Kai nuo kaimyno augalų darosi bloga…

Mūsų skaitytoja Žibutė Rinkevičienė papasakojo, kad šalia jos giminaitės sodybos Biekšių kaime yra kita, šeimininkų jau seniai palikta likimo valiai, o didžiausia bėda – patvoryje išsikerojęs invazinis augalas, dėl kurio kaimynystė tapo nebepakenčiama…

Nosį riečia akacijų kvapas
Žibutė Rinkevičienė bėdojo apie jos tetos kaimynystėje krūmuose ir aukštose žolėse paskendusią apleistą sodybą – apžėlusi teritorija ne tik bado akis, bet pridaro ir rūpesčių. Didžiausias galvos skausmas, tikrąja to žodžio prasme, pasak ponios Žibutės, – tose „džiunglėse“ augančios akacijos.
„Biekšių kaime gyventojų nedaug, tik vasarą jų būna šiek tiek daugiau, nes suvažiuoja miestiečiai. Taip į šį kaimą atvyko ir mano teta. Jos namas ir pirtis – beveik ant Merkio upės kranto, o sodybą tvarko sūnus. Bet ne viskas taip gražu, kaip atrodo… Šalia josios namų yra apleista sodyba, kurioje šiuo metu niekas negyvena – visas kiemas apaugęs žolėmis, usnimis, o didžiausią nepatogumą kelia beprotiškai aukšti ir išsišakoję akacijų medžiai. Beje, akacijos, kaip žinome, yra nuodingi augalai. Kadangi toje sodyboje niekas negyvena ir niekas jos neprižiūri, akacijų šakos nusvirusios ir į mano tetos kiemą. Kai akacijos žydėjo, skleidė nemalonų kvapą, nuo kurio svaigo galva, neįmanoma būti kieme. Dėl to buvo kreiptasi į Matuizų seniūną. Jis paaiškino, kad niekuo padėti negali bei pažadėjo šią sodybą įtraukti į netvarkomų ir apleistų sodybų sąrašą“, – kalbėjo ponia Žibutė.
Pagal rajono tarybos patvirtintą tvarką į tokį sąrašą žemės sklypas įtraukiamas tuomet, kai yra nešienaujamas, apaugęs menkaverčiais krūmais, jame kaupiamos šiukšlės, sąvartynas, laikomos statybinės ar kitos aplinką teršiančios medžiagos bei padrikai išpiltas statybinis laužas. Rajono taryba taip pat yra nusprendusi nenaudojamai, apleistai žemei taikyti didžiausią – 4 procentų dydžio – mokesčio tarifą.
Gali tik paraginti, bet ne nubausti
Biomedicinos mokslų daktaras, botanikas Mindaugas Lapelė „Merkio kraštui“ paaiškino, kad žmonės akaciją dažnai painioja su baltažiede robinija, kuri yra invazinė ir kelia pavojų biologinei įvairovei. „Šis augalas šiaip jau nėra nuodingas, bet yra įtrauktas į invazinių, naikintinų augalų sąrašą, kadangi baltažiedė robinija yra labai gaji ir nustelbia kitus vietinius augalus. Kai kuriems žmonėms galva pradeda svaigti ir nuo žydinčios ievos, tai čia toks individualus dalykas – vieniems kvepia, o kitiems smirda. Sakoma, kad jeigu nori padaryti bloga kaimynui, tai pasodink šaltalankį šalia tvoros. Tai taip yra ir su vadinamąja akacija. Jeigu kur nors auga viena, tai ten, žiūrėk, ir visa jų giraitė. Ir išnaikinti šį augalą yra gana sunku“, – komentavo gamtininkas, pridūręs, kad teisės aktų, kuriais būtų įpareigojama priverstinai kovoti su šiais invaziniais augalais, nėra.
Taip pat ir rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, ekologas Antanas Labanauskas „Merkio kraštui“ teigė, kad savivaldybė neturi jokių teisinių svertų prigriebti apleistų privačių valdų savininkus, tegali raštu juos paraginti prižiūrėti savo teritoriją.
„Nėra tokio teisės akto, kuris neleistų savaime užaugusiems augalams augti privačiuose žemės sklypuose. Savivaldybė galėtų išsiųsti tik rekomendacinį pranešimą susitvarkyti, tačiau keisti įstatymų negali, tai yra Aplinkos ministerijos kompetencija. Taigi pagal teisinę praktiką už tai neįmanoma pritaikyti jokios sankcijos, nebent šis augalas būtų specialiai auginamas ir platinamas. Kitaip tariant, tik jeigu žmogus baltažiedę robiniją pats pasodina, už tai jau būtų galima nubausti administracine tvarka“, – tvirtino A. Labanauskas.
Savivaldybės ekologas vardijo, kad norint numarinti baltažiedę robiniją, reikėtų nuolat pjauti augalo atžalas, kiekvieną kelmelį nupurkšti glifosatu arba kitais glifosato veikliosios medžiagos turinčiais herbicidais, o jeigu medis storesnis – išgręžti jame skylę ir pripurkšti chemijos į vidų, tuomet medis turėtų savaime nudžiūti. Pašnekovas taip pat pridūrė, kad sunaikinti agresyvius atėjūnus ne tik labai sunki, bet ir brangiai kainuojanti užduotis.
Milijonus eurų skirstys savo nuožiūra
Pasisakyti dėl susiklosčiusios situacijos paprašėme ir Aplinkos ministerijos atstovų. Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Kristina Jankauskaitė raštu pateikė atsakymą, kad inicijuoti įstatymų pakeitimų, reglamentuojančių griežtesnę apsileidėlių kontrolę, Aplinkos ministerija neketina.
Pašnekovė taip pat pacitavo Administracinių nusižengimų kodekso 3042 straipsnį, pagal kurį už invazinių rūšių auginimą, dauginimą ir mainymą yra numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų arba nuo 300 iki 600 eurų. Tuo tarpu už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gali grėsti bauda nuo 300 iki 500 eurų arba nuo 800 iki 1 tūkst. 500 eurų baudos.
Deja, savo teritorijų netvarkantiems asmenims jokia administracinė atsakomybė už tai negresia. Kitaip tariant, kaip mums aiškino pašnekovė, gyventojai gali būti baudžiami tik už tyčinį invazinių augalų platinimą, o ne tuomet, kai toks augalas sodyboje išplito pats.
Tuo tarpu kova su invazinėmis rūšimis, Aplinkos ministerijos atstovės tvirtinimu, yra skatinama visuomenės švietimu ir finansinėmis priemonėmis. Antai ruošiamasi įgyvendinti du invazinių augalų rūšių naikinimo projektus. Vienam iš jų numatyta iš viso 6 mln. eurų. Pagal minėtąjį projektą savivaldybės ir jų gyventojai galės gauti materialinę paramą 6-ių invazinių rūšių naikinimui: bitinei sprigei, Sosnovskio barščiui, Mantegacio barščiui, didžiajai ir kanadinei rykštenėms bei ispaniniam arionui.
Antrąjį projektą įgyvendins Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kartu su partneriais, siekdama naikinti invazines rūšis ir palaikyti gerą ekosistemų, buveinių bei rūšių būklę. K. Jankauskaitės paaiškinimu, pastarajame projekte konkrečios naikintinos invazinės rūšys nėra numatytos. „Šis projektas yra kito didelio projekto sudėtinė dalis, tai yra viena iš kompleksinių priemonių, kuriai planuojama skirti maždaug 10 mln. eurų“, – komentavo pašnekovė. O kur ir kam atiteks mokesčių mokėtojų milijonai, anot K. Jankauskaitės, spręs Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Ar dalis tų pinigų pasieks Biekšių kaimą, abejotina.
Evelina Kuliešė