Sekmadienis, 27 spalio, 2024
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
spot_img
PradžiaNaujienosGyventojų pyktį kursto šiukšlių reikalai

Gyventojų pyktį kursto šiukšlių reikalai

Mūsų skaitytojas klausia, kodėl gyventojams, norintiems priduoti atliekas Varėnos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje, būtina pateikti tapatybę patvirtinantį dokumentą, nes kaimynystėje esančiuose Druskininkuose tokio reikalavimo – nėra; tuo tarpu kita mūsų skaitytoja teiravosi, kodėl individualių gyvenamųjų namų savininkai už šiukšlių nerūšiavimą yra baudžiami, o štai daugiabučių namų gyventojai baudų išvengia?..

„Kodėl būtina pateikti gyventojo dokumentą?“
„Merkio kraštas“ gavo elektroninį laišką, kurio siuntėjas piktinosi naująja tvarka – pagal ją Varėnos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje gyventojams reikia pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jeigu jie nori čia priduoti savo šiukšles.
„Sveiki, galbūt „Merkio kraštas“ galėtų pasidomėti, kodėl, atvežus atliekas į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę Varėnoje, būtina pateikti gyventojo dokumentą, nes Druskininkų savivaldybėje to nereikia? Kodėl Varėnos savivaldybė, kitaip nei Druskininkų, nusprendė fiksuoti, kiek kokių atliekų gyventojas pristato? Kokios bus pasekmės gyventojams? Didins mokesčius? Aš anksčiau miške radęs šiukšlių – padangų, plastikų, butelių, jas surinkęs nuveždavau į aikštelę, dabar turbūt to nebedarysiu, nes savivaldybė skaičiuos, kiek aš šiukšlių atvežu. Šiukšlių atvežimas nereiškia, kad aš jų prigaminau. Bet valdžia turbūt turi savo įsivaizdavimą? Ypač, kai Aplinkos ministerijai vadovauja liūdnai pagarsėjęs Gentvilo sūnelis…“, – rašoma laiške.
ARATC remiasi aplinkos ministro įsakymu
Trumpai priminsime, kad šių metų balandžio 30 dienos „Merkio krašte“ paskelbėme Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) pranešimą, jog nuo šių metų gegužės 2 dienos keičiasi atliekų priėmimo tvarka šio centro išlaikomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.
Nuo šiol, norint tvarkingai atsikratyti nebereikalingų baldų, televizorių ir visokių kitokių stambių atliekų jų surinkimo aikštelėse, kaip rašė ARATC, bus privaloma pateikti tapatybę patvirtinantį dokumentą. Dokumento numeris, atliekas atvežusio žmogaus vardas ir pavardė, atliekų kiekis, jų kodas, pristatymo data bei kiti duomenys, kaip nurodoma pranešime, bus suvedami į gaminių pakuočių apskaitos informacinę sistemą ir naudojami atliekų tvarkymo apskaitai.
Tokį reikalavimą esą numato aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės.
Asmens dokumento turėtų prašyti ir Druskininkuose
Apie redakcijai atsiųstą varėniškio laišką pirmiausia papasakojome rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjui Egidijui Zaleskiui. Pašnekovo paaiškinimu, visas stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles valdo ARATC‘as, todėl savivaldybė vienašališkai priimti kokių nors sprendimų esą negali. „Aš irgi esu girdėjęs panašių skundų. Taip pat girdėjau, kad kai kur kilo didelis šaršalas, ir dėl pasipylusių skundų kai kuriose aikštelėse pats ARATC‘as to reikalavimo atsisakė“, – teigė E. Zaleskis.
Aiškindamasis, ar iš tiesų Druskininkų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nereikia, „Merkio kraštas“ susisiekė su šios aikštelės darbuotoju. Jis patikino, kad dokumento prašoma tik tuo atveju, jeigu gyventojas pageidauja palikti pavojingų atliekų, tarkime, senų padangų.
Paaiškinimo bandėme ieškoti ir Druskininkų savivaldybėje, tačiau už atliekų tvarkymo reikalus atsakinga darbuotoja šiuo metu atostogauja, o likusieji administracijos darbuotojai su „Merkio kraštu“ šiuo klausimu bendrauti atsisakė.
Tuo tarpu Druskininkų komunalinio ūkio atliekų tvarkymo specialistė Jurgita Vaickelionytė „Merkio kraštui“ pakomentavo, kad į minėtąjį klausimą tiksliausiai galėtų atsakyti tik pats ARATC‘as. „Nežinau, kokia tvarka yra Druskininkų aikštelėje, bet pagal taisykles priduodant visas atliekas reikėtų pateikti dokumentą. Tai yra normalus dalykas, ir gyventojai neturėtų dėl to pykti“, – kalbėjo J. Vaickelionytė.
Nori tvarką suvienodinti
ARATC‘o komunikacijos vadovė Aldona Jankauskienė „Merkio kraštą“ patikino, kad asmens duomenų suvedimas į atliekų apskaitos sistemą įtakos gyventojų mokamos rinkliavos dydžiui neturės. Ji taip pat tvirtino, kad tokiu būdu norima surinkti tikslesnę atliekų apskaitą ir kontroliuoti, ar atliekas atveža tikrai fizinis asmuo, o ne jo vardu prisidengusi įmonė, norinti nemokamai atsikratyti susidariusiomis atliekomis, mat dėl to didėja atliekų tvarkymo išlaidos, gulančios ant visų gyventojų pečių.
Pasiteiravus, ar Druskininkų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje esama tokios pačios tvarkos, kaip ir Varėnoje, ARATC‘o atstovė komentavo, kad „taisyklės yra visiems vienodos“, kita vertus: „Situacijų gali būti skirtingų. Taip, atsižvelgiant į situaciją, kartais gali būti taikomos korekcijos. Kitą savaitę vyks bendrovės akcininkų pasitarimas, ir šis klausimas jo metu taip pat bus svarstomas. Bet praėjo jau du mėnesiai ir žmonės priprato, kadangi analizuojame duomenis, ir atliekų aikštelėse tikrai nesumažėjo. Įsitikinimas, kad žmonės šiukšles veš kažkur į mišką, yra žmonių nesuvokimas arba neatsakingumas“.
O štai ARATC‘o direktorius Aurimas Uldukis „Merkio kraštui“ sakė, kad šiuo metu su Druskininkų savivaldybe vyksta derybos. „Kai kur galbūt yra tam tikrų niuansų, bet norime tą tvarką suvienodinti. Alytaus rajone, mieste, taip pat Lazdijuose, Prienuose ir Birštone yra tokia pati tvarka. Pokyčiai vyksta visoje Lietuvoje, bet ne visur vienodais tempais“, – teigė bendrovės direktorius.
Kodėl vieni baudžiami, o kiti – ne?
O štai kita mūsų skaitytoja „Merkio krašto“ klausė, kodėl privačių namų savininkus savivaldybė už neišrūšiuotas šiukšles esą iškart baudžia, o daugiabučių namų gyventojai, irgi nerūšiuojantys šiukšlių, nuo bausmės išsisuka?
Antai Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad savivaldybės tarybos patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų, nusižengus pakartotinai – nuo 140 iki 600 eurų.
Rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas E. Zaleskis aiškino, kad ARATC‘as neturi įgaliojimų skirti baudų už atliekų tvarkymo taisyklių nesilaikymą, todėl tą daro savivaldybė. Pašnekovas taip pat pripažino, kad atsekti nerūšiuojančius daugiabučių namų gyventojus – beveik neįmanoma. „Paprastai, kai ARATC‘o vežėjas išveža atliekas, jis užfiksuoja pažeidimą ir vaizdinę medžiagą perduoda savivaldybei. Tuomet savivaldybės viešosios tvarkos specialistas imasi kokių nors veiksmų, dažniausiai pirmąkart tik įspėja. Deja, bet taip yra, kad daugiabučiuose iš tiesų labai sunku užfiksuoti nerūšiavimo faktą. Konteinerių aikštelėse įrengtos kameros labiau gelbėja šiukšlinimo atveju, nes mes negalime matyti, ką šiukšlių maišelyje išmeta gyventojas“, – teigė E. Zaleskis.
Tuo tarpu ARATC‘o komunikacijos vadovė A. Jankauskienė kalbėjo, kad atliekų rūšiavimas – kiekvieno gyventojo atsakomybė.
„Tvarkyti pasaulį reikia pradėti nuo savęs, o ne rodyti pirštu, kad kažkas kitas daro blogai, tai ir aš taip darysiu. Jeigu gyventojai skundžiasi, kad jie sulaukia įspėjimų apie gresiančias nuobaudas, vadinasi, jie nerūšiuoja atliekų, didina jų tvarkymo sąnaudas, kenkia aplinkai“, – sakė A. Jankauskienė, nors, pasak pašnekovės, praktika rodo, kad būtent individualių namų gyventojai linkę rūšiuoti dažniau nei daugiabučių namų gyventojai.
Tokią tendenciją atskleidė ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ šių metų vasarį atliktas tyrimas. Be to, remiantis tyrimo duomenimis, Alytaus apskrityje rūšiuoja net 97 proc. respondentų (59 proc. – visada, 38 proc. – dažniausiai, 2 proc. – retais atvejais, o 1 proc. – niekada).
Evelina Kuliešė

Brangiai perka miškąspot_img
- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai