Nuo pat ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro laukuose burzgiantys ūkininkų kombainai praneša apie javapjūtę, šiemet prasidėjusią geromis dviem savaitėmis anksčiau nei pernykštė, mat dėl ankstyvo pavasario grūdai subrendo pirma laiko; tad apie įpusėjusį darbymetį ir kokio derliaus tikimasi sulaukti šiais metais, žemdirbių ir jų atstovų praėjusią savaitę paklausinėjo „Merkio kraštas“…
Rekordinio derliaus nesitiki ir liūdina kainos
Ilgametis Valkininkų seniūnijos ūkininkas Alvydas Kairevičius „Merkio kraštui“ sakė į aruodus subėręs pirmąjį kvietrugių derlių, bet įspūdžiai – nekokie. „Kaip reikiant dar nesikulia, nes grūdai yra iškepę, todėl teks palaukti. Kadangi buvo labai sausa ir karšta, grūdas minkštas, nesunokęs. Tai toks tas javapjūtės džiaugsmas. Su avižomis irgi labai panašiai. Augalams pritrūko drėgmės, todėl jie auga nevienodai“, – komentavo ūkininkas.
Pašnekovo nuomone, rekordinio derliaus mūsų krašte šiemet nebus, o žemės ūkio kultūroms pakenkė užsitęsusi sausra. „Aišku, derlius taip pat priklauso ir nuo kvietrugių kiekio, ir nuo žemės balo. Jeigu žemė lengva – derlius nebus stebuklingas, o jeigu žemė geresnė, tai ir derlius truputį kitoks. Bet vis tiek nieko ypatinga, tiesiog eiliniai metai. Žieminiai kvietrugiai iš pradžių atrodė gražiai, bet kai pradėjome kulti – grūdas mažas. Labai didelių liūčių rajone neturėjome, o jeigu augalas dvi savaites negauna pakankamai drėgmės, baigiasi visi mūsų planai ir derliai“, – kalbėjo A. Kairevičius.
Pirmieji grūdai jau iškeliavo pas perdirbėjus, tačiau ūkininkus liūdina grūdų supirkimo kainos. „Pats asmeniškai grūdų dar nepardaviau, bet kas pardavė, sakė, kad kvietrugių tona – 130, rugių – 110, o ekologinių grikių – 340 eurų. Ūkininko grūdų kaina sudaro tik 6-7 procentus duonos kainos, tuo viskas ir pasakyta“, – sakė Valkininkų seniūnijos žemdirbys.
Jeigu, pasibaigus javapjūtei, vieni ūkininkai grūdus iš karto veža į supirkimo punktus, kiti žaliavą sandėliuoja. Štai Vydenių seniūnijoje ūkininkaujantis Petras Sinkevičius irgi pradėjo ankstyvą javų pjūtį – jau baigė pjauti kviečius bei sėklinius rugius. Jis grūdus sandėliuoja savame ūkyje.
„Darbai dar nesibaigė, bet jau įsibėgėjo. Viena žemė duoda didesnį derlių, o kita – mažesnį. Tad koks bus tas derlius, kol kas sunku pasakyti, bus matyti, pasibaigus darbams. Ten, kur žemė buvo patręšta organinėmis trąšomis, pavyzdžiui, mėšlu, derlius geresnis. Žemei reikia humuso ir ją kalkinti, neužtenka tręšti vien mineralinėmis trąšomis. Kitaip tariant, kiek duosi žemei, tiek ji duos tau atgal“, – pasakojo ūkininkas.
Ukrainietiškų ir rusiškų grūdų konkurencija
Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) vadovė, taip pat – Varėnos r. žemdirbių asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė „Merkio kraštui“ sakė, kad javapjūtės startas šią vasarą iš tiesų ankstyvas – daugelis jau nukūlė žieminius miežius ir žirnius, o šiuo metu mūsų krašto žemdirbiai doroja avižų ir kviečių derlių. tačiau derliaus prognozes pašnekovė palieka ateičiai.
„Galima sakyti, kad vienas trečdalis derliaus jau nuimta. Šiemet ūkininkai pradėjo kulti maždaug dviem savaitėmis anksčiau, tačiau apie tai, koks bus šiųmetis derlius, kalbėti dar negalima, kol jis nėra ūkininkų aruoduose. Viskas labai priklauso ir nuo oro – gali staigiai prasidėti liūtys ir augalus išguldyti. Pavyzdžiui, orai šiemet nebuvo palankūs ankštiniams augalams. Dėl prasidėjusių karščių varpų augimo ir grūdų formavimosi metu grūdai susiformavo mažesni. Ten, kur ūkininkai intensyviau panaudojo trąšas, galbūt buvo šiek tiek geriau, tačiau ekologiniuose ūkiuose grūdas tikrai nukentėjo. Nuostolių pridarė ir pavasarinės liūtys. Daugelyje vietų lietus tiesiog viską išplovė, ypač žieminį pasėlį“, – aiškino D. Karalevičienė.
Javapjūtės sezono trukmė priklauso nuo orų, mat darbymetį gali sutrukdyti lietingi orai, o jeigu dangus bus gied-ras, pjūtis turėtų tęstis iki rugpjūčio vidurio, tik grikiai, anot D. Karalevičienės, paprastai kūliami patys paskutiniai – rugpjūčio pabaigoje.
Kalbėdama apie šiųmetes grūdų supirkimo kainas LNŽNA vadovė apgailestavo, kad šios ūkininkų lūkesčių nepatenkina, mat ukrainietiški bei rusiški grūdai – kur kas pigesni ir mažina vietinės užaugintos produkcijos kainą. Be to, pasak pašnekovės, lietuviškus grūdus supirkėjai maišo su užsienietiškais, nors pastarųjų kokybė nėra griežtai kontroliuojama.
„Tarkime, ukrainietiškų ar rusiškų grikių privežė tiek, kad ūkininkai, ypač iš Varėnos rajono, pripildė jais savo sandėlius. Neseniai buvo paskelbta, kad grikius išima iš prekybos, nes juose buvo nustatyta pesticidų, nors Lietuvos grikiai yra labai aukštos kokybės. Ukrainoje jau irgi prasideda darbymetis, ir, jeigu šiemet vėl bus nuspręsta pas mus priglausti jų grūdus, tai mūsiškių žemdirbių produkcijos kainos labai nukris. Būtų teisingiausia, jeigu perdirbėjai pirmiausia grūdus supirktų iš Lietuvos ūkininkų“, – kalbėjo D. Karalevičienė.
Paminėsime, kad nuo liepos 1 dienos yra uždrausta į Lietuvą ir Latviją importuoti grūdus iš Rusijos, o Europos Sąjunga rusiškiems grūdams įvedė aukštus muitus.
Derlius priklauso ir nuo ūkininkavimo būdo
Varėnos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas, ūkininkas Irmantas Laniauskas teigė negirdėjęs, kad sausra ar audros būtų smarkiai nusiaubę ūkininkų pasėlius.
„Šiemet šalies ūkininkus gąsdino vasarinės liūtys, kai kuriose Lietuvos vietovėse lietus nukapojo augalus, bet mūsų krašte nieko labai baisaus nebuvo, nors teko girdėti, kad ir pas mus iškritęs lietus kai kuriems kažkiek išguldė javus. Kita vertus, šiemet mūsų laukuose viskas atrodo gana neblogai. Kiek teko važinėti po rajoną, niekur nemačiau, kad laukai būtų visiškai iškepę. Paprastai, jeigu ūkininkai stipriai nukenčia, praneša mums, kadangi savivaldybė yra numačiusi paramą nukentėjusiems nuo gamtos stichijų. Tačiau kol kas kreipimųsi nesulaukėme“, – sakė I. Laniauskas.
Pašnekovas preliminariai prognozavo būsimą šiųmetį derlių – šis, ko gera, bus tik vidutiniškas. „Lyg ir pakako drėgmės, saulė grūdų labai neišdegino, bet ankstyvas pavasaris ir šalnos pasėliui kažkiek pakenkė. Manau, kad metai bus vidutiniai, rekordinių derlių greičiausiai nebus. Apie tai bus galima kalbėti, kai surinksime statistiką. Bet ta statistika – daugiau „šakėmis ant vandens“, kadangi renkame informaciją iš ūkininkų, kurie turi daugiau kaip 50 hektarų žemės. Tokį reikalavimą yra numačiusi Žemės ūkio ministerija. Bet tie skaičiai irgi nėra visiškai tikslūs, nes statistika renkama ne pagal sąskaitas, o pagal tai, ką pasakė ūkininkas“, – aiškino I. Laniauskas.
Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad derlius priklauso ne tik nuo gamtos sąlygų, bet ir nuo ūkininkavimo būdo.
„Vieni ūkininkauja pusiau ekologiškai, kiti – ekologiškai. Stipriau tręšiančiųjų pasėliai tikrai labai gražūs. Žemės ūkio ministerija ūkininkams už beariminę žemdirbystę (žemės ūkio augalų auginimo būdas nenaudojant plūgo ir kitų agregatų dirbti žemei – aut.) žadėjo neblogų išmokų. Mūsiškiai ūkininkai irgi pabandė, bet, kai pasižiūri į laukus, negali suprasti, kas ten per kultūra pasėta. Kai kur laukai iš tiesų atrodo baisiai, nes ūkininkai nepanaudojo plūgo. Norėjo pinigėlių, o gavo piktžolių. Galima naudoti brangius herbicidus ir kovoti su tomis piktžolėmis, bet mūsų ūkininkai taupo, nes neturi tokių derlių, kaip ūkininkaujantys derlingose žemėse, todėl naudoja pigesnius“, – kalbėjo pašnekovas.
Tuo tarpu grūdų supirkimo kainos nuolat kinta. Joms, kaip aiškino I. Laniauskas, didžiausią įtaką daro pasaulinė rinka, kurioje – grūdų perteklius, tad ir jų supirkimo kaina Lietuvoje ženkliai mažesnė. „Pavasarį vienu metu tona grūdų biržoje kainavo 270 eurų, Lietuvoje – maždaug 200 eurų, bet jau birželio pradžioje kaina ėmė kristi. Dauguma mūsų ūkininkų nesudaro išankstinių sutarčių ir produkciją veža derliaus nuėmimo metu, kuomet kainos ir taip būna žemesnės, o supirkėjai tuo naudojasi. Aš pats, kaip ūkininkas, galiu pasakyti, kad supirkimo kainos tikrai nedžiugina. Kalbant apie investicijas į ūkį – ir degalai, ir trąšos, visa chemija yra labai išbrangusi, o kur dar pati žemės ūkio technika, kuri išbrango 20 ar net 30 procentų… Didesniems ūkiams šiek tiek lengviau, jie gali daugiau investuoti, prisiimti didesnes rizikas, su jais ir bankai kitaip kalba dėl paskolų“, – sakė I. Laniauskas.
Evelina Kuliešė