Į M. K. Čiurlionio tėvų kapus dėmesį atkreipė ir Kultūros paveldas

Praėjusių metų rugsėjo 3 d. „Merkio krašte“ publikavome druskininkietės menotyrininkės, gidės Aušros Česnulevičienės laišką su nuotraukomis apie mūsų kraštiečio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvų palaidojimo vietas Druskininkuose ir jų atminties išsaugojimą, o štai dabar paaiškėjo, kad laiško autorė vien tuo neapsiribojo…

Apie Čiurlionių pušis
Laiške, pavadintame „Čiurlionių pušys“, jo autorė Aušra Česnulevičienė rašė: „Senosiose kapinėse prie Druskonio (ežero-red.), Adelės ir Konstantino Čiurlionių kapavietėje, yra iš Alytaus kapinių perlaidoti (1974 m.) Adelės Čiurlionienės palaikai. Tėvo palaikų ten nėra. Konstantinas Čiurlionis, miręs 1914 m. rugsėjo 8 d., buvo skubiai palaidota po pušimi, o rugsėjo 10 d. per miestą jau ėjo frontas, šeima pasitraukė. Broliai, palaidoję tėvą po „didele pušimi“, peiliuku išraižė kryželį ir inicialus KČ.
Artėjant 100-osioms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinėms, seserys Valerija ir Jadvyga Čiurlionytės nusprendė sutvarkyti tėvų kapavietę. Pervežė iš Alytaus mamos palaikus (bet kryžius senosiose Alytaus kapinėse tebėra!), o tėvo palaikai taip ir liko po pušimi, kuri augo netoliese naujo šeimos kapo.(…)
Kitas medis su istorija yra prie pat Druskonio. Abi seserys aprašo tą pušį, kuri buvo prie pat jų pirmųjų namų, kuriuos jauna vargonininko šeima nuomojosi iš vietinio gyventojo Krisiuko, kol įsigijo savuosius (dabartinis muziejus). Seserys aprašo pušį, kurios „šaknys buvo paviršiuje ir atrodė kaip kokie kandeliabrai. Brolis mėgo čia leisti saulėlydžius“. Rašau su mintimi, ar nevertėtų šiuos medžius, kuriems daugiau nei šimtas metų, paskelbti saugotinais, suteikti vizualinės apsaugos zoną? Pušys – ne tik gamtos paminklai, bet ir žymių asmenybių atminties ženklas.(…) Svečiams rodau, pasakoju – žmonėms labai įdomu…“
Pasitelkė M. K. Čiurlionio draugiją
„Dėl tų pušų išsaugojimo kreipiausi ir į Druskininkų savivaldybę, bet tegavau atsakymą, kad teritorija, kur tie medžiai auga, priklauso Druskininkų senamiesčiui, o šis ir taip yra saugotinas, tad niekas nieko toms pušims nepadarys, – pasakojo A. Česnulevičienė „Merkio kraštui“. – O jei padarys? Tiesa, dėl pušies su paviršinėmis šaknimis „kandeliabrais“ gavau paties Kultūros paveldo departamento direktoriaus patikinimą, kad jau vien dėl tų unikalių šaknų pušį būtina įtraukti į saugotinų gamtos paminklų sąrašą. O jei prie tos pušies dar atsirastų bent lentelė – kad ant tų „kandeliabrų“ mėgo sėdėti Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, nes jo tėvai, persikėlę iš Senosios Varėnos tuomet vos su dviejų metukų Mikalojumi Konstantinu, čia pat, Druskonio ežero pakrantėje, nuomojosi namą, kurio iki šiol nebeliko nė ženklo, – gal nieko daugiau ir neprašyčiau…“
„Pušų klausimą“, ypač situaciją su antrąja pušimi, po kuria tebesiilsi M. K. Čiurlionio tėvo palaikai, gidė druskininkietė aptarė ir asociacijoje M.K. Čiurlionio draugijoje, kuriai pati priklauso.
Asociacija praėjusių metų rugpjūčio 29 dieną raštu kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą su prašymu patikslinti Druskininkų senųjų kapinių komplekso Kudirkos gatvėje apskaitos duomenis – vertingąja savybe nustatant M. K. Čiurlionio tėvo Konstantino Čiurlionio palaikus, palaidotus tame komplekse netoli jo dukters etnomuzikologės, menotyrininkės, profesorės, visuomenės veikėjos Jadvygos Čiurlionytės kapo ir šiuo metu esančius po pušimi su išraižytu kryželiu ir inicialais „KČ“.
Tikisi palankaus sprendimo
Ir štai praėjusį mėnesį M. K. Čiurlionio draugija gavo Kultūros paveldo departamento atsakymą, kurį pasirašė pats departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Atsakyme informuojama, kad atsižvelgus į šios draugijos prašymą, Druskininkų senųjų kapinių kompleksas yra įtrauktas į Kultūros paveldo departamento Kultūros paveldo tyrimų valdybos 2025 metų apskaitos dokumentų projektų rengimo plano projektą, o kai šios valdybos specialistai šiais metais patikrins nurodytą objektą bei parengs apskaitos dokumentus, dokumentai bus perduoti Departamento penktajai nekilnojamojo turto paveldo Vertinimo komisijai vertinti ir sprendimui priimti.
„Departamento Kultūros paveldo tyrimų valdybai parengus išvadą ir Akto projektą bei klausimą įtraukus į Vertinimo tarybos posėdžio darbotvarkę, Jus informuosime papildomai“, – pažadėta Kultūros paveldo departamento atsakyme M. K. Čiurlionio draugijai.
Ponia Aušra „Merkio kraštui“ sakė labai apsidžiaugusi, kad Kultūros paveldo departamentas atsižvelgė į prašymą ir jau pradėjo vertinimo procedūras.
Kuo tos vertinimo procedūros pasibaigs, pašnekovė sakė būtinai pranešianti „Merkio kraštui“ pirmam, tačiau net neabejojo, kad Druskininkų kapinių kompleksas su jame palaidotų M. K. Čiurlionio tėvų ir kitų šeimos narių kapais šiemet, oficialiai paskelbtais M. K. Čiurlionio metais, bus pripažintas saugotina teritorija.
Diana Zubavičienė