Seimas praėjusį ketvirtadienį po pateikimo pritarė Finansų ministerijos siūlomiems ir itin didelį visuomenės pasipiktinimą keliantiems Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma plėsti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazę; „už“ tai, kad praktiškai visi būstų savininkai Lietuvoje mokėtų NT mokestį, balsavo ir mūsiškis Seimo narys Martynas Katelynas, pats mokesčių mokėtojų pinigų nelinkęs taupyti…
Žemos neapmokestinamo turto „grindys“ pagrindiniam žmogaus būstui
Šiuo metu gyventojų būstui yra taikomas progresinis apmokestinimas, priklausomai nuo žmonių turimo nekilnojamojo turto (NT) mokestinės vertės: bendra NT vertė iki 150 tūkst. eurų neapmokestinama; nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų NT vertei taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas; nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų – 1 proc. tarifas; o 500 tūkst. eurų viršijančiai NT vertei – 2 proc. mokesčio tarifas. Praėjusį ketvirtadienį Seime naujai pristatytame Nekilnojamojo mokesčio įstatymo pakeitimų projekte siūlyta iš viso gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT) išskirti pagrindinį gyvenamąjį būstą ir jį apmokestinti atskirai, o gautas pajamas iš šio mokesčio įskaityti į savivaldybių biudžetus.
Finansų ministerijos siūlymu, savivaldybėms būtų nustatomos 10 tūkst. eurų neapmokestinamojo turto „grindys“ fizinio asmens pagrindiniam gyvenamajam būstui. Tai reiškia, kad gyventojas, deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą tame būste, už jį NT mokesčio nemokėtų tik tuo atveju, jei būsto mokestinė vertė neviršija 10 tūkst. eurų.
O jei mokestinės vertės dalis viršytų minėtąją sumą, savivaldybės taryba turėtų nustatyti konkretų mokesčio tarifą ar tarifus nuo 0,1 iki 1 proc. to pagrindinio žmogaus gyvenamojo būsto mokestinės vertės.
NT mokesčio įstatymo pakeitimai patiko ir M. Katelynui
Tuo tarpu ne pagrindiniam būstui siūlyta nustatyti 50 tūkst. eurų „grindis“ (t. y. apmokestinti tik šią sumą viršijantį NT). Tad šio likusio gyventojų nekomercinio NT bendra vertė būtų apmokestinama atskirai, taikant šiuos mokesčio tarifus bei jų taikymo ribas: nuo 50 tūkst. iki 200 tūkst. eurų NT būtų taikomas 0,1 proc. mokesčio tarifas; nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų NT – 0,2 proc.; nuo 400 tūkst. iki 600 tūkst. eurų – 0,5 proc.; virš 600 tūkst. eurų NT vertei – 1 proc. mokesčio tarifas.
Šios mokesčio dalies pajamas siūlyta įskaityti jau į valstybės biudžetą ir iki 2030 metų pabaigos skirti Valstybės gynybos fondo tikslams finansuoti.
Tai tokie pagrindiniai Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai buvo pristatyti Seimui praėjusį ketvirtadienį, ir iš 117 balsavusių Seimo narių 72 parlamentarai nubalsavo „už“ tai, 36 – „prieš“, 9 susilaikė.
Iš 72-iejų siūlomiems įstatymo pakeitimams pritarusių seimūnų daugumą (47 balsai) sudarė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai, tarp jų – ir mūsų Dzūkijos vienamandatėje rinkimų apygardoje išrinktasis Seimo narys socialdemokratas Martynas Katelynas.
M. Katelynas dar yra Valstybės ir savivaldybių komiteto, t. y vieno iš dviejų papildomų Seimo komitetų (be pagrindinio – Biudžeto ir finansų), svarsčiusių NT apmokestinimo pakeitimus, pirmininko pavaduotojas.
Kaip vakar liūdnai pajuokavo vienas mūsų skaitytojas, „Seimo narys Juozas Baublys pas rinkėjus vykdavo su šakočiu, o Martynas Katelynas vyks su žinia apie mokesčių pakėlimą“.
Didžiausias išlaidautojas
O mūsų skaitytojas Mindaugas Lūžys iš Matuizų, atidžiai sekęs minėtojo klausimo svarstymą Seime ir iškart po balsavimo paskambinęs į redakciją, sakė „pašiurpęs“, kad ir mūsų apygardos rinkėjų išrinktasis Seimo narys M. Katelynas balsavo „už“ tokį gyventojų NT apmokestinimą.
„Manau, kad renkant Katelyną į Seimą, buvo padaryta baisiai didelė klaida“ – reziumavo jis.
Tuo tarpu pats Seimo narys M. Katelynas anaiptol nesivaržo leisdamas mokesčių mokėtojų pinigus ir jau spėjo pasižymėti dideliu išlaidumu naudodamas parlamentinei veiklai jam skiriamas lėšas.
Antai jau per pirmuosius du nepilnus savo darbo mėnesius Seime (lapkritį ir gruodį) jis spėjo išleisti kanceliarinių lėšų daugiausia už visus kitus Seimo narius – 2 tūkst. 785,47 euro.
Daugiau nei 1 tūkst. eurų M. Katelynas tuomet išleido automobilio nuomai, jo eksploatacijai ir techniniam aptarnavimui, o dar už 880 eurų pasiėmė įvairių suvenyrų iš liūdnai pagarsėjusio Seimo sandėlio, nors, būdamas kandidatas į Seimą, jis būtent dėl to viešai ir aršiai kritikavo tuometinį Seimo narį Juozą Baublį. Apie tai rašėme gegužės 6 d. „Merkio krašto“ straipsnyje „Politikos intrigų rajono tarybos nariams dar reikia pasimokyti iš Seimo“.
Tačiau didžiausiu išlaidūnu tapęs Seimo naujokas, gaunantis kone dvigubai didesnį atlyginimą (virš 4 tūkst. eurų į rankas per mėnesį) nei gaudavo ankstesnės kadencijos parlamentarai, savo pernelyg atlaisvėjusio diržo susiveržti ir vėliau nesiruošė.
Kiek duoda, tiek ima
Per šių metų pirmuosius tris mėnesius (sausį, vasarį ir kovą) Seimo narys M. Katelynas vėl sugebėjo išleisti kone visus jo parlamentinei veiklai skirtus pinigus – 5 tūkst. 344,07 euro iš galimos didžiausios 5 tūkst. 449 eurų sumos.
Daugiau kanceliarinių lėšų net už M. Katelyną sugebėjo „įsisavinti“ tik 13 Seimo narių (iš visų 141), ir tik dvi parlamentarės – Ingrida Šimonytė ir Gintarė Skaistė – tam tikslui neišleido nė cento.
Taigi iš tų 5 tūkst. 344 eurų kanceliarinių pinigų, kuriuos per tris mėnesius išleido Seimo narys M. Katelynas, beveik 2 tūkst. eurų jis vėl skyrė automobilio nuomai, dar per 1,2 tūkst. eurų – automobilio eksploatavimui ir techninei priežiūrai. Suvenyrams, iš to paties Seimo sandėlio paimtiems ir pirktiems savarankiškai, seimūnas išleido daugiau nei 1 tūkst. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų, o dar beveik 400 eurų panaudojo viešosios informacijos rengėjų paslaugoms pirkti.
Kad Seimo narys M. Katelynas nėra linkęs tų kanceliarinių išlaidų nors kiek susimažinti ir taip bent simboliškai solidarizuotis su tauta, paaiškėjo jau prieš porą mėnesių, kai tą padaryti seimūnams pasiūlė parlamentaras Domas Griškevičius, pateikęs atitinkamą Seimo statuto pakeitimo projektą, – M. Katelynas balsavo „prieš“. Apie tai rašėme kovo 21 d. „Merkio krašto“ straipsnyje „Dauguma Seimo narių, tarp jų – ir mūsiškis, susiveržti diržų nepanoro“.
Gal po dviejų savaičių kas pasikeis?
Tarp kita ko, Seimo narys M. Katelynas jau yra perpus sumažinęs savo etatinių patarėjų ir padėjėjų skaičių: be anksčiau atleistos Seimo nario padėjėjos Vaidos Kaščiokaitienės, nebeliko ir jo patarėjo, mūsų rajono tarybos nario Povilo Saulevičiaus – pastarasis dabar patarinėja tik Premjerui G. Paluckui.
Tad iš buvusių keturių parlamentaro M. Katelyno etatinių patarėjų liko du, tiksliau – dvi: Skaistė Besusparytė ir Aušra Legatienė. Seimo narys dar turi ir du visuomeninius patarėjus: teisės klausimais – Šarūną Legatą, Alytaus rajono klausimais – Auksę Čižiūtę.
Bet grįžkime prie likusiųjų 25-ių Seimo narių, kurie balsavo už NT apmokestinimą, tai – „Nemuno aušros“ ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijų atstovai (po 12 parlamentarų), taip pat – Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Siūlomam gyventojų NT apmokestinimui pritarė ir Premjeras Gintautas Paluckas bei „Nemuno aušros“ galva Remigijus Žemaitaitis.
Tam pasipriešino tik tuomet balsavusi visa Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija (9 balsai „prieš“), visa Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija (10 balsų „prieš“), visa mišri Seimo narių grupė (3 balsai „prieš“) ir dalis Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (13 balsų „prieš“, 8 susilaikė).
Toks buvo pirmasis Seimo žingsnis, nustatant šalies gyventojams jų turimo NT mokestį, o kita svarstymo stadija šiuo klausimu Seime numatyta po dviejų savaičių – birželio 10 dieną. Tad dar laukia svarstymai Seimo komitetuose, iš kurių pagrindiniu paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas.
Diana Zubavičienė
