Gimnazistė Reda – pasaulinio lygio sporto žvaigždė

Šešiolikmetė Reda Laurinavičiūtė profesionalios sportininkės keliu žengė būdama vos 11-kos metų amžiaus, per penkerius metus ji net keliskart pelnė prestižinį Europos jėgos trikovės čempionės ir pasaulio jėgos trikovės čempionės titulą, o štai šiame „Merkio krašto“ straipsnyje – pirmasis Redos interviu žurnalistams…

Lietuvos rekordininkė
Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos dešimtokė, matuiziškė Reda Laurinavičiūtė – iš pažiūros santūri ir drovi mergina, aplinkinius stebina puikiais sportiniais pasiekimais jėgos trikovėje (sporto šaka, sudaryta iš trijų rungčių – pritūpimų su štanga, štangos spaudimo nuo krūtinės ir štangos atkėlimo nuo žemės).
Nuo vaikystės sporto salėje atkakliai kilnodama svarmenis Reda pagerino daugiau kaip dvi dešimtis Lietuvos rekordų. Pavyzdžiui, būdama vos 13-kos metų amžiaus Reda nuo žemės atkėlė 137,5 kg ir tapo jauniausia Lietuvos jėgos trikovės rekordininke. Net 4 metus iš eilės ji yra absoliuti Lietuvos jėgos trikovės čempionė.
Be to, perspektyvi sportininkė skina pergales jėgos trikovės varžybose ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Šių metų gegužę ji trečią kartą tapo Europos jėgos trikovės čempione: susumavus štangos atkėlimo (170 kg), pritūpimų su štanga (165 kg) ir štangos spaudimo (90 kg) rezultatus, ji iš viso surinko 425 kg. Reda taip pat net triskart pelnė pasaulio vicečempionės titulą.

Sėkmė nuo pat pirmųjų varžybų
Savo pašaukimą Reda atrado visai atsitiktinai, nė nesulaukusi 12-kos metų amžiaus, kuomet į Varėnos sporto klubą „Geležies lyga“ ją nuvedė mama. Visai jaunutės merginos talentą netrukus įžvelgė treneris Linas Sabaitis, pasiūlęs sudalyvauti jėgos trikovės varžybose. Apie tokią sporto šaką tada dar ničnieko negirdėjusi Reda išmėgino trikovę ir iškart laimėjo prizinę vietą.
„Buvau gana tvirto kūno sudėjimo, todėl mama mane nusivežė sportuoti, – prisiminė Reda. – Po kelių treniruočių treneris pastebėjo, kad esu stipri, ir pasiūlė man dalyvauti jėgos trikovės varžybose. Iš pradžių atsisakiau, nes nebuvau labai drąsi, man buvo baisu, bet teta įkalbėjo pabandyti. Pabandžiau ir parsivežiau trečiąją vietą. Tuomet ir „užsikabinau“, norėjosi pasiekti dar daugiau“.
Pasirinkusi šią merginoms ir moterims kiek neįprastą sporto šaką, Reda pripažįsta sulaukusi įvairių nuomonių: vieni nuo pat pradžių skatino jauną merginą nebijoti ir tobulėti, kiti žiūrėjo gana skeptiškai.
Sportinę dvasią merginai įkvėpė ne tik treneris, bet ir tėvai, ypač – mama Danguolė, kuri, beje, 2021 metais pasaulio štangos spaudimo čempionate irgi pasidabino aukso medaliu. „Tėvai mane iškart labai palaikė. Nors kai kurie žmonės iš pradžių šiek tiek stebėjosi, kodėl jie leidžia merginai užsiimti tokiu sportu. Palaiko ir klasiokai, kartu treniruojamės, nes jie lanko tą patį sporto klubą. Mokytojai taip pat džiaugiasi mano pasiekimais. Prisipažinsiu, namų darbus padarau ne visada, bet mokytojai supranta, kad sportas man labai svarbu. Geriausiai man sekasi fizika, blogiausiai – lietuvių“, – šypsojosi jaunoji trikovininkė.
„Žinau viena – tikrai toliau sportuosiu“
Jėgos trikovėje atsiskleidusi Reda atvirauja, kad ne visada norisi eiti į sporto salę, tačiau tingulį galiausiai nugali troškimas pasiekti pačių geriausių sportinių rezultatų. „Kartais nesinori eiti į treniruotę, nes buvo sunki diena mokykloje arba tiesiog prastai jaučiuosi. Bet žinau, kad turiu eiti. O kai pasportuoju, jaučiuosi kur kas geriau, išgaruoja visos blogos mintys. Yra buvę, kad jaučiausi labai pavargusi ir nieko nebenorėjau. Manimi tada labai susirūpino mama, domėjosi, kokių papildų man reikėtų, kad atsigaučiau, nes, kai sportuoji, būtina kūną pamaitinti. Treneris rekomendavo gerti vitaminų, proteino, ir tikrai po kurio laiko viskas susitvarkė“, – pasakojo mergina.
Sportininkės pasiruošimas varžyboms trunka maždaug 3-4 mėnesius, kiekvieną savaitę treniruojantis po 3 kartus. Šiuo metu Reda treniruojasi dar vienoms svarbioms varžyboms – po kelių mėnesių ji keliaus į Maltą, Pasaulio jėgos trikovės čempionatą.
Kol kas jėgos trikovininkei labiausiai įsiminė pernykštis Pasaulio jėgos trikovės čempionatas Rumunijoje. Tąkart Reda tapo pasaulio jaunių vicečempione, nors iki aukso jai pritrūko vos 2,5 kg. „Pasijutau labai prastai, net pravirkau. Būna, kad iki aukso trūksta visai nedaug, bet tai mane motyvuoja stengtis dar labiau ir treniruotis dar daugiau“, – teigė trikovininkė.
Laisvalaikiu Reda mėgsta būti su šeima, gaminti valgį ir skambinti pianinu, šio klavišinio instrumento specialybę ji įgijo, šiemet baigusi Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklą. O štai apie ateities planus baigus gimnaziją Reda kalba atsargiai: „Žinau viena – tikrai toliau sportuosiu. Dar neapsisprendžiau, ar studijuosiu kažką su sportu. Buvo kilę minčių tapti trenere, bet nežinau, ar norėčiau, kad tai būtų mano darbas“.
Klaidingomis teorijomis apipintas sportas
Apie šešiolikmetės matuiziškės kelią profesionalios sportininkės link „Merkio kraštui“ taip pat papasakojo dabar jau Lietuvos, Europos ir pasaulio čempionatų prizininkę treniruojantis Varėnos sporto klubo „Geležies lyga“ treneris L. Sabaitis: „Pirmųjų Redos treniruočių neprisimenu, nes ji buvo dar labai jauna, ir maniau, kad mėnesį „pažaidusi“ sporto salėje daugiau nebesugrįš. Tada atkreipiau dėmesį, kad ji pagal savo amžių yra tvirto sudėjimo ir gana stipri, todėl pasiūliau jai sudalyvauti mūsų surengtose štangos spaudimo varžybose. Reda pamėgino ir matėsi, kad jai labai patiko. Jau po pusmečio treniruočių ji „pasikėsino“ į pirmąjį Lietuvos rekordą ir, nors jai nepavyko, buvo matyti, kad ji eis toli“.
Jau labai greitai Reda dalyvaus Pasaulio jėgos trikovės čempionate. Pasak merginos trenerio, nesvarbu, koks tauriojo metalo medalis papuoš jos kaklą. „Reda kasmet vis stiprėja ir dabar ji yra geriausios savo formos, bet nereikėtų pamiršti, kad Pasaulio čempionatas – rimtas reikalas, kuris sutraukia stipriausias pasaulyje merginas iš tokių milžiniškų valstybių kaip Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos ar Indija. Taip pat nereikėtų Redai ant pečių užkrauti per didelių lūkesčių dėl Pasaulio čempionato aukso. Pernai porą kilogramų pralošėme amerikietei, užpernai – suomei. Negali žinoti, kokių stipruolių atvyks šįkart. Mūsų tikslas – medalis, o kokios jis spalvos ir ar išvis bus, – sužinosime rugsėjį“, – kalbėjo L. Sabaitis.
„Geležies lygos“ trenerio teigimu, trikovininkui svarbiausia – įgimtas talentas ir sunkus darbas, o štai sunkumų kilnojimo sporto šaka, anot L. Sabaičio, ne tik vyriškas užsiėmimas. „Šis sportas vis dar apipintas klaidingomis teorijomis. Daug žmonių mano, kad tai – nemoteriška, tačiau pasaulyje per paskutinį dešimtmetį ši sporto šaka tarp moterų labai išpopuliarėjo. Reikia pasidžiaugti, kad būtent merginos sudaro didžiąją dalį mūsų komandos ir garsina Varėnos kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“.
Evelina Kuliešė