kės įgy­ven­din­ti „ža­lio­jo kur­so“ vi­zi­ją. D. Ka­ra­le­vi­čie­nė yra ak­cen­ta­vu­si, kad svars­to­ma at­ei­ty­je ne­der­lin­go­se že­mė­se už­draus­ti eko­lo­giš­kai ūki­nin­kau­ti. Jei­gu drau­di­mas įsi­ga­lio­tų, mū­sų ūki­nin­kai at­si­dur­tų ne­pa­vy­dė­ti­no­je si­tu­a­ci­jo­je. Pa­sak D. Ka­ra­le­vi­čie­nės, žem­dir­biai da­bar­ti­niam že­mės ūkio mi­nist­rui Kęs­tu­čiui Na­vic­kui di­de­lių sim­pa­ti­jų anaip­tol ne­jau­čia. Aki­vaiz­du – ne šiaip sau.

„Ko tik be­pak­lau­si – ne­iš­gir­si nor­ma­laus at­sa­ky­mo. Šis mi­nist­ras ruo­šė­si per­skirs­ty­ti pa­ra­mos for­mas ir taip to­liau, bet ką ga­liu pa­sa­ky­ti – jis vis­ką da­ro la­bai ne­at­sa­kin­gai. Ne­pa­si­ta­ria su žem­dir­biais, ku­rie yra pa­sa­kę, kad šis mi­nist­ras pras­tai dir­ba, nes neat­si­žvel­gia į jų rei­ka­la­vi­mus, o dau­giau­sia žiū­ri į ly­de­rius, ku­rie yra la­bai stam­būs. Ypač grū­di­nin­kai yra la­bai ap­leis­ti… Nuo jų vi­si nu­si­su­ka“, – pa­sa­ko­jo D. Ka­ra­le­vi­čie­nė.

Gri­kių der­liaus nu­ė­mi­mas už­si­tęs

Va­rė­nos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Že­mės ūkio ir kai­mo rei­ka­lų sky­riaus ve­dė­jas Ir­man­tas La­niaus­kas ir­gi pa­ste­bi, kad lau­kuo­se gri­kių dar daug, ir sun­ku pa­sa­ky­ti, ka­da jie bus nu­kul­ti. „Dėl stip­raus lie­taus daug jų iš­griu­vo, nes lai­ku nuim­ti jų tie­siog ne­įma­no­ma. Bet šie­met jie su­ve­šė­ję ir, kiek ži­nau, kas juos spė­jo nu­si­im­ti – tik­rai gan ne­blo­gas der­lius. Ir kai­na jų nė­ra ma­ža, tai kaip ir ge­rai bus, jei­gu tik pa­vyks vis­ką nuim­ti. At­ei­nan­čias po­rą sa­vai­čių lyg ir ža­da ma­žes­nę lie­taus ti­ki­my­bę, tai gal­būt ir pa­vyks“, – vy­lė­si pa­šne­ko­vas.

Žem­dir­biai su ne­ri­mu ste­bi si­nop­ti­kų prog­no­zes, ta­čiau dau­giau ar ma­žiau jau ga­li­ma nu­spė­ti, kad gri­kių der­liaus nu­ė­mi­mas šį­met už­si­tęs. Ta­čiau I. La­niaus­kas at­krei­pė dė­me­sį, kad pa­na­ši si­tu­a­ci­ja yra ir su vi­so­mis ki­to­mis kul­tū­ro­mis. „Kiek ži­nau, kai kur stip­riai vė­luo­ja ir sė­ja. Kas tu­rė­jo na­šią tech­ni­ką, kaip ir spė­jo lai­ku vis­ką nu­si­kul­ti, o ki­ti po liū­čių nui­mi­nė­jo, bet bu­vo pras­ta ko­ky­bė… Ly­gi­nant su pra­ėju­siais, už­pra­ė­ju­siais me­tais rug­pjū­tis bu­vo la­bai lie­tin­gas. Gal­būt šiuos me­tus bū­tų ga­li­ma pa­ly­gin­ti su 2017-ai­siais, kuo­met ir­gi lie­tūs plo­vė lau­kus, bu­vo pro­ble­mų ir su sė­ja. Sun­ku bū­tų prog­no­zuo­ti gri­kiap­jū­tės pa­bai­gą, nes kiek­vie­na­me ūky­je skir­tin­gi pa­jė­gu­mai“, – sa­kė Že­mės ūkio ir kai­mo rei­ka­lų sky­riaus ve­dė­jas.

„Gal­būt šios sa­vai­tės ant­ro­je pu­sė­je, kas ne­pa­si­sė­jo, tu­rė­tų sė­ti žie­mi­nius pa­sė­lius. Bet po gri­kių kaip ir vis­kas, jau bū­na ta va­di­na­mo­ji pa­bai­ga. La­bai ma­žai kas sė­ja po gri­kie­nos. Jau vė­lu. Be to, dar­gi rei­kia ra­žie­nas pa­ruoš­ti… Ūki­nin­kai, ga­li­ma sa­ky­ti, lauks ki­tų me­tų sė­jos. Aiš­ku tų, kas nau­do­ja nau­jes­nes tech­no­lo­gi­jas, dar lau­kia ru­de­ni­nis ari­mas“, – apie li­ku­sius šių­me­čius žem­dir­bių dar­bus pa­sa­ko­jo I. La­niaus­kas.

Bet kainos geros

Ir nors šie me­tai gri­kiams ne­bu­vo pa­lan­kūs, nes der­lius, re­gis, ne­ypa­tin­gas, ta­čiau su­pir­ki­mo kai­nų ten­den­ci­jos, kaip visi tvirtina, ge­ros. Pavyzdžiui, I. La­niaus­ką in­for­ma­vusios vie­nos vie­ti­nės grū­dų įmo­nės duomenimis, už eko­lo­giš­kų grū­dų to­ną da­bar siū­lo­ma 830 eu­rų, už ne­eko­lo­giš­kų – 620 eu­rų. „Ma­nau, kad kai­na ge­ra, bet da­bar der­liaus nu­ė­mi­mo me­tas, o kas tu­ri ga­li­my­bę grū­dus san­dė­liuot, sa­ky­čiau, kad kai­na bus dar di­des­nė“, – prog­no­za­vo I. La­niaus­kas, pre­li­mi­na­riai pa­skai­čia­vęs šių­me­tį der­lių: „Si­tu­a­ci­ja pa­na­ši kaip 2019-ai­siais, kai bu­vo pa­skelb­ta sti­chi­nė saus­ra. Tai­gi ly­gi­nant su pra­ėju­siais me­tais der­lin­gu­mas nu­si­lei­do že­myn maž­daug 50 proc. Pa­vyz­džiui, 2020 me­tais ja­vų der­lin­gu­mas bu­vo 2,39 iš hek­ta­ro, 2019 – 1,56, o šie­met – tik 1,5“.

Eve­li­na Ku­lie­šė

- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai