ĮDOMYBĖS APIE KROATIJOS SALAS

Krk – „Auksinė sala“

• Didžiausia sala Kroatijoje, varžosi su Cres dėl šio titulo (abi panašaus dydžio – apie 405 km²).

• Su žemynu sujungta vienu ilgiausių betoninių tiltų Europoje – Krko tiltu, pastatytu 1980 m.

• Čia rasta Bašćanska plokštė – vienas seniausių kroatų kalbos rašytinių paminklų (XI a.).

• Krko sala garsėja vynu „Žlahtina“ ir alyvuogių aliejumi.

• Sala turi tarptautinį oro uostą, esantį netoli Omišalj miestelio – retas reiškinys salai!

• Krk dažnai vadinama „Kroatijos civilizacijos lopšiu“ – čia vystėsi glagolitiškas raštas, vienas seniausių slavų abėcėlių.

• Sala buvo senovės romėnų dalis, o vėliau priklausė Bizantijai, Venecijai, Austrijai ir Italijai – tai atsispindi architektūroje.

• Miestelyje Baška stovi XII a. Šv. Liucijos vienuolynas, kuriame rasta garsioji Bašćanska plokštė.

Krko miestas, By Arne Müseler / www.arne-mueseler.com, CC BY-SA 3.0 de, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=106348824

Cres – laukinės gamtos rojus

• Tai viena ekologiškiausių salų – labai mažai urbanizuota, puikiai tinkama ekoturizmui. Labai retai apgyvendinta – viena tyliausių salų, puikiai tinkanti tiems, kas ieško ramybės.

• Tai namai vienam rečiausių paukščių Europoje – grifų (gyvena netoli Beli miestelio). Sala laikoma gamtiniu rezervatu, ypač dėl grifo (Gyps fulvus) – plėšraus, bet nykstančio paukščio, kuris gali išskleisti iki 2,8 m pločio sparnus.

• Creso miestelio senamiestyje gausu gotikinių ir renesansinių rūmų, o šalia yra senovinis uostas, kur vis dar prišvartuojami žvejų laivai.

• Ežeras Vrana – unikalus gėlo vandens ežeras, iš kurio geriamą vandenį gauna visa sala (jo paviršius yra virš jūros lygio, o dugnas – žemiau).

• Cres kartu su Lošinj anksčiau buvo viena sala, kol romėnai iškasė kanalą.

• Salos šiaurėje vis dar galima sutikti laukinių avių (muflonų).                   

Hvar – saulės sala

• Saulėčiausia sala Kroatijoje – vidutiniškai iki 2 800 saulėtų valandų per metus!

• Hvar miestelis turi seniausią visuomeninį teatrą Europoje, įkurtą 1612 m.

• Sala garsėja levandų laukais – kartais vadinama „Levandų sala“.

• Čia atostogauja garsenybės: Beyoncé, Tom Cruise, princas Harry – Hvar žinomas kaip „Adrijos St. Tropez“.

• Netoli Hvaro yra Pakleni salos – mažų, žalių salelių archipelagas, populiarus tarp buriuotojų.

• Hvar turėjo savo respubliką ir buvo svarbus Venecijos prekybos centras.

• Viduramžiais sala garsėjo vaistinėmis žolelėmis ir medicinos mokykla – viena seniausių vaistinių veikia nuo 1271 m.

• Miestelis Stari Grad yra vienas seniausių nuolat gyvenamų miestų Europoje (įkurtas 384 m. pr. Kr. graikų kolonistų).

• Hvaras garsėja renesansine architektūra, senamiesčiu ir pakrantės promenada, kurioje gausu prabangių jachtų.

Brač – akmens meistrų sala

• Čia išgaunamas baltas kalkakmenis, naudotas net Baltuosiuose rūmuose Vašingtone.

• Brač turi aukščiausią kalną tarp Adrijos salų – Vidova Gora (778 m), nuo kurio atsiveria įspūdingas vaizdas į Hvar ir jūrą.

• Garsiausias paplūdimys – Zlatni Rat („Auksinis kyšulys“) Bol miestelyje, kuris keičia formą, priklausomai nuo vėjo ir srovių.

• Sala garsėja ilga vyno gamybos ir žvejybos tradicijomis, o vietinis patiekalas – vitalac (avių subproduktai ant iešmo) – būdingas tik Bračui.

• Brač garsėja akmens skulptorių mokykla, veikiančia nuo 1909 m. Puikus vietinio meistriškumo pavyzdys – Supetaro rotušė.

• Salos akmuo buvo naudojamas ne tik Vašingtone – Diokletiano rūmai Splite ir UNESCO saugomas Trogiras taip pat statyti iš Bračo kalkakmenio.

• Salos kultūroje gyva „klapa“ – tradicinė dalmatiniška vyriška daugiabalsė daina.

• Bračo gyventojai žinomi kaip atkaklūs ūkininkai – saloje auginami vynuogynai, alyvmedžiai ir figos net akmenuotame dirvožemyje.

Rab sala – architektūros
šedevras ir viduramžių paveldas

• Rab sala, nors mažesnė už Krk ar Brač, puikuojasi vienu svarbiausių Kroatijos viduramžių paminklų – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra.

• Pirmą kartą pastatyta V a., o vėliau rekonstruota IX, XI, XII, XV ir XVIII a. – tai gyvas istorijos sluoksnių pavyzdys.

• Katedra ilgą laiką buvo blogos būklės, ypač dėl druskos prisotintos drėgmės, ardančios mūrą.

• 1999–2005 m. atlikta išsami restauracija, kurios metu:

o Buvo atstatyta dvispalvė akmens fasado dalis – sudėtingiausia projekto dalis.

o Siekiant pakeisti unikalų rožinį brečijos akmenį, teko vėl atidaryti senovinį karjerą Rab saloje.

o Atrasta požeminė zakristija ir senovinis krikštykla, dabar naudojami lobynui ir parodoms.

o Restauruoti vertingi meno kūriniai ir atskleisti visi architektūriniai laikmečiai.

• Šis projektas pelnė tarptautinį įvertinimą – Europos paveldo diplomą už tyrimų išsamumą, profesionalią restauraciją ir edukacinę pristatymo kokybę.

Korčula – „Mažasis
Dubrovnikas“ ir Marko Polo gimtinė

• Korčula sala, esanti pietų Dalmatijoje, dažnai vadinama „Mažuoju Dubrovniku“ dėl savo įspūdingo, gynybinėmis sienomis apjuosto senamiesčio – tai viena geriausiai išsilaikiusių viduramžių miestų struktūrų visoje Adrijos jūroje.

• Korčulos miestas pastatytas tarsi žuvies skeletas: centrinė gatvė eina per vidurį, o mažos gatvelės šakojasi kaip kauliukai – tai padeda apsisaugoti nuo stipraus vėjo ir leidžia gaudyti jūros vėsą.

• Tradiciškai laikoma, kad garsusis keliautojas Markas Polas gimė būtent Korčuloje. Čia yra Marko Polo namas-muziejus, kuris kviečia lankytojus susipažinti su jo gyvenimu ir kelionėmis.

• Sala garsėja „Moreška“ – unikaliu kardų šokiu, kuris vaizduoja kovą tarp baltųjų ir juodųjų karių. Tai – vienas autentiškiausių gyvų istorinių pasirodymų Kroatijoje, rodomas tik Korčuloje nuo XV a.

• Korčula taip pat žinoma dėl baltojo vyno „Grk“, kurio vynuogės auga šalia Lumbardos – tai itin retas vyno rūšies pavadinimas, kuris Kroatijoje auga beveik tik čia.

• Kraštovaizdis saloje kalvotas, pilnas senų alyvmedžių, pušynų ir smėlėtų paplūdimių – tai puiki vieta žygiams, dviračių turizmui ir ramiai poilsio kelionei.

„Europos Pulso“ informacija

www.europospulsas.lt

Leidėjas: Linale s.r.o www.europospulsas.lt, uablinale@gmail.com

Už visą turinį „Europos pulse“ atsakingi tik autoriai ir jų nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos poziciją. Europos Sąjunga negali būti už jas atsakinga.