Gvildena mintį į mokyklas grąžinti karinio rengimo pamokas

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą ir paaštrėjus geopolitinei situacijai Europoje, mūsų šalies politikai svarsto, kad mokyklose vėl turėtų vykti karinio parengimo pamokos, o štai mūsų rajono visuomenės ir švietimo bendruomenės nuomonė šiuo klausimu, kaip išsiaiškino „Merkio kraštas“, – nevienareikšmiška…

Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas devintokams
Pradinio karinio rengimo pamoka, kaip mokomasis dalykas, Lietuvos mokyklose buvo įvesta dar sovietiniais laikais. Jaunuoliai mokėsi šaudyti į taikinį, išardyti bei vėl surinkti ginklą ir panašių dalykų. Karinio rengimo pamokos buvo privalomos iki 1990 metų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, švietimo sistema buvo reformuota, vėliau Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir NATO, tad minčių apie privalomą karinio parengimo pamokų įvedimą nekilo iki 2022 metų vasario. Rusijai užpuolus Ukrainą, mūsų šalies politikai ėmė svarstyti, ar nereikėtų į mokyklas grąžinti privalomų karinio parengimo pamokų.
Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių (Alytaus apskr.) 1-osios rinktinės vadas Skirmantas Valatkevičius „Merkio kraštui“ pasakojo, kad nuo 2022 metų pavasario prasidėjo Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų organizuojamas bandomasis projektas – pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas devintokams, kurį veda ir su mokiniais dirba LŠS instruktoriai.
Pasak pašnekovo, tris dienas per metus trunkančiuose kursuose vaikai mokomi, kaip elgtis ekstremalių situacijų metu, pavyzdžiui, įkurti laužą, paruošti sausą maisto davinį, suteikti pirmąją pagalbą, taip pat įgyja topografijos žinių. 2023-2024 mokslo metais išgyvenimo įgūdžių mokėsi maždaug pusė visų Lietuvos devintokų, o 2024-2025 mokslo metais kursas privalomas jau visiems šalies devintokams.
Kas dėstytų karinio pasirengimo pamoką?
Šalies politikų manymu, trijų dienų šaulių kursų devintokams neužtenka. Lenkija, pavyzdžiui, įvedė privalomas šaudymo iš kovinių ginklų pamokas pradinėse ir vidurinėse mokyklose. Tam skiriama viena valanda per savaitę.
„Kalbama, kad po kelerių metų tokie kursai Lietuvoje turėtų būti vedami ir septintokams, o dar vėliau – penktokams. Gimnazijų devintokams ir dešimtokams yra privalomos pilietiškumo valandos (socialinė-pilietinė veikla, atliekama laisvu nuo pamokų metu, pavyzdžiui, kabinetų ir kitų patalpų tvarkymas, pagalba mokytojams, savanorystė nevyriausybinėse organizacijose ir panašiai – aut.). Tai yra viena savaitinė valanda, ir mes siūlėme ją dvejiems metams performuoti į karinio parengimo valandą. Dabartinė situacija rodo, kad tai yra reikalinga. Ypač labai svarbus dalykas – pirmosios pagalbos suteikimas. Vaikai turi žinoti, kaip sustabdyti kraujavimą, kaip teisingai uždėti turniketą“, – teigė Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės vadas S. Valatkevičius.
O štai bendrojo ugdymo mokyklose įvedant privalomą karinio pasirengimo pamoką, S. Valatkevičius kelia kitą klausimą – kas ją dėstytų? „Jeigu tai būtų formaliojo švietimo dalykas, pagal Lietuvos įstatymus pamoką turėtų vesti žmogus su universitetiniu pedagoginiu išsilavinimu, įgijęs tam tikrą specializaciją. Jeigu tai būtų neformalus švietimas, užtektų pedagoginių-psichologinių žinių kurso. Tik tiems, kas neišmano vidinės sistemos, viskas atrodo labai paprasta“, – sakė pašnekovas.
Per didelis krūvis vyresnių klasių mokiniams
Rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo funkcijas atliekanti Rima Svirskienė „Merkio kraštui“ vardijo, kad trijų dienų trukmės šaulių kursuose jau dalyvavo Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos ir Matuizų pagrindinės mokyklos devintokai, šiemet juose dalyvaus Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio mokyklos ir Varėnos rajono „Merkio“ gimnazijos devintų klasių mokiniai. Išklausę kursą ir atlikę praktines užduotis, mokiniai gauna pažymėjimus.
Paklausta apie privalomą karinio mokymo programą vyresniųjų klasių moksleiviams, R. Svirskienė svarstė, kad jiems tai būtų per didelis krūvis. „Ko gera, niekas neabejoja, kad tų praktinių žinių tikrai reikia, ypač šiuo laiku. Tačiau tai būtų gana didelis krūvis vyresnių klasių mokiniams. Be to, kur reikėtų ieškoti specialistų, kurie vestų šią pamoką? Atnaujintose ugdymo programose teorinės žinios ir taip yra integruojamos daugelyje dėstomų dalykų, o praktinių žinių galima įgyti per neformaliojo švietimo programas. Pavyzdžiui, vyresnių klasių mokiniai žinių gali įgyti šaulių organizuojamų užsiėmimų metu. Būrelis vyksta po pamokų ir yra nemokamas. Reikia tik motyvacijos ir noro“, – kalbėjo R. Svirskienė.
Dauguma „už“ moksleivių parengimą
Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos direktorė Milda Padegimaitė irgi mano, kad dar viena papildoma pamoka mokiniams būtų pernelyg didelė apkrova. „Tokią pamoką turėtų dėstyti specialistai, galintys dirbti su vaikais ir išmanantys pedagoginį darbą. Kita vertus, jeigu ugdymo plane atsirastų toks mokomasis dalykas, mokiniams padidėtų mokymosi krūvis. Pavyzdžiui, turime gyvenimo įgūdžių pamoką, joje vaikai irgi mokosi suteikti pirmąją pagalbą, o mūsų gimnazijos devintokai jau dvejus metus dalyvauja pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurse, gauna tiek teorinių, tiek praktinių žinių“, – teigė M. Padegimaitė.
O štai Matuizų pagrindinės mokyklos direktorė Irena Ciūnienė palaiko idėją mokyklose organizuoti karinio parengimo pamokas. „Vaikai yra gana silpni, tingi eiti į kūno kultūros pamokas, tik, pavyzdžiui, lankantys šaulių būrelį turi kur kas geresnį fizinį pasirengimą, bet juk tą būrelį lanko ne visi. Esu už tai, kad reikia mokytis pasirengimo gyvenimiškiems iššūkiams, išgyvenimo sunkesnėse situacijose, kaip ieškoti problemos sprendimų, nes dabar vaikams trūksta supratimo… Jeigu atsirastų žmogus, galintis tokią pamoką dėstyti, galėtų tai daryti keliose mokyklose: vieną dieną – vienoje mokykloje, kitą dieną – kitoje. Juk ir dabar yra nemažai mokytojų, dirbančių keliose mokyklose“, – komentavo I. Ciūnienė.
Be to, „Merkio kraštas“ paskelbė apklausą socialiniame tinkle „Facebook“. Iš 185-ių apklausoje dalyvavusių respodentų absoliuti dauguma – iš viso 139 respondentai – pasisakė „už“ moksleivių parengimą galimoms grėsmėms, 41 – „prieš“ karinio parengimo pamokas mokyklose, likusieji 5 apklausos dalyviai nurodė šiuo klausimu neturintys nuomonės.
Evelina Kuliešė