Kaimynes supykdė… tujų gyvatvorė

Lietuvių liaudies patarlė byloja, kad artimas kaimynas – brangesnis už tolimą giminaitį, deja, bet tarp kaimynų ne visada tvyro graži draugystė; štai varėniškė Valerija „Merkio kraštui“ pasiguodė, kad savo tujų gyvatvorę genėjusi kaimynė jos sklype paliko šabakštyną ir jau tris mėnesius nesutvarko, tuo tarpu kaimynė atkerta, kad ponia Valerija savame kieme prišiukšlino pati…

„Be kaltės kalta“
Praėjusią savaitę į „Merkio krašto“ redakciją užsukusi 73 metų amžiaus varėniškė Valerija (pavardė redakcijai žinoma) giliai atsiduso ir ėmė pasakoti, kad greta gyvenančios kaimynės kiemą juosia aukštaūgė tujų gyvatvorė. Želdinys kaimynės sklype neišsitenka, jo šakos skverbiasi į ponios Valerijos kiemą, kas tapo judviejų nesutarimų priežastimi. Daug metų svetimo augalo šakas palei savo sklypo ribą p. Valerija sakė genėjusi pati, bet, sulaukus garbaus amžiaus, suprastėjo sveikata ir to daryti jau nebegali.
„Šių metų kovo viduryje kaimynai genėjo gyvatvorę, o kadangi ji pasodinta prie pat tvoros, atėjo į mano kiemą, kad galėtų apgenėti iš visų pusių. Dar prieš Velykas paprašiau, kad susirinktų šakas. Kaimynė liepė šakas mesti jiems per tvorą, jeigu man jos trukdo. Paaiškinau, kad nesugebėsiu, nes tvora net trijų metrų aukščio, o mano pačios ūgis – pusantro metro. Taip ir gyvenu su svetimu šiukšlynu prie tvoros“, – kalbėjo moteris.
Redakcijos interesantė teigė kaimynės prašiusi išsikuopti paliktą netvarką, bet ši esą atsisakė. Supratusi, jog šios problemos išspręsti vien draugišku pašnekesiu nepavyks, p. Valerija pagalbos kreipėsi į Varėnos seniūniją. Į vietą atvykęs seniūnijos specialistas pamatė kaimynės nusižengimą ir surašė raštą su prašymu susitvarkyti, antraip grės bauda. Bet kaimynė skolinga neliko – pateikė kitokią istorijos versiją, taigi skundas nepasitvirtino, ir seniūnija nieko daugiau nesiėmė.
„Seniūnija kaimynei išsiuntė raštą, o kaimynė pareiškė, kad neva aš pati nugenėjau tą tvorą, nors buvo atvažiavęs vaikinas iš seniūnijos ir matė, kokio aukščio toji gyvatvorė, matė ir besimėtančias sudžiūvusias šakas. Man tikrai būtų labai sunku įveikti tokią aukštą gyvatvorę, juolab kad prie mano tvoros guli krūva lentų ir plytų. Tai va, kaip gyvenime gali būti, kai stengiesi su kaimynais gražiai sutarti, būti geranoriškas, o pasirodo, kad gali likti be kaltės kaltas“, – apgailestavo pašnekovė.
Seniūnija kaimynių konflikto neišspręs
Norėdamas išgirsti abiejų konfliktuojančių moterų nuomonę „Merkio kraštas“ kreipėsi į p. Valerijos kaimynę ponią Liną (pavardė redakcijai žinoma). „Seniūnija manęs net neišklausė, iškart pradėjo grasinti baudomis“, – teigė p. Lina, „Merkio kraštui“ persiuntusi Varėnos seniūnijos raštą ir savo atsakymą.
Paklausta, ką ji mananti apie nesutarimus su kaimyne ir kodėl jie atsirado, pašnekovė tikino nė už ką nesutinkanti su p. Valerijos žodžiais. Esą gyvatvorė auga jau du dešimtmečius, anuomet ją sodinti p. Valerija neva leido, moterys netgi buvos susitarusios kartu ją prižiūrėti, ir toks nerašytas jųdviejų susitarimas daug metų tenkino abi puses.
p. Lina taip pat teigė, kad su p. Valerija artimų santykių nepalaiko ir nieko neleistino nepadarė – esą p. Valerijos sklypo teritorijoje gyvatvorės ji tikrai negenėjusi, todėl nė neketina nusileisti. „Merkio krašto“ pašnekovė sakė įtarianti, kad p. Valerija greičiausiai pati gyvatvorę apkarpė ir specialiai primėtė patvoryje šakų. Panašu, kad kaimyniškų santykių tarp šių moterų nelikę jau seniai.
Tuo tarpu Varėnos seniūno pavaduotojas Sigitas Pangonis „Merkio kraštui“ sakė pažįstantis abidvi moteris ir puikiai žinąs apie jų kivirčą, bet padėti kaimynėms įveikti išsikerojusią nesantaiką ir nuspręsti, kuri iš jų teisi, o kuri – ne, seniūnija esą negali.
„Šis kaimynių konfliktas taip paprastai neišsispręs, kadangi viena pusė sako vienaip, o kita – dar kitaip. Mano kolega buvo nuvažiavęs į vietą pasižiūrėti ir parašė raštą, kad kaimynė (p. Lina – aut.) susitvarkytų, bet tada gavome kaimynės atsakymą, kad ji nieko nepažeidė, su visais genėjimo taisyklių išaiškinimais, nuotraukomis ir panašiai. Šiuo atveju konfliktuoja du žmonės, ir kaip žinoti, kurio yra teisybė? Būtų geriausia, kad kaimynės pačios viską išsiaiškintų ir gyventų draugiškai“, – komentavo seniūno pavaduotojas S. Pangonis.
Ko gera, kaimynėms iš tiesų belieka susėsti ir geranoriškai tarpusavyje susitarti. Juk ne veltui sakoma, kad gausi giminė – gerai, o dar geriau – geras kaimynas už tvoros. Betgi kaimyno nepasirinksi…
Evelina Kuliešė