Kai pasibeldžia mirtis…

Mūsų rajone yra įregistruotos dvi įmonės, teikiančios šarvojimo ir laidojimo paslaugas, o kiek šiuo metu kainuoja palaidoti savo artimąjį bei ko dažniausiai pageidauja užsakovai, pasidomėjo „Merkio kraštas“…

Renkasi „aukso viduriuką“

Kam jau yra tekę išlydėti amžinatvėn savo artimąjį, žino – laidotuvės nėra pigus dalykas, neretai išlaidos skaičiuojamos ne šimtais, o tūkstančiais. Štai „Merkio krašto“ šia tema pakalbintas UAB „Varėnos ritualinės paslaugos“ direktorius Deividas Tubinis įvardijo, kad per pastaruosius metus palaidoti žmogų kainuoja maždaug 20 proc. brangiau.

Šiuo metu visas laidojimo paslaugų paketas, į kurį įeina velionio paruošimas, karstas, taip pat šarvojimo salės bei katafalko nuoma, duobkasių darbas ir kita, D. Tubinio vadovaujamoje įmonėje kainuoja nuo 1000 iki 1800 eurų. Į minėtąją kainą neįskaičiuotos tik kunigo apeigos ir giesmininkai bei gedulingi pietūs.

Paklaustas, kokių sumų žmonės dažniausiai nepagaili laidotuvėms, pašnekovas teigė, kad daugelis renkasi „aukso viduriuką“, kitaip tariant – nei labai kuklias, nei labai puošnias laidotuves.

Kiekvienam pagal norus

Palaidoti mirusįjį galima dvejopai, tai yra – laidojant karste arba kremuojant (mirusio žmogaus palaikų sudeginimas krematoriume, pelenus supilant į specialią talpyklą – urną). Pastarąjį būdą praktikavo dar senovės baltų gentys, o oficialiai palaikų kremavimas Lietuvoje įteisintas 1932 metais. Laidojimo namų vadovas D. Tubinis sakė pastebintis augantį žmonių susidomėjimą palaikų kremavimu.

„Yra norinčiųjų su mirusiu artimuoju atsisveikinti, jam esant karste, tokiu atveju siūlome karsto nuomos paslaugą. Velionis prieš kremuojant pašarvojamas šarvojimo salėje, vakare artimieji atsisveikina ir naktį jis išvežamas kremuoti. Kremavimo kaina prasideda nuo 500 iki 700 eurų, į šią kainą jau įskaičiuotas kūno paėmimas, nuvežimas į krematoriumą, kremavimas ir urnos parvežimas, urna kainuoja nuo 40 iki 400 eurų. Tuo tarpu karstas kainuoja nuo 150 iki 700 eurų. Taigi kiekvienas gali rasti sau priimtiną variantą“, – pasakojo D. Tubinis.

Vietoje gėlių – vokelis su pinigais

Pašnekovo klausėme, ar vis dar madinga, atsisveikinant su mirusiuoju, nešti didelius gedulo vainikus ir glėbius baltų gėlių. Anot D. Tubinio, kai kurios tradicijos keičiasi, bet kai kurios – išlieka, o naujas tradicijas sunkiau perimti vyresniems žmonėms. Tarkime, dažniau velionio artimiesiems vietoje gėlių įteikiami vokeliai su pinigais, ir toks sprendimas, D. Tubinio manymu, yra kur kas praktiškesnis.

„Senosios kartos žmonėms tikrai vis dar reikalingi giesmininkai. Bet, pavyzdžiui, jaunoji karta giesmininkų jau nenori, taip pat nenori ir matyti savo artimojo karste, todėl renkasi kremavimą ir urnelę. Turbūt tai priklauso nuo psichologinių dalykų. Jaunesni žmonės dažniausiai nori atsiminti savo artimąjį tokį, koks jis buvo gyvas“, – svarstė D. Tubinis, dar pridūręs, kad dažniausias klientų noras laidojant savo artimąjį karste – prie velionio kūno įdėti kokį mirusiajam svarbų dalykėlį, pavyzdžiui, knygą ar laikrodį.

Laidotuvių mados

Pabendravome ir su laidojimo namų „Juodoji orchidėja“ direktoriumi Valentinu Kurilovu. Jo įmonėje žmogaus laidojimo paslauga kainuoja vidutiniškai 1400 eurų, pigiausias variantas – apie 1100 eurų (karsto kaina prasideda nuo 280 iki 700 eurų). Giesmininkai ir gedulingi pietūs kainuoja papildomai. V. Kurilovas „Merkio kraštui“ patvirtino, kad išties vyrauja tam tikros laidotuvių tendencijos, kurios netgi priklauso nuo konkrečių mūsų rajono gyvenviečių. 

„Pavyzdžiui, Varėnoje dažniausiai nešamos dvi gėlės ir vokelis su pinigais. Jeigu atvažiuoja iš kaimų, tarkime, Žiūrų, Kalesninkų, Vydenių ar Kijučių, būtinai turi būti pintinė su gėlėmis ar vainikas. Jeigu atvažiuoja keturi žmonės, tai po vieną pintinę ar vainiką ir atsineša, neperka vieno bendro nuo visų žmonių. Marcinkonyse ir Kabeliuose taip pat yra išlikusi tradicija, išnešant velionį iš šarvojimo salės, kartu nešti ir bažnytinį kryžių bei juodą vėliavą“, – pastebėjimais dalinosi V. Kurilovas.

Laidoti karste – pigiau

Kad žmonės ėmė palankiau vertinti mirusiojo palaikų kremavimą, pripažino ir V. Kurilovas. Pašnekovo turimais duomenimis, jeigu ankstesniais laikais per metus būdavo atliekamos vos 8 kremacijos, tai dabar per vieną mėnesį – apytikriai 5, o štai vien šiemet bendrovė turėjo 6 užsakymus, dar mažiausiai 2 klientai – šį vasario mėnesį.

Paprašėme V. Kurilovo paskaičiuoti, kuris variantas pigesnis – laidoti karste ar urnoje. Pasak pašnekovo, pigesnis būdas išlieka laidoti artimąjį tradiciniu būdu karste. „Jeigu rinktumeisi patį pigiausią karstą arba urną, tai būtų maždaug 200 eurų skirtumas. Pasirinkus urną, duobkasiams reikia mažiau dirbti, pigesnis negu įprastas yra vadinamasis kremavimo karstas, daug pigesni kremavimo drabužiai. Laidojant urnoje būna ir mažiau gėlių, taip pat nebereikia karsto nešikų, galima rinktis, ar imti katafalką, ar ne, nes tai tikrai nėra būtina laidojant urnoje. Vis dėlto karste laidoti pigiau, kadangi brangiausiai kainuoja žmogaus kūno kremavimas, transportas. Nors, kremuojant žmogų, būtų galima daug ko atsisakyti, pavyzdžiui, pačiam išsikasti duobę, tada ir kaina būtų panaši, kaip ir laidojant karste, bet žmonės dažniausiai neatsisako ir palieka viską organizuoti įmonei. Laidoti žmogų urnoje kainuotų maždaug 1700 eurų, pigiausia – apie 1300 eurų“, – aiškino pašnekovas.

Keisti prašymai ir priekabūs klientai

V. Kurilovas taipogi pastebi, kad kai kurie laidojimo ceremonijos įpročiai su laiku kinta. Pavyzdžiui, vietoje giesmininkų užsakovai renkasi ramią muziką arba pasirūpina velionio nuotraukomis, iš kurių padaryta vaizdo projekcija rodoma šarvojimo salėje.

„Keičiasi ir šarvojimo laiko trukmė: jeigu anksčiau nuo seno tęsdavosi tris dienas, tai dabar vieną dieną pašarvojame, o kitą laidojame. Žmonės mūsų klausia, kodėl neturime dėžutės aukoms. Anksčiau turėjome, bet ne vienąkart girdėjome pretenzijų, kad pinigai išimami. Todėl nusprendėme jų nedėti, nes geriausia tuos pinigus atiduoti tiesiai žmogui į rankas“, – kalbėjo V. Kurilovas.

Pašnekovas atskleidė, kad tenka girdėti ir nestandartinių prašymų. „Vienas iš įsimintiniausių turbūt yra, kai paprašė mūsų išgręžti skylę karste ir įtaisyti triūbelę, kad jeigu mirusysis atsikels, turėtų kuo kvėpuoti. Pasitaiko ir labai priekabių klientų, kurie karstą renkasi 40 minučių, ir, neduok, Dieve, jeigu ras kokį įbrėžimą“, – pajuokavo laidojimo namų direktorius.

Laidojimo namų „Juodoji orchidėja“ morge dirba ir V. Kurilovo mama Regina, aprodžiusi „Merkio kraštui“ ir šias patalpas. Kaip atrodo darbas morge bei kaip po mirties paruošiami žmonių kūnai – kituose „Merkio krašto“ numeriuose.

Evelina Kuliešė

Autorės nuotr.