Sekmadienis, 29 birželio, 2025
spot_img
spot_img
PradžiaGyvieji archyvai„Ir aš vienatvėj rūdiju nelyginant rasoj…“

„Ir aš vienatvėj rūdiju nelyginant rasoj…“

Taip vadinosi „Poezijos pavasaris“ Nedzingėje, skirtas poeto A. Kalanavičiaus 80-osioms gimimo metinėms…

1945 metų birželį Sapiegiškės kaime, Zigmo ir Petrės Kalanavičių šeimoje, gimė būsimasis poetas Antanas Kalanavičius. Tylus, uždaras, paskendęs savo svajonėse, paaugęs įsiliejo į gamtos prieglobstį. Domino vienkiemio aplinka, tėvo kalvėje ant kalto kalamos geležies garsai. Baigęs Nedzingės vidurinę mokyklą, 1965–1968 metais studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete bei Vilniaus pedagoginiame institute. Rašė paauglystėje. Jo eilėraščius spausdino laikraštis „Raudonoji vėliava“. Nuo 1965 metų Antano eilėraščiai pasirodė „Literatūroje ir mene“, „Kultūros baruose“, „Mūsų gamta“, „Jaunimo gretose“, „Komjaunimo tiesoje“, „Lietuvos pionieriuje“, vėliau „Kauno tiesoje“, „Nemune“. Nepriklausomoje Lietuvoje – „Naujame Dienovidyje“, „Proskynoje“, „Literatūroje ir mene“, „Metuose“, „Knyg-nešyje“. Kelios publikacijos buvo „Poezijos pavasaryje“.
Poetas didžiąją gyvenimo dalį praleido vienumoje gimtajame Sapiegiškės kaime. Ši vienatvė nebuvo tuščia – ji tapo ypatinga erdve po šimtamečio ąžuolo šakų gaubtu gimstančių gilių poezijos posmų, alsuojančių gamtos dvasia, žmogaus vidiniais išgyvenimais ir kalbos šventumu.
Vienuma leido jam įsiklausyti į tai, kas kitų nepastebima – į tylą, žemės alsavimą, vidinį žmogaus balsą. Po trečiojo infarkto poetas paliko šį pasaulį. Po A. Kalanavičiaus mirties, 1994 metais Perpetua Dumšienė išleido poezijos ir laiškų knygą „Ne akmenys guli“, 2012 m. – prisiminimų knygą „Dulkėto erškėčio ugny“, 2015 m. – poezijos knygą „Dvi saujos laiko“, 2025 m. – „Į žodžio mėlynąjį kalną“.
Kiekvienais metais į poeto Antano Kalanavičiaus skverelį susirenka jo poezijos mylėtojai. Su poeto artimaisiais ir svečiais aplankėme Sapiegiškės kaimo kapinaites. Čia ilsisi poeto tėvai ir artimieji. Uždegėme žvakučių, sukalbėjome maldą.
Šį pavasarį į Nedzingę su trenksmu atkeliavo 61-asis tarptautinis „Poezijos pavasaris“, kurį suorganizavo Varėnos viešoji biblioteka. Renginys skirtas poeto A. Kalanavičiaus 80-osioms gimimo metinėms paminėti.
Renginio dalyvių ir svečių atvyko pasveikinti rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Stasė Bingelienė, Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė.
Nedzingės bendruomenės gyventojai ir svečiai turėjo progos susipažinti su poetais – Gvidu Lataku, Verdene Monika Valkiūnaite, Gintaru Bleizgiu, Marija Badzei, Česlovu Skaržinsku, Jurgita Jesponyte, Jonu Liniausku, Mariumi Buroku, Juozu Žitkausku – ir jų kūryba.
Renginio vedėja Miglita Kašėtienė pristatė, pasak jos, „Nedzingės anūką“, aktorių Martyną Mockevičių, kuris perskaitė Perpetua prisiminimų ištrauką iš knygos „Dulkėto erškėčio ugny“ ir eilėraštį iš knygos „Dvi saujos laiko“.
Dainavo Nedzingės etnografijos ansamblis (vadovas A. Jakubavičius). Bardas Povilas Girdenis gitaros akordais ir svajingais muzikos posmais įsiliejo į romantišką renginio aplinką. Kartu su roko grupės „Pelkė“ nariu Giedriumi Čiurinsku, skambant gitaros garsams, keliavome A. Kalanavičiaus poezijos posmų labirintais. Į gamtos poezijos posmų skambesį pasinėrėme kartu su aktoriumi Ignu Cip-lijausku. Poeto artimieji pasodino ąžuoliuką, kuris visada primins žmogų, mylėjusį jį supantį pasaulį, jo ištikimybę žodžiui, kalbai, jo tylų, kuklų, prasmingą buvimą.
Irena Krutulienė
Nedzingės bibliotekininkė

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai