Apie atėjusį rudenį sufleruoja ne tik žemėjantis termometro stulpelis, bet ir į klases po vasaros atostogų rugsėjo 1-osios rytą žingsniuojantys moksleiviai, kurių rajone yra beveik pustrečio tūkstančio; kai kurios mokyklos po reorganizacijos vaikams duris atvėrė kaip didesnių mokyklų skyriai, o štai liūdnesnė žinia, jog ne visoms ugdymo įstaigoms pavyko suformuoti klases…
Šiemet vaikų bus daugiau, bet kai kurių mokytojų trūksta
Rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Stasė Bingelienė „Merkio kraštui“ vardijo, kad pirmokų šiemet susirinko panašiai kaip pernai – iš viso 147 mokyklinukai, tuo tarpu paskutinįkart rugsėjo pirmosios šventėje savoje mokykloje dalyvavo 120 rajono abiturientų. Pernai pastarųjų buvo 131.
Mokinių šiemet suskaičiuota kiek daugiau nei pernai, mat prie mūsiškių dar prisijungė vaikai iš karo talžomos Ukrainos. Jie mokysis „Ryto“ progimnazijoje, Merkinės Vinco Krėvės gimnazijoje ir Matuizų pagrindinėje mokykloje. Taigi, jei praėjusių metų rugsėjo 1 dieną į rajono mokyklas iš viso atėjo 2442 moksleiviai, iš kurių 1786 buvo bendrojo ugdymo mokiniai, šiemet mokslo metus pradėjo daugiau – 2460 moksleivių, iš jų 1803 mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
Bus įdarbinta ir daugiau pedagogų: jau įvyko pradinių klasių, istorijos, akordeono, fortepijono mokytojų atrankos. Be to, nuo rugsėjo 1 dienos mokyklose atsiras vadinamieji karjeros specialistai, kurie turėtų padėti vaikams apsispręsti dėl tolimesnio mokymosi bei studijų pasirinkimo. Anot S. Bingelienės, vis dar trūksta psichologo bei technologijų ir biologijos mokytojų.
Nusistovėjusią tvarką pakoregavo koronavirusas ir karas
Praėjusiais mokslo metais mokyklos buvo priverstos ugdymą organizuoti nuotoliu. Pagal šiųmetį planą vaikai turėtų būti mokomi klasėse. „Tikėtina, kad taip bus visus mokslo metus, nes švietimo įstaigos jau turi patirties. Žinoma, tai priklausys ir nuo bendros epidemiologinės situacijos bei aukščiausiosios mūsų šalies valdžios sprendimų“, – aiškino Švietimo skyriaus vedėja.
S. Bingelienė sakė besivilianti, kad šiais mokslo metais bus galima lengviau atsipūsti, mat pernykščiai buvo nelengvi ne tik dėl koronaviruso, bet ir dėl Europoje vykstančio karo. „Kai prasidėjo karas Ukrainoje, į savo mokyklas priėmėme ukrainiečių vaikus, suteikėme jiems socialinę, psichologinę bei švietimo pagalbą, įtraukėme juos į ikimokyklinį ir bendrąjį ugdymą. Taip pat labai aktualus kultūros švietimo bendruomenėje tolimesnis skatinimas, kad būtų sukurtos sąlygos įvairių poreikių vaikams, tarp jų ir ukrainiečiams, augti kartu“, – komentavo pašnekovė.
„Tūkstantmečio mokyklos“ programa
Trumpai priminsime, kad šiemet šalies mokyklose bus pradėta įgyvendinti švietimo pažangos gerinimo programa „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM), kurios esminis tikslas, kaip skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, – mažinti mokymosi sąlygų ir pasiekimų nelygybę tarp savivaldybių ir tarp skirtingų tos pačios savivaldybės mokyklų, atnaujinti bei sustiprinti jau veikiančias mokyklas. Vietos politikų balsų dauguma minėtoje programoje turėtų dalyvauti ir Varėnos rajono savivaldybė.
Kaip „Merkio kraštui“ paaiškino S. Bingelienė, iš 60-ties šalies savivaldybių 23 pateko į pirmąjį etapą, likusios – į antrąjį, tarp kurių yra ir Varėnos rajonas. Antrasis etapas, pašnekovės žiniomis, turėtų prasidėti šių metų spalį. „Ministerija taip jau paskirstė. Nors argumentai nebuvo garsiai išsakyti, bet greičiausiai į pirmąjį etapą pateko didžiosios savivaldybės“, – komentavo pašnekovė.
TŪM programoje gali dalyvauti pradinės ir pagrindinės mokyklos, taip pat gimnazijos ir progimnazijos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 vaikų. Tiek mokinių be ikimokyklinukų turi Varėnos „Ąžuolo“ ir Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos bei Varėnos „Ryto“ progimnazija. Šios trys mokyklos, S. Bingelienės teigimu, buvo įtrauktos į pažangos plano projektą.
Geresni pasiekimai
Švietimo skyriaus vedėja S. Bingelienė pasidžiaugė geresniais mokinių rezultatais. Štai kas rašoma Nacionalinės švietimo agentūros išvadoje: „Varėnos rajono savivaldybėje nuosekliai tvarkomas švietimo įstaigų tinklas, o modernios mokymo strategijos padeda siekti aukštesnės ugdymo kokybės. Daugelio valstybinių brandos egzaminų įvertinimai yra geresni už šalies vidurkį, ypač istorijos, biologijos ir matematikos. Ryškaus atotrūkio tarp kaimo ir miesto mokyklų nėra. Gerokai padaugėjo per pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) bent pagrindinį lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių, tokių mokinių Varėnos rajono savivaldybėje yra daugiau nei panašiose savivaldybėse. PUPP lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pasiekimai nuo vidutinių krypsta link aukštų“.
„Žalingas“ sprendimas
Šį antradienį savivaldybėje įvyko rajono tarybos posėdis, kurio darbotvarkėje buvo nemažai klausimų, susijusių su mūsų mokyklomis. Pranešėja S. Bingelienė informavo, kad Varėnos technologijos ir verslo mokykla taps Alytaus profesinio rengimo centro skyriumi, taip pat nebelieka Žilinų pagrindinės mokyklos, kuri bus prijungta prie Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinės mokyklos ir taip pat taps pastarosios mokyklos skyriumi (apie tai šiemet plačiai yra rašęs ir „Merkio kraštas“).
Rajono tarybos nariai domėjosi, kas bus su renovuotu Žilinų mokyklos pastatu. S. Bingelienės paaiškinimu, nuo rugsėjo 1-osios čia ir toliau veiks ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo grupės. „Dėl tolimesnių sprendimų turi būti diskusija su vietos bendruomene“, – pridūrė ji, taip pat kalbėjusi, kad po reorganizacijos Žilinų pagrindinės mokyklos mokiniai patys galėjo apsispręsti, kurioje kitoje rajono mokykloje nori toliau tęsti mokslus.
Keli rajono tarybos opozicijos atstovai įžvelgė, jog Žilinų pagrindinės mokyklos jungimas prie Senosios Varėnos A. Ryliškio pagrindinės mokyklos yra „žalingas“, argumentuodami, kad „yra duomenų, jog dalis moksleivių pasirinko Valkininkų gimnaziją“. S. Bingelienė tarybos narius patikino, kad „jokios klaidos čia nėra“, mat dalis mokinių pasirinko mokyklą Valkininkuose, kita dalis – Senojoje Varėnoje. Pranešėjai antrino ir rajono mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius, sakydamas, kad tai nebuvo „politinės valios reikalas“, o rajono meras Algis Kašėta patikslino, jog „sprendimus, kokios klasės gali būti formuojamos, priima Švietimo ministerija, o ne savivaldybė“.
Kad mokinių tėvams buvo suteikta pasirinkimo laisvė – prie kurios mokyklos turėtų būti prijungiamas Žilinų skyrius – „Merkio kraštui“ šių metų vasarį yra sakiusi ir pati Žilinų pagrindinės mokyklos direktorė Aldona Vaitkevičienė. „Apsisprendimui buvo suteikta savaitė. Už Valkininkų gimnaziją balsavo tik keli tėveliai, visi kiti nubalsavo už Ryliškio mokyklą, todėl ir buvo priimtas sprendimas prijungti mus prie šios mokyklos“, – pokalbyje su „Merkio kraštu“ tuomet sakė A. Vaitkevičienė.
Reikia stiprinti Matuizų pagrindinę mokyklą
Rajono valdžios posėdyje kalbėjusi Švietimo skyriaus vedėja paminėjo, kad Matuizų pagrindinėje mokykloje šiemet nebus formuojama devintoji klasė, nes „mokiniai išvyko“. Po posėdžio, „Merkio kraštui“ paprašius, S. Bingelienė paaiškino, kad mokiniai apsisprendė toliau mokytis mūsų rajono gimnazijose. „Greičiausiai to priežastis yra labai paprasta – visiems atrodo, kad vis tiek reikės išeiti, todėl išeina anksčiau, kad nereikėtų to daryti vėliau“, – svarstė pašnekovė.
Kaip sakė S. Bingelienė, su Matuizų mokyklos vadove yra diskutuojama apie ugdymo įstaigos stiprinimą ir ko turėtų imtis mokyklos bendruomenė, kad vaikai anksčiau laiko neišsilakstytų. „Turbūt reikia ieškoti patrauklesnių ugdymo metodų. Mokyklos vadovė yra pateikusi ir mokytojų nuomonę, kad iš tiesų reikėtų kalbėtis apie tai, jog ugdymas šioje mokykloje prilygtų mokymuisi gimnazijose. O tai reikštų kitus ugdymo metodus, daugiau pasirinkimo galimybių. Nėra reikalo kalbėti, kad mokykla gali išnykti, nes vaikų ten yra, visos klasės, išskyrus devintą, yra pilnos. Ir mano, ir mokyklos bendruomenės pozicija vienareikšmiška – reikia šią mokyklą stiprinti, kad ji ir toliau sėkmingai gyvuotų“, – teigė Švietimo skyriaus vedėja.
Evelina Kuliešė
