Senosios Varėnos sodininkų bendrijos „Epušinė“ narių teisėtai išsirinktas ir valstybės įmonėje Registrų centre įregistruotas šios bendrijos kolegialus valdymo organas – pirmininkas bei valdyba – šią vasarą tik aplinkiniais keliais sužinojo, kad Registrų centras jį… išregistravo ir įregistravo naują bendrijos valdymo organą, kurio 2 nariai iš 4-ių net neturi teisės būti išrinkti, kaip to reikalauja Sodininkų bendrijų įstatymas bei „Epušinės“ įstatai, jau nekalbant apie kitus ženklius nukrypimus nuo šių teisės aktų nuostatų, organizuojant valdžios perversmą sodininkų bendrijoje…
I dalis
Pasiūlė prisidėti finansiškai prie kelio į bendriją asfaltavimo
Viskas, regis, prasidėjo maždaug prieš trejetą metų, kai „Epušinės“ sodininkų bendrijos nariai susirinkimo metu nusprendė raštu paprašyti rajono savivaldybės išasfaltuoti dalį bendrojo naudojimo žvyrkelio, vedančio į „Epušinę“ nuo magistralinio kelio Vilnius-Druskininkai. Raštas savivaldybei buvo išsiųstas 2019 m. sausio 10 dieną. O tų pačių metų rugpjūčio 27 dieną rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, suteikiantį pirmenybę išsiasfaltuoti žvyrkelius tiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie prie šių darbų finansavimo prisidės ne mažiau kaip 10 proc. nuosavų lėšų.
Po pusantrų metų – 2020- ųjų gruodžio 23 dieną – rajono savivaldybės administracija „Epušinę“ raštu informavo, kad atsižvelgus į bendrijos prašymą yra parengtas privažiavimo kelio prie šios bendrijos kapitalinio remonto aprašas, o skaičiuojamoji to remonto darbų vertė siekia 208, 89 tūkst. eurų, kuri po viešųjų pirkimų „gali ir sumažėti“. Tad, jei „Epušinės“ sodininkų bendrija norėtų prisidėti prie prašytos žvyrkelio dalies asfaltavimo darbų ne mažiau kaip 10 proc. nuosavų lėšų, savivaldybės administracija savo rašte siūlė pirmiausia suorganizuoti bendrijos narių susirinkimą, kuris priimtų galutinį sprendimą, o jau tada būtų galima pasirašyti sutartį ir planuoti asfaltavimo darbų eigą toliau.
Paprašė bendrijos narių sąrašo „su kontaktais“
Savivaldybės raštas sukėlė nemenką šurmulį „Epušinėje“, nes galimybė išsiasfaltuoti privažiavimą prie bendrijos pirmiau kitų (vėliausiai iki 2023 metų, kaip nurodė savivaldybė) masino visus „Epušinės“ sodininkus, bet atsirado tam tikrų kliūčių. Pirmiausia kliūtis – karantinas, nes jo metu buvo draudžiami bet kokie žmonių susibūrimai, tad ir sodininkų bendrijų narių susirinkimai negalėjo vykti. Be to, kaip paaiškėjo, toli gražu ne visi 57 „Epušinės“ sodininkai (ypač pensininkai, bedarbiai) išgalėjo ar norėjo už bendrojo naudojimo valdiško žvyrkelio asfaltavimą mokėti iš savo kišenės – 10 proc. nuo bendros asfaltavimo sumos sudarė apie 21 tūkst. eurų, tad kiekvienam būtų tekę pakloti po daugiau nei 400 eurų.
Tačiau dalis „Epušinės“ sodininkų, itin suinteresuotų žvyrkelio asfaltavimu (nuolat gyvenančių bendrijoje, taip pat vilniečių, dažnai čia atvykstančių, ir kitų), nenuleido rankų. Taigi jau po pusantros savaitės, kai buvo gautas savivaldybės raštas, praėjusių metų sausio 3 dieną, bendrijos pirmininkė V. S. sulaukė nuolat čia gyvenančios sodininkės N. K. elektroninio laiško, kuriame ši pranešė sukūrusi bendrijos interenetinę „feisbuko grupę“, o toji grupė nutarusi išsiaiškinti visų bendrijos narių nuomonę dėl kelio asfaltavimo ir parengusi anketą, tik štai bėda, kad neturi bendrijos narių sąrašo su jų kontaktais. Tad el. laiško autorė prašė bendrijos pirmininkės „pasidalinti informacija“.
Atsisakė atskleisti sodininkų asmens duomenis
Beje, pradėtoje platinti minėtojoje „SB „Epušinė“ savininkų (naudotojų) apklausos anketoje“ buvo klausiama, ar tas savininkas (naudotojas) sutinka, „kad SB „Epušinė“ 10 proc. prisidėtų“ prie vietinės reikšmės kelio ir privažiavimo prie bendrijos kapitalinio remonto, ar ne. Klausiamojo taip pat buvo prašoma nurodyti savo asmens duomenis: vardą, pavardę, adresą, telefono numerį, el. pašto adresą ir pasirašyti. Tačiau kas konkrečiai yra tos anketos rengėjas ir asmeninių duomenų prašytojas – t. y. atsakingas už tai, kad tie duomenys nepatektų, kam nereikia, ir paskui nepridarytų žalos tam pačiam duomenų teikėjui – nurodyta nebuvo.
Tad į šią aplinkybę daugelis sodininkų atkreipė dėmesį ir anoniminės anketos nepildė. Sodininkų bendrijos „Epušinė“ pirmininkė V. S., atsiliepdama į sodininkės N. K. prašymą, po trijų dienų jai el. laišku paaiškino jokiu būdu negalinti internetinei „feisbuko grupei“ duoti visų bendrijos narių sąrašo su kontaktais, nes atskleisti šių žmonių asmens duomenis be jų sutikimo griežtai draudžia įstatymai. Pirmininkė taip pat informavo, kad „feisbuko grupės“ parengta anketa neturi teisinio pagrindo ir tokį gali suteikti tik bendrijos narių susirinkimas, ir tik jis, kaip aukščiausias bendrijos valdymo organas, gali priimti sprendimą dėl bendrijos finansinio indėlio į kelio asfaltavimą.
57-ių žmonių sąrašus gavo neteisėtai
Toks bendrijos pirmininkės atsakymas, sprendžiant iš kito sodininkės N. K. el. laiško, ne tik nuvylė „feisbuko grupę“, bet ir, sprendžiant iš atsiliepimų tame „feisbuke“, ją didžiai papiktino. O jau po kelių dienų viena palyginti neseniai į bendriją nuolat gyventi atsikėlusi šeima gavo „Epušinės“ kaimynų sąrašus aplinkiniais keliais. Beje, apie tai jau rašėme praėjusių metų rugpjūčio 3 d. „Merkio krašto“ straipsnyje „Kas skriaudžia Dovilę Saulevičę?“
Trumpai priminsime, kad praėjusių metų sausio 12 dieną sąrašus su „Epušinėje“ sklypus turinčių sodininkų asmeniniais duomenimis, be bendrijos pirmininkės bei daugumos tų sodininkų žinios, paprašė ir gavo iš UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) nuolat „Epušinėje“ gyvenanti savivaldybės administracijos darbuotoja Dovilė Saulevičė, o tuos duomenis, ką vėliau patvirtino ir ji pati, perdavė savo sutuoktiniui, politikui (rajono tarybos nariui ir Lietuvos socialdemokratų partijos Varėnos skyriaus pirmininkui) Povilui Saulevičiui.
Tokį valstybės tarnautojos veiksmą po atlikto ikiteisminio tyrimo Alytaus apylinkės prokuratūra įvertino kaip neteisėtą atskleidimą duomenų, kurie „galėjo būti naudojami siekiant tenkinti privatų interesą ar turint turtinį suinteresuotumą“. Toks pat buvo ir tarnybinį patikrinimą dėl asmens duomenų nutekinimo pradėjusios rajono savivaldybės komisijos vertinimas.
Sodininkų bendrijoje kilo įtarimų
Vis dėlto prokurorai praėjusių metų balandžio 12 dieną nutraukė ir nebeatnaujino ikiteisminio tyrimo dėl D. Saulevičės galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar jos įgaliojimų viršijimo, siekiant disponuoti neteisėtai gautais „Epušinės“ sodininkų asmens duomenimis, nes neįžvelgė, kad valstybės tarnautoja šiais savo veiksmais padarė „didelę žalą“, turinčią nusikalstamos veikos požymių pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 228 str. 1 dalį.
Šio BK straipsnio dalyje nurodoma, kad valstybės tarnautojas tik tuomet baudžiamas bauda, areštu ar laisvės atėmimu iki 5 metų, kai dėl jo piktnaudžiavimo ar įgaliojimų viršijimo didelės žalos patiria valstybė, Europos Sąjunga, taip pat juridinis ar fizinis asmuo. Tuo tarpu rajono savivaldybės komisija po tarnybinio patikrinimo įžvelgė, kad savivaldybėje dirbanti D. Saulevičė, nutekinusi beveik 60- ies žmonių asmens duomenis, ne tik pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo bei dar kelių teisės aktų atitinkamas nuostatas, bet ir „sukėlė visuomenės nepasitikėjimą savivaldos institucija asmens duomenų apsaugos srityje“.
Už tai D. Saulevičei praėjusių metų birželio 7 dienos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, kurį, beje, valstybės tarnautoja apskundė teismui. Ką nuspręs teismas, pasistengsime parašyti. Ir galbūt tuomet paaiškės, ar iš tiesų bendrijos „Epušinė“ 57-ių sodininkų asmens duomenys, neteisėtai atsiradę Saulevičių šeimoje, buvo panaudoti (kaip įsitikinusi didelė dalis „feisbuko grupėje“ nedalyvaujančių bendrijos narių) apsukriai organizuojant valdžios perversmą sodininkų bendrijoje, kad būtų atšauktas tuomet tebeveikiantis bendrijos valdymo organas – valdyba bei jos pirmininkė – ir į valdžią išrinkti „savi žmonės“, galintys atstovauti grupės interesams ir, svarbiausia, – perimti į savo rankas visos bendrijos pinigus.
Tokių pinigų, t. y. visų sodininkų per 32-ejus „Epušinės“ gyvavimo metus (nuo 1989 m.) sumokėtų mokesčių banko sąskaitoje susikaupė apie 10 tūkst. eurų.
„Susirinksime patys“
Beje, apie organizuojamą valdžios perversmą gegužės 10 dieną prabilo pati D. Saulevičė bendrijos „feisbuke“ kaip jo administratorė, paskelbusi apie to paties gegužės mėnesio 29 dieną šaukiamą neeilinį bendrijos narių susirinkimą, kurio darbotvarkėje buvo numatyta atšaukti iš pareigų senąją valdybą bei jos pirmininkę ir išsirinkti naują valdybą ir naują pirmininką. „Dalyvavimas būtinas, kad pagaliau turėtume žmones, kurie atstovautų mūsų visų interesams, – rašė D. Saulevičė „feisbukininkams“. – Pirmininkė ir vėl ignoravo mūsų prašymą jį suorganizuoti, todėl, vadovaudamiesi Bendrijos įstatais, susirinksime patys“.
Tarp kitko, tas vadinamasis „prašymas“, kurį pasirašė 15 sodininkų, kaip vėliau paaiškėjo, bendrijos pirmininkei V. S. buvo išsiųstas el. paštu į jos pasenusį ir dabartinių reikalavimų neatitinkantį tarnybinį kompiuterį, ir to perskaityti neįmanomo teksto net su „Žaibo“ (kompiuterine įranga prekiaujančios, ją prižiūrinčios ir remontuojančios varėniškės įmonės) specialistų pagalba, tiesą sakant, niekaip nebuvo galima pavadinti prašymu. O antra, pirmininkė ir be prašymo bendrijos skelbimų lentoje anksčiau už D. Saulevičę – dar balandžio 25 dieną – pranešė apie birželio 12-ąją planuojamą susirinkimą, į kurį kviečiami visi, neišskiriant nė „feisbukininkų“ su jų prašymu organizuoti naujus valdžios rinkimus.
Susirinkimo pirmininkas sugudravo
Tačiau „feisbukininkų“ aktyvas neėmė domėn tuometinės bendrijos pirmininkės duotos žinios susirinkti visiems kaimynams, bet suskubo atskirą susirinkimą organizuotis pats, antraip suplanuotas perversmas, ko gera, vargiai būtų pavykęs. Tokiu būdu sodininkams buvo pranešta apie du vienas po kito numatytus „Epušinės“ bendrijos narių susirinkimus: „feisbukininkų“ – gegužės 29 dieną, o tuometinio veikiančio bendrijos valdymo organo – birželio 12-ąją.
Beje, iš kur „feisbukininkai“ gavo 57-ių sodininkų kontaktus, kad galėtų žmones sukviesti į susirinkimą, neprisipažino nė šiam susirinkimui pirmininkavęs P. Saulevičius, kuriam tuos kontaktus, kaip jau žinome, davė žmona, o dėl jų nutekinimo tebevyksta teismas. Susirinkimo dalyviams jis tik pranešė, kad nustatant susirinkimo kvorumą, vadovautasi Registrų centro duomenų bazėje esančiu ir „viešai prieinamu“ 2018 m. rugsėjo 22 d. „Epušinės“ sodininkų bendrijos narių susirinkimoprotokolu, pagal kurio duomenis „bendrijoje buvo 57 nariai“.
Šioje vietoje P. Saulevičius, o tuo pačiu – ir rajono valdžios atstovas bei politinės partijos Varėnoje vadas, susirinkusiems kaimynams, deja, kalbėjo netiesą. Galbūt minėtasis protokolas Registro centro duomenų bazėje ir yra „viešai prieinamas“, bet ten tikrai nėra „Epušinės“ sodininkų bendrijos narių sąrašo, kurio reikia nustatant susirinkimo kvorumą. Kad „sodininkų bendrijų nariai nėra registruojami Registre, sodininkų bendrijų narių duomenys nėra Registro duomenys, sodininkų bendrijų narių sąrašai Registro tvarkytojui neteikiami“, raštu bendrijai yra patvirtinęs ir pats VĮ Registrų centro direktorius Kazys Maksvytis.
Be to, ne visi 57-i „Epušinės“ sodininkai yra bendrijos nariai, nes tik pastarieji turi teisę balsuoti susirinkimuose priimant sprendimus, kaip tą reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymas ir šios bendrijos įstatai. Nei P. Saulevičius, nei D. Saulevičė tokios teisės neturėjo. O kas gi vyko toliau?
II dalis
Tokio atvejo dar nebuvo
Kaip jau rašėme pirmojoje šio straipsnio dalyje, „Epušinės“ bendrijos sodininkams praėjusiais metais beveik vienu metu buvo pranešta apie du vienas po kito šaukiamus susirinkimus gegužės 29-ąją ir birželio 12 dieną.
Pirmąjį susirinkimą suskubo organizuoti prieš tuometinį bendrijos valdymo organą – valdybą ir jos pirmininkę – nusiteikusi grupė sodininkų, suplanavusių nuversti tą organą ir išsirinkti naują, kuris atstovautų jų interesams. Antrąjį susirinkimą tradiciškai šaukė jau pati bendrijos valdyba, ketinusi pasipildyti dviem naujais nariais (nes vienas valdybos narys iš keturių mirė, o dar vienas atsisakė šių pareigų, bet dar nebuvo nuo jų atleistas, kaip tą numato bendrijos įstatai) ir apsvarstyti daug kitų bendrijai svarbių klausimų.
Beje, tokio atvejo, kad grupė sodininkų imtųsi organizuoti bendrijos valdžios perversmą, per visus 32 „Epušinės“ gyvavimo metus (ir, ko gera, visose 11-oje rajone veikiančių sodininkų bendrijų) dar nebuvo, tad bendrija suskilo į kelias grupes. Vieną grupę sudarė apie 20 minėtųjų „perversmininkų“, kitą – apie 20 sodininkų, kuriems tiko tuometinė valdžia, o likusieji, irgi apie 20 žmonių, arba nelabai susigaudė, kas vyksta, arba gyveno užsienyje ir buvo nutolę nuo bendrijos reikalų, arba jiems menkai terūpėjo, kas vadovauja bendrijai, jei tik joje yra vanduo, elektra, daugmaž normalus kelias privažiuoti ir niekas netrikdo poilsio.
„Labai kvietė“
Tad daugiausia pastarosios grupės sodininkų „perversmininkams“, išties aktyviai organizavusiems pirmąjį susirinkimą gegužės 29-ąją, ir pavyko prisikalbinti per „feisbuką“, asmeninius el. paštus, telefonus, SMS žinutėmis arba žodžiu. Antai vienas toks sodininkas į šį susirinkimą rinkti naujos bendrijos valdžios sakė ėjęs tik todėl, kad „labai kvietė“, ir jis pažadėjęs nueiti. O vėliau paklaustas, ką jis bei kiti susirinkimo dalyviai išsirinko į pirmininkus ir į valdybą, žmogus nuoširdžiai atsakė, kad „nieko nepažįsta, išskyrus kaimyną, kuris garsiai leidžia muziką“.
Tokiu būdu tad ir vyko tas neeilinis susirinkimas pagal „perversmininkų“ iniciatyvinės grupės planą, pirmininkaujant bene vienam iš aktyviausiųjų toje grupėje, prieš porą metų „Epušinėje“ su šeima apsigyvenusiam Povilui Saulevičiui, kuris, be to, dar yra rajono tarybos narys ir Lietuvos socialdemokratų partijos skyriaus Varėnoje vadovas. Susirinkime, kaip suskaičiavo P. Saulevičius ir kaip rodo to susirinkimo protokolas Nr. 1, dalyvavo 34 bendrijos nariai iš 57-ių, t. y. , anot susirinkimo pirmininko, – daugiau nei pusė, tad kvorumas (įstatymu nustatytas susirinkimo dalyvių, turinčių balsavimo teisę, skaičius, kad susirinkimas ir jo nutarimai būtų pripažinti teisėtais), „manytina“, „buvo užtikrintas“.
O iš tiesų ne visi 57 „Epušinės“ sodininkai yra bendrijos nariai, kaip tą numato Sodininkų bendrijų įstatymas bei „Epušinės“ įstatai. Ir „perversmininkų“ susirinkime tų bendrijos narių dalyvavo tikrai ne 34, kaip suskaičiavo susirinkimo pirmininkas P. Saulevičius, bet kur kas mažiau.
Kas yra bendrijos narys?
Pagal galiojančius sodininkų bendrijos „Epušinė“ įstatus šios bendrijos nariu gali tapti tik tas žemės sklypą čia įsigijęs sodininkas, kuris pateikia bendrijos valdybai raštišką prašymą įstoti į bendriją, sumoka nustatytą stojamąjį nario mokestį, o artimiausias bendrijos narių susirinkimas balsų dauguma nusprendžia naujoką priimti į bendrijos narius. Ir tik bendrijos nariai turi teisę susirinkimuose (aukščiausiajame bendrijos valdymo organe) būti renkami į valdybą, patys rinkti kitus bendrijos narius, taip pat spręsti visus kitus bendrijai aktualius klausimus, ypač finansinius, balsuodami.
Bendrijos nariams sodininkai, teisiškai vadinami „kitais asmenimis“, gali dalyvauti bendrijos susirinkimuose, tačiau balsuoti juose jokios teisės neturi. Taigi pagal šį ką tik paminėtą teisės aktą, taip pat atsižvelgus į turimus sodininkų prašymus, ankstesnių „Epušinės“ bendrijos susirinkimų protokolus ir įrašus Registravimo knygoje, šios bendrijos narių statusą ir teisę balsuoti yra įgiję 48 sodininkai iš 57- ių. O pagal „perversmininkų“ suorganizuoto susirinkimogegužės 29-ąją dalyvių sąrašą, kurio kopiją yra pateikusi valstybės įmonė Registrų centras, tame s u s i r i n k i m e , kaip beskaičiuotum, dalyvavo ne daugiau nei 23 bendrijos nariai (kartu su neatvykusiųjų duotais visais įgaliojimais balsuoti jų vardu) iš 48-ių, t. y. mažiau nei pusė.
Tad panašu, kad kvorumas nebuvo „užtikrintas“. O jei taip, tuomet ir pats „perversmininkų“ susirinkimas, ir jo priimti sprendimai yra neteisėti. Be to, į naują sodininkų bendrijos „Epušinė“ valdybą buvo išrinkti 4 sodininkai „perversmininkai“, iš kurių 2, tarp jų – ir naujoji valdybos pirmininkė L. N., net nėra bendrijos nariai ir neturi teisės nei būti renkami į bendrijos valdymo organą, nei priiminėti jokių sprendimų. Jokių sprendimų negali priimti ir valdyba iš likusių 2 bendrijos narių, nes pagal „Epušinės“ įstatus jų turi būti 4.
Valdžios perversmas pavyko
Tuo tarpu susirinkimui pirmininkavęs ir štai tokią košę užviręs P. Saulevičius (kuris, beje, irgi nėra šios bendrijos narys, užtat, kaip aukščiausiosios rajono valdžios atstovas, yra viešai prisiekęs gerbti ir vykdyti įstatymus) tokių su įstatymu besikertančių „smulkmenų“, panašu, neėmė domėn. Ir panašu, kad tai darė sąmoningai.
O po poros savaičių, birželio 12-ąją, įvyko kitas bendrijos susirinkimas, kurį suorganizavo tuometinė legali „Epušinės“ valdžia, ir į jį atėjo ne ką mažiau bendrijos narių nei į pirmąjį – 18 iš 48-ių. Tačiau tiek dalyvių buvo per mažai, kad susirinkimas būtų teisėtas, tad jo organizatoriams, skrupulingai besivadovaujantiems įstatymo ir bendrijos įstatų nuorodomis, teko pranešti apie rengsimą pakartotinį susirinkimą po dviejų savaičių, birželio 26 dieną, kuriame kvorumo skaičiuoti jau nebereikia.
O per tą laiką paaiškėjo, kad bendrijos susirinkimus pagal visus reikalavimus organizavusio, teisėtai išrinkto ir Registrų centre įregistruoto sodininkų bendrijos „Epušinė“ valdymo organo – valdybos ir jos pirmininkės V. S. –… nebėr, nes Registrų centras be jų žinios tą organą išregistravo ir (palyginti labai greitai – po poros savaičių) birželio 16 dieną įregistravo naują – tą, kurį išsirinko „perversmininkai“.
Tai buvo tiesiog neįtikėtina žinia, tad bendrijoje imta svarstyti, kaip valstybės įmonė Registrų centras – pagrindinis nacionalinių duomenų tvarkytojas ir, kaip pats skelbiasi, „pažangios valstybės bei visuomenės partneris, puoselėjantis šiuolaikišką, pozityvų ir abipusiu bendradarbiavimu grįstą santykį su visuomene ir suinteresuotomis šalimis“ – įregistravo juridinio asmens (sodininkų bendrijos) valdymo organą, kurio pusė narių net neatitinka galiojančių elementarių teisės aktų reikalavimų?
O sužinojus, kad dokumentus Registrų centrui pristatė net ne naujai išrinkta „Epušinės“ bendrijos valdybos pirmininkė – kaip tradiciškai yra įprasta, bet tiems iš anksto avantiūristiškai suplanuotiems rinkimams vadovavęs politikas P. Saulevičius, klausimų radosi dar daugiau.
III dalis
Imitacija
Kas kodėl ir kokiais būdais organizavo valdžios perversmą sodininkų bendrijoje „Epušinė“ – iki tol negirdėtą atvejį rajone, aprašėme pirmosiose dviejose šio straipsnio dalyse, publikuotose praėjusių metų lapkričio 12 ir 19 d. „Merkio krašte“.
Beje, Sodininkų bendrijų įstatymas ir „Epušinės“ įstatai leidžia tam tikram skaičiui bendrijos narių inicijuoti ir organizuoti priešlaikinius savo valdymo organo (valdybos bei jos pirmininko) rinkimus, jei veikiantis organas jiems nebepatinka. O šių teisės aktų nuostatos labai detaliai reglamentuoja, kaip tas procesas turėtų vykti.
Bėda ta, kad aprašytosios „perversmininkų“ iniciatyvinės grupės (15 žmonių) aktyvas nuo pat pradžių tik imitavo, jog laikosi teisinio reglamento, ypač kai į naujos valdžios rinkimus (į balsavimą neeiliniame susirinkime) praėjusių metų gegužės 29 dieną įtraukė ir tikruosius bendrijos narius, ir vadinamuosius „kitus asmenis“. („Kitais asmenimis“ įstatyme vadinami sklypų savininkai, kurie nėra įstoję į sodininkų bendriją, kaip tą numato galiojantys „Epušinės“ įstatai, todėl neturi jokios balso teisės sprendžiant su bendrijos veikla susijusius klausimus.)
Net ir tam susirinkimui pirmininkavo „kitas asmuo“ iš „perversmininkų“ aktyvistų – vos prieš porą metų „Epušinėje“ apsigyvenęs rajono tarybos narys (ir Lietuvos socialdemokratų partijos Varėnos skyriaus vadovas) Povilas Saulevičius, pripažinęs, kad susirinkimas, „manytina“, teisėtas, nors jame, kaip jau rašėme, dalyvavo mažiau nei pusė bendrijos narių.
Pergalė
Maža to, aukščiausiosios rajono valdžios atstovas socialdemokratas „supirmininkavo“ taip, kad 2 iš 4-ių naujai išrinktos bendrijos valdybos narių „perversmininkų“ irgi yra „kiti asmenys“, neturintys nei balso, nei sprendimų priėmimų teisės „Epušinės“ bendrijoje, tarp jų – ir valdybos pirmininkė L. N. Tokiu atveju jokių sprendimų negali priimti ir naujoji bendrijos valdyba iš likusių 2 bendrijos narių, nes pagal „Epušinės“ įstatus jų turi būti 4.
Todėl visoje šitoje saviveikloje nedalyvavusi didesnė pusė bendrijos „Epušinė“ narių, daugiausia senbuvių, rimtai nė nevertino kaimynų išrinkto pusiau lupto, pusiau skusto kolegialaus valdymo organo, kol nesužinojo, kad tą organą valstybės įmonė Registrų centras…įregistravo, prieš tai išregistravęs kadencijos dar nebaigusią tuometinę veikiančią bendrijos valdybą, šiai apie tai nė nenutuokiant ir nežinant priežasčių.
Bendrijoje iškart kilo įtarimų, kad Registrų centrui dokumentus pats asmeniškai pristatęs politikas P. Saulevičius šiuo atveju neapsiėjo be kažkieno įtakingos pagalbos ar ryšių arba pastarųjų turėjo politiko žmona (irgi ne bendrijos narė) – rajono savivaldybės valstybės tarnautoja, prieš tai, kaip rašėme, sugebėjusi iš Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro neteisėtai gauti visų „Epušinės“ sodininkų asmens duomenis ir aktyviai kvietusi tuos sodininkus į naujosios bendrijos valdžios rinkimus.
Tuo tarpu su naująja savo valdžia pergalę atšventę „perversmininkai“ nė neslėpė, kad dabar perims į savo rankas ir bendrijos pinigus – apie 10 tūkst. eurų visų „Epušinės“ sodininkų per daugelį metų sumokėtų mokesčių – ir su jais tvarkysis, kaip sumanys: galbūt panaudos valdiškam keliui už bendrijos teritorijos ribų asfaltuoti, gal įsirengs gatvelių apšvietimą bendrijoje, kur nuolat gyvena vos keletas šeimų, o gal padės savo draugei privatizuoti bendrijai priklausantį žemės plotelį, ant kurio stovi moteriškės malkinė.
Pažeidimai
Tokiai įvykių eigai nepritariantys bendrijos nariai sunerimo, jog visų sodininkų ilgai kauptos ir taupytos lėšas, skiriamos tik būtiniausiems bendrijos reikalams pagal visuotinio bendrijos narių susirinkimo – aukščiausiojo valdymo organo – sprendimus, bus paprasčiausiai iššvaistytos, nors pirmiausia tų pinigų dabar reikia „Epušinei“ priklausančio vandens bokšto remontui, kad bendrija turėtų vandens.
Tad apie 20 bendrijos narių (iš 48-ių) įpareigojo buvusios valdybos pirmininkę V. S. išsiaiškinti pirmiausia su Registrų centru jiems kilusius įtarimus dėl naujojo bendrijos valdymo organo įregistravimo.
Ir reikia pasakyti iš anksto, kad Registrų centro specialistai, su kuriais aiškinosi buvusios „Epušinės“ valdybos pirmininkė, tų įtarimų neišsklaidė. Atvirkščiai – iš Registrų centro gautus raštiškus paaiškinimus moterį konsultavę teisininkai įvertino kaip elementarų atsirašinėjimą. Be to, teisininkai pripažino, kad „perversmininkų“ aktyvas, šaukdamas ir organizuodamas bendrijos susirinkimą gegužės 29-ąją bei įregistruodamas jo sprendimus, pažeidė kur kas daugiau „Epušinės“ įstatų reikalavimų negu iki tol buvo manyta (pažeidimai yra surašyti papunkčiui).
Tuomet buvusi „Epušinės“ valdyba, palaikoma 20 bendrijos narių, kreipėsi ir į VĮ Registrų centro vadovybę Vilniuje, ir į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (kuriai ši valstybės įstaiga pavaldi), prašydama pagaliau atsakyti aiškiai – kaip atsitiko, kad teisėtai išrinktas sodininkų bendrijos „Epušinė“ valdymo organas buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, nė nepasibaigus kadencijai, o įregistruotas naujas, neatitinkantis net elementariausių galiojančių teisės aktų reikalavimų?
Po maždaug mėnesio, rugsėjo 30 dieną, sodininkų bendrijos pareiškėjai gavo ilgą ir gana išsamų VĮ Registrų centro registrų tvarkymo direktoriaus Kazio Maksvyčio raštišką atsakymą. (Ekonomikos ir inovacijų ministerija neatsakė nieko.)
Atsakomybė
Tame registrų tvarkymo vadovo rašte įrodinėjama, kad „perversmininkai“ pristatė visus reikalingus dokumentus, o juose, Registro tvarkytojo vertinimu pagal Civilinio kodekso ir Juridinių asmenų registro nuostatus, „nenustatyta aplinkybių“, dėl kurių pateikti duomenys „negalėtų būti įregistruoti“.
O štai „atsakant į Jūsų klausimą, kad iniciatyvinę grupę sudarė ir į Bendrijos valdybą buvo išrinkti asmenys, nesantys Bendrijos nariais, atkreiptinas dėmesys, jog (…) sodininkų bendrijų nariai nėra registruojami Registre, sodininkų bendrijų narių duomenys nėra Registro duomenys, sodininkų bendrijų narių sąrašai Registro tvarkytojui neteikiami, todėl Registrų tvarkytojas neturi pareigos patikrinti aplinkybės, ar asmenys, išrinkti į Bendrijos valdybą, yra Bendrijos nariai“, – aiškinama direktoriaus K. Maksvyčio rašte.
„Registrų centras, kaip viešojo administravimo subjektas, nėra įgaliotas vertinti faktinių pateiktų dokumentų bei juose nurodytų sprendimų priėmimo aplinkybių ir jų pagrindu kvestionuoti priimtų ir Registro tvarkytojui pateiktų juridinio asmens organų sprendimų teisėtumą, pagrįstumą bei tokiu būdu kontroliuoti juridinių asmenų, jų organų veiklą, – atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų momentą K. Maksvytis. – Tai patvirtina ir galiojantys teisės aktai, nustatantys, kad už Registro tvarkytojui pateiktų dokumentų ir duomenų teisingumą ir pateikimą Registro tvarkytojui laiku atsako patys dokumentų ir duomenų teikėjai (CK 2.67 str., Juridinių asmenų registro nuostatų 41.2 papunktis)“ (paryškinta mano-aut.).
Civilinio kodekso 2.67 straipsnis ir Juridinių asmenų registro nuostatų 41.2 papunktis iš tiesų patvirtina Registrų centro registrų tvarkymo direktoriaus teiginį, kad Registrų centras neatsako už jam pateiktų dokumentų bei duomenų teisingumą.
Teismas?
O ką tuomet daryti su Registrų centrui neteisingus dokumentus ir duomenis (kuo yra įsitikinusi pusė „Epušinės“ bendrijos narių bei daug teisės aktų pažeidimų nustatę teisininkai) asmeniškai pristačiusiu P. Saulevičiumi, kuris už tai pagal tą patį CK 2.67 straipsnį ir Juridinių asmenų registro nuostatų 41.2 papunktį turėtų prisiimti atsakomybę, bet jos neprisiima?
Ir ką daryti po jo pirmininkavimo su „Epušinei“ išrinkta pagrindinių bendrijos teisės aktų reikalavimų neatitinkančia, todėl praktiškai neįgalia valdyba, kuri anaiptol tokia nesijaučia ir kartu su P. Saulevičiumi jau nurodinėja bendrijos nariams bei kitiems sodininkams, kokio dydžio kasmetinius mokesčius reikia sumokėti į bendrijos sąskaitą banke?
Net jei dauguma „Epušinės“ bendrijos narių ir laikytų naująją valdybą teisėta, nes ji yra Juridinių asmenų registre, šis valdymo organas vis tiek negali atlikti jokių veiksmų su bendrijos pinigais ir kitu bendru turtu be visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimų, patvirtinančių lėšų kaupimo ir išlaidų tvarką (tai yra susirinkimo išimtinė teisė).
Visa tai yra reglamentuota ir Civiliniame kodekse, ir Sodininkų bendrijų įstatyme, ir „Epušinės“ įstatuose. Antraip būtent bendrijos valdybos nariai už šių ir kitų įstatymų nevykdymą ar bendrijai padarytus nuostolius privalo prisiimti atsakomybę, o nuostolius – solidariai atlyginti.
O jei atsakomybės jie neprisiims?
Registrų centras ir teisininkai konsultantai tiems sodininkų bendrijos „Epušinė“ nariams, kurie vis dar tiki – kad Lietuva yra teisinė valstybė ir jos įstatymų turėtų laikytis visi be išimties, ypač valdžios atstovai bei politikai, – dėl visų čia išvardintų ginčytinų atvejų yra ne kartą siūlę kreiptis į teismą.
O tai reiškia, kad tarpusavio bylinėjimasis pareikalaus ne tik sveikatos, pinigų, laiko, bet ir neišvengiamai sukels dar didesnį artimų kaimynų susipriešinimą bei nesantaiką ilgiems metams.
Ar to tikrai reikia?..
P. S. Šio straipsnio autorė yra sodininkų bendrijos „Epušinė“ narė nuo 2006 metų ir tuo pačiu žurnalistė, kurios pareiga yra informuoti visuomenę jai žinotina tema – su kokia kolizija susiduria juridinis, taip pat ir fiziniai asmenys, kai pagrindinis nacionalinių duomenų tvarkytojas įregistruoja jam pateiktus duomenis, bet neatsako už jų teisingumą. Straipsnis parašytas, remiantis tik turimais dokumentais, faktais ir kita informacija iš viešų arba patikimų šaltinių.
Diana Zubavičienė