Kai nuomininkai pridaro rūpesčių

Išsinuomoti butą Varėnoje – laimės reikalas, mat norinčiųjų daug, o pasiūlos beveik nėra, kita vertus, sunku rasti ir patikimą nuomininką; štai mūsų rajono gyventojų pora, išnuomojusi butą jaunai merginai, pakliuvo į nepavydėtiną situaciją…

„Štai ir pasitikėk žmonėmis…“
Karti patirtis, nuomojant butą, garbaus amžiaus varėniškę (pavardė redakcijai žinoma) privertė kreiptis patarimo į „Merkio kraštą“. Moteris pasakojo, kad jos sutuoktinis prieš gerus metus jaunai merginai be jokios nuomos sutarties užleido jų bendrą butą Varėnoje, ir netrukus prasidėjo nemalonumai. 
Pirmiausia, svetimame bute gyvenusi jaunoji nuomininkė visiškai nemokėjo komunalinių mokesčių. o kai jos buvo paprašyta išsikraustyti, paaiškėjo, kad mergina dar turi reikalų su antstoliais, kurių laiškai su įspėjimais ėmė plaukti nuomoto buto adresu, ir tebeplaukia iki šiol, nors buvusi įnamė tame bute jau metus nebegyvena. „Nuomininkė gyveno 3 mėnesius ir visą tą laiką nemokėjo komunalinių mokesčių, todėl teko apmokėti patiems, o nuomininkę išprašėme. Dabar butas tuščias, jame niekas negyvena, bet jos vardu antstoliai vis tiek siunčia registruotus laiškus, nurodę buto adresą, nors mergina čia net nedeklaruota. Nežinau, kodėl jos ieško ir ko ji yra prisidirbusi, nes tų laiškų neskaičiau nei aš, nei mano vyras. Įleistumėm kitą nuomininką, bet kai šitaip „nusvilome“, nieko nebesinori. Štai ir pasitikėk žmonėmis…“, – apgailestavo mūsų skaitytoja.
Užtenka paprasčiausio susirašinėjimo
Kaip redakcijos interesantės situacijoje būtų teisingiausia pasielgti, „Merkio kraštas“ paklausė rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Tomos Prakopimienės.
„Šiuo atveju reikėtų antstolį informuoti, kad ieškomas asmuo toje vietoje negyvena ir tuo adresu nėra deklaruotas, kadangi laiškus antstoliai siunčia pagal žmogaus nurodytą gyvenamąją vietą. Jeigu buto šeimininkai laiškus pašte pasiima ir, juos gavę, pasirašo, turėtų bandyti perduoti juos adresatui, kaip tą numato teismų praktika. O jeigu laiškų jie nepaima, tuomet jokios atsakomybės už tai neturėtų būti, tik tiek, kad kaupiasi laiškai. Vis dėlto žmonės turėtų būti suinteresuoti pranešti antstoliui, kad jis daugiau nebesiųstų svetimo žmogaus laiškų“, – komentavo pašnekovė.
Lietuvos įstatymai nedraudžia nuomoti patalpų be sutarties. Kita vertus, Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės T. Prakopimienės nuomone, patikėjus nuomininkui savo būstą, geriausia sudaryti rašytinę nuomos sutartį. Antai Civilinis kodeksas irgi numato rašytinę nuomos sutarties formą, jeigu nuomos terminas yra ilgesnis negu vieneri metai.
„Sutartis gali būti laisvos formos, ranka pasirašyta abiejų šalių – nuomotojo ir nuomininko. Pavyzdžiui, jeigu kiltų ginčas, teismas pripažįsta netgi susirašinėjimą elektroniniu paštu arba socialiniame tinkle. Kitaip tariant, svarbiausia, kad viskas būtų raštu. Jeigu tai buvo žodinė sutartis, tada jau reikia turėti liudininkų, bet vėlgi, viena pusė gali sakyti vienaip, kita – dar kitaip“, – teigė T. Prakopimienė.
Svetimų laiškų geriau nepriimti
Advokato Rimanto Mockaus teigimu, gana dažnas atvejis, kuomet antstolis siunčia pranešimus gyventojų adresais, niekaip nesusijusiais su ieškomu skolininku. „Dėl to kyla nuomotojų pasipiktinimas, o tam tikrais atvejais jie gali sulaukti ir teisinių pasekmių, pavyzdžiui, jeigu asmuo nėra skolininkas, bet jo adresu atneštus dokumentus priima ir pasirašo pats arba už skolininką. Paprastai taip nutinka, kai nuomininkas, kurį laiką gyvenęs išsinuomotame bute, jo adresą nurodydavo tam tikriems asmenims arba įstaigoms, tarkime, telekomunikacijų, greitųjų kreditų bendrovėms, ir panašiai. Įsipareigojimų nevykdančio skolininko nurodytas buto adresas, kuriame jis laikinai gyveno, būna įrašytas teismo procesiniuose dokumentuose dėl skolos išieškojimo“, – aiškino R. Mockus.
Pasak teisininko, norint išvengti papildomų rūpesčių, svetimų laiškų verčiau nepriimti. „Praktiškas patarimas – bendraujant su laiškininku arba kurjeriu, pristačiusiu registruotą korespondenciją, prieš ją priimant, reikia išsiaiškinti, kas yra siuntėjas ir kam konkrečiai ji adresuota. Pašto paslaugos teikėjas tokią informaciją privalo nurodyti. Nesutampant gavėjo vardui ir pavardei, nepaisant to, kad laiškas pristatytas tinkamu adresu, tokios registruotos siuntos geriau nepriimti. Priėmus kitam asmeniui antstolių siunčiamą registruotą laišką per klaidą ar dėl kitų aplinkybių, net ir nesant pareigos apie siuntos įteikimą netinkamam adresatui informuoti siuntėją, patartina tai padaryti, registruotą korespondenciją grąžinant jos siuntėjui ir paaiškinant, kad konkrečiu adresu toks asmuo negyvena. Tuomet skolininkui adresuoti laiškai daugiau neturėtų pasiekti su skola nesusijusio gyventojo“, – kalbėjo R. Mockus.
Tokių nesusipratimų esą nekiltų, jeigu skolininkas antstoliui laiku praneštų apie pasikeitusią gyvenamąją vietą. „Deja, šios pareigos skolininkai dažniausiai nepaiso ir yra linkę užmiršti skolos faktą. Tarp skolininkų vis dar gajus manymas, kad nepriėmę antstolio laiško, priverstiniai veiksmai nebus galimi ir taip išvengs pasekmių. Tačiau tai yra absoliuti netiesa. Būtent dėl tokių aplinkybių ir susiklosto situacijos, kai faktiškai ir ilgą laiką nieko bendro su skolininku neturintys asmenys savo asmens duomenis, gyvenamosios vietos, turto buvimo vietos adresus pamato ant jiems antstolių atsiųstų procesinių dokumentų. Ir nors antstolių procesinių dokumentų įteikimas didžiąja dalimi perkeltas į elektroninę erdvę (www.antstoliai.lt – aut.), o proceso dalyviai apie išieškojimo eigą gali susižinoti bet kuriuo paros metu, dalis antstolių procesinių dokumentų skolininkams dar kurį laiką siunčiami registruota pašto siunta“, – tvirtino pašnekovas.
Nuomos sutartis: sudaryti, ar ne?
Teisininkas R. Mockus paaiškino, į ką reikėtų atkreipti dėmesį butų šeimininkams, nusprendusiems įsileisti nuomininką. „Rašytinė sutarties forma padės išvengti galimų ginčų tarp nuomotojo ir nuomininko, o kilus ginčui, jį bus žymiai paprasčiau išspręsti. Privalomą rašytinę terminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutarties formą numato ir įstatymas“, – tvirtino advokatas.
Sudarant nuomos sutartį, R. Mockaus teigimu, svarbu tinkamai ir konkrečiai įrašyti tikslius abiejų šalių (nuomotojo ir nuomininko) duomenis, nurodyti nuomojamo būsto adresą, patalpų unikalų numerį, plotą ir kitą informaciją, nustatyti nuomos mokesčio bei vadinamojo depozito dydį ir jų mokėjimo tvarką, taip pat komunalinių mokesčių mokėjimo tvarką, numatyti nuomos sutarties terminą bei patalpų perdavimo-priėmimo sąlygas. Be kita ko, advokatas siūlė nuomos sutartį įregistruoti.
„Nors ne visais atvejais sudarant sutartį reikia skubėti pas teisininką, dažnai sutarties šablonus galima rasti internete, tačiau, siekiant didesnių šalių teisių garantijų, rekomenduotina dėl sutarties sudarymo kreiptis į profesionalų teisininką. Net ir nesikreipus į teisininką, visais atvejais rekomenduotina gyvenamosios patalpos nuomos sutartį viešinti, ją įregistruojant Registrų centre. Civilinis kodeksas numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, tik ją įregistravus įstatymų nustatyta tvarka“, – teigė R. Mockus.
Evelina Kuliešė