Incidentas Varėnos miške

Praėjusį ketvirtadienį į redakciją kreipėsi garbaus amžiaus varėniškė, buvusi mokytoja, kurią tądien užpuolė, labai išgąsdino bei sveikatą sutrikdė palaidas šuo, o jį vedžiojęs jaunas vyras ne tik netramdė savo keturkojo, bet ir į senjorės pastabas atsakė grasinimu jai „išmalti snukį“…

Pasak redakcijos interesantės (pavardė žinoma), vasario 20 dieną ji buvo išėjusi pasivaikščioti po mišką Varėnos miesto pakrašty, kai apie 12 valandą dienos nuo Marcinkonių gatvės daugiabučių namų pamatė atlekiantį nemažą šunį – be pavadėlio ir be antsnukio.
„Aš nuo vaikystės šunų labai bijau, nes buvo mane apkandžioję, tad jau iš anksto ėmiau rėkti ir šaukti iš toli ateinantį jo šeimininką, kad patrauktų nuo manęs savo šunį, – pasakojo moteris. – Bet tas jaunas, apie 30 metų amžiaus, man nepažįstamas vyras nieko nedarė, net kai šuo puolė mane kaip žvėris, o aš spiegiau ir gyniausi nuo jo rankinuku, kad neįkąstų. Netrukus tas šuo užpuolė ir kitą pro šalį ėjusią man pažįstamą moterį, seselę. Neištvėriau ir gal kiek per grubiai apibariau šuns šeimininką, priminiau jam šunų vedžiojimo taisykles, o tas man ir sakys: „Užsičiaupk, boba, ba aš tau snukį išmalsiu!“ Įsivaizduojat? O kai ir ta kita užpulta moteris pradėjo bartis, vyrukas pareiškė, kad „čia yra miškas, ir ką aš noriu, tą ir darau…“
Po tokio incidento gera sveikata negalinti pasigirti senjorė sakė vos atgavusi kvapą.
„Turiu širdies nepakankamumą, tad po tokio didelio išgąsčio man sutriko širdies ritmas, bijojau, kad nebepareisiu namo, – graudinosi ji. – Ogi tame miške, be manęs, vaikšto daug žmonių – ir senukų, ir vaikų, todėl tas netramdomas šuo gali ir juos pulti ir gal jau užpuolė. Tad norėčiau paprašyti, kad paskelbtumėt laikrašty apie šitą mano patirtą įvykį – gal apie tai perskaitę žmonės atpažins tą vyruką, kuris su savo agresyviu šunimi viešoje vietoje ką nori, tą daro? Jei žinočiau jo pavardę, tikrai parašyčiau pareiškimą policijai, kad taip daugiau nesielgtų. O šuo yra gana retos vengrų vižlų veislės, medžioklinis. Aš tą veislę žinau, nes mano dukra tokį šunį laiko. Šiaip tie naminiai žvėrys yra švelnūs ir draugiški, bet tas mane ir tą kitą moterį užpuolęs buvo itin agresyvus. Matyt, koks šeimininkas, toks ir jo šuo…“
Mūsų inf.