Šiemet į laukus per javapjūtę išvažiavusių rajono ūkininkų nuotaikos buvo nykios, mat juos negailestingai nuskriaudė šiemetinė tropinė vasara; dabar žemdirbiai bando kulti grikius ir, nors žydintys grikiai atrodė gražiai, praūžę lietūs, deja, išguldė derlių…
„Merkio krašto“ apie grikiapjūtę paklausta Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) vadovė Danutė Karalevičienė atsiduso: „Gal grikių derlius užsimezgė ir neblogai, bet lietūs ir stiprus vėjas viską išguldė kaip patalą“. Pašnekovės teigimu, dėl to ūkininkams prisireiks gerai pasukti galvas, kaip susirinkti sėklą, moteris paskaičiavo, kad šįmet prarasta maždaug 50 proc. grikių derliaus.
„Grikis užderėjo, bet jo tiesiog negalima pasiimti… Bet ne tik grikiai – dar yra neužbaigta sėja… Darbymečiui išpuolė tik keletas dienų, nes gamtinės sąlygos paprasčiausiai neleidžia ūkininkui nei laiku pasiimti derliaus, nei laiku pasėti. Lietūs pakenkė ne tik grikiams, bet ir avižoms. Ir kaitra labai paveikė dirvožemį, nes užtraukė žemės paviršių kieta pluta, kuri irgi neleido normaliai vystytis augalams. Brandinimo stadijoje grūdai buvo užkepę, tas pats atsitiko ir su grikiais. Šiandien dar maždaug 60 proc. grikių yra nenukulta. Tai yra didelis procentas ir galvos skausmas. Dauguma grikių atsidurs po plūgais, nes juos reikia sulėkščiuot, apart… Na, o kitus bandys surinkti, nes produkcijos kaina gera, paklausa yra, tiesiog gamta neleidžia pasiimti to, ką žmogus užaugino“, – kalbėjo D. Karalevičienė.
Išmokos – kol kas tik svajonė
LNŽNA vadovė pasvarstė, kad reikėtų pereiti prie atsparesnės išgulimui grikių veislės auginimo. „Tie grikiai nėra tokie birūs, ir blogesnėmis oro sąlygomis juos būtų galima pasiimti. Kiek žinau, Rokiškio rajone yra ūkininkų, kurie išbandė šią veislę, ir, kaip sakė, kad ji truputį atsparesnė oro sąlygoms – jeigu ir paguldo, su gerais kombainais grūdus galima surinkti. Nes jeigu dabartinės veislės grikį vėjas papurto, tai viskas ir krenta ant žemės“, – aiškino pašnekovė.
D. Karalevičienė taip pat apgailestavo, kad draudimo kompanijos vengia drausti grikių pasėlius, o apie išmokas jų augintojams belieka tik pasvajoti. „Labai gaila, bet grikiai sunkiai papuola į numatytas normas pasėlių, kuriuos būtų galima apdrausti. Klausiau draudimo kompanijos, ar nuo liūčių draudžia, sako, kad ne ir kad turi būti ledai. Jeigu ledų nebuvo, bet buvo smarkus vėjas ir liūtis, labai sunku įrodyti… Jeigu pupas sugeba apdrausti, tai grikius – labai sunkiai. Draudimas nuo šalnų – iki birželio 1 dienos. Bet kaip žinome, šalnos dažniausiai grikiams pakenkia būtent birželį. Taigi ir vėl šioje vietoje susiduriame su iššūkiais… Bet draudimo kompanija sakė, kad reikia kalbėtis, aiškintis ir bandyti pradėti šį pasėlį drausti. Ši kompanija esą atvažiuotų, pasišnekėtų su ūkininkais ir bandytų kalbėtis su ministerija, kad ši kultūra būtų išgelbėta, nes, kai pasižiūri, grikiai yra labai nuostolingi, ir dėl to tikrai gaila“, – dėstė D. Karalevičienė.
Tiesa, D. Karalevičienė sako, kad menką grikių derlių turėtų kompensuoti aukštos kainos. „Lietuviški grikiai – ekologiškai užauginti. Manau, kad dėl išskirtinės kokybės jie turėtų turėti ženklą, ir tai būtų paskatinimas pirkti lietuviškus grikius, nes tai yra ekologiška, sveika prekė. Vaišinome Žemės ūkio tarybą grikine „babka“, tai visi labai domėjosi ir gyrė, kad labai skanu. Ši produkcija galėtų būti kaip dzūkiško regiono paveldas, nes daugiausia grikių auginama būtent pietryčių Lietuvoje, o visur kitur tik labai mažai“, – tvirtino pašnekovė.
Ministrui didelių simpatijų nejaučia
Vis dar neaišku ir dėl naujos žemės ūkio politikos, ir kaip iki 2030 metų reikės įgyvendinti „žaliojo kurso“ viziją. D. Karalevičienė yra akcentavusi, kad svarstoma ateityje nederlingose žemėse uždrausti ekologiškai ūkininkauti. Jeigu draudimas įsigaliotų, mūsų ūkininkai atsidurtų nepavydėtinoje situacijoje. Pasak D. Karalevičienės, žemdirbiai dabartiniam žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui didelių simpatijų anaiptol nejaučia. Akivaizdu – ne šiaip sau.
„Ko tik bepaklausi – neišgirsi normalaus atsakymo. Šis ministras ruošėsi perskirstyti paramos formas ir taip toliau, bet ką galiu pasakyti – jis viską daro labai neatsakingai. Nepasitaria su žemdirbiais, kurie yra pasakę, kad šis ministras prastai dirba, nes neatsižvelgia į jų reikalavimus, o daugiausia žiūri į lyderius, kurie yra labai stambūs. Ypač grūdininkai yra labai apleisti… Nuo jų visi nusisuka“, – pasakojo D. Karalevičienė.
Grikių derliaus nuėmimas užsitęs
Varėnos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas Irmantas Laniauskas irgi pastebi, kad laukuose grikių dar daug, ir sunku pasakyti, kada jie bus nukulti. „Dėl stipraus lietaus daug jų išgriuvo, nes laiku nuimti jų tiesiog neįmanoma. Bet šiemet jie suvešėję ir, kiek žinau, kas juos spėjo nusiimti – tikrai gan neblogas derlius. Ir kaina jų nėra maža, tai kaip ir gerai bus, jeigu tik pavyks viską nuimti. Ateinančias porą savaičių lyg ir žada mažesnę lietaus tikimybę, tai galbūt ir pavyks“, – vylėsi pašnekovas.
Žemdirbiai su nerimu stebi sinoptikų prognozes, tačiau daugiau ar mažiau jau galima nuspėti, kad grikių derliaus nuėmimas šįmet užsitęs. Tačiau I. Laniauskas atkreipė dėmesį, kad panaši situacija yra ir su visomis kitomis kultūromis. „Kiek žinau, kai kur stipriai vėluoja ir sėja. Kas turėjo našią techniką, kaip ir spėjo laiku viską nusikulti, o kiti po liūčių nuiminėjo, bet buvo prasta kokybė… Lyginant su praėjusiais, užpraėjusiais metais rugpjūtis buvo labai lietingas. Galbūt šiuos metus būtų galima palyginti su 2017-aisiais, kuomet irgi lietūs plovė laukus, buvo problemų ir su sėja. Sunku būtų prognozuoti grikiapjūtės pabaigą, nes kiekviename ūkyje skirtingi pajėgumai“, – sakė Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas.
„Galbūt šios savaitės antroje pusėje, kas nepasisėjo, turėtų sėti žieminius pasėlius. Bet po grikių kaip ir viskas, jau būna ta vadinamoji pabaiga. Labai mažai kas sėja po grikienos. Jau vėlu. Be to, dargi reikia ražienas paruošti… Ūkininkai, galima sakyti, lauks kitų metų sėjos. Aišku tų, kas naudoja naujesnes technologijas, dar laukia rudeninis arimas“, – apie likusius šiųmečius žemdirbių darbus pasakojo I. Laniauskas.
Bet kainos geros
Ir nors šie metai grikiams nebuvo palankūs, nes derlius, regis, neypatingas, tačiau supirkimo kainų tendencijos, kaip visi tvirtina, geros. Pavyzdžiui, I. Laniauską informavusios vienos vietinės grūdų įmonės duomenimis, už ekologiškų grūdų toną dabar siūloma 830 eurų, už neekologiškų – 620 eurų. „Manau, kad kaina gera, bet dabar derliaus nuėmimo metas, o kas turi galimybę grūdus sandėliuot, sakyčiau, kad kaina bus dar didesnė“, – prognozavo I. Laniauskas, preliminariai paskaičiavęs šiųmetį derlių: „Situacija panaši kaip 2019-aisiais, kai buvo paskelbta stichinė sausra. Taigi lyginant su praėjusiais metais derlingumas nusileido žemyn maždaug 50 proc. Pavyzdžiui, 2020 metais javų derlingumas buvo 2,39 iš hektaro, 2019 – 1,56, o šiemet – tik 1,5“.
Evelina Kuliešė