Nors gyvename, regis, civilizuotoje visuomenėje, susirūpinimą vis dar kelia tokie dalykai kaip… lauko tualetas; štai į „Merkio krašto“ redakciją paskambinęs varėniškis skundėsi dėl pašonėje stovinčios lauko išvietės, kuri esą skleidžia nosį riečiantį dvoką…
Pažadėjo patikrinti
Kalbėdamas telefonu Dzūkų gatvės gyventojas (pavardė redakcijai žinoma) pagalbos sakė nusprendęs kreiptis į „Merkio kraštą“, mat dėl kaimyno lauko tualeto esą beldęsis ir valdininkų duris, tačiau niekas nieko nedaro. „Dzūkų gatvėje 28 gyvenantis žmogus jau seniai prisijungęs prie miesto kanalizacijos, bet jo lauko tualetas kaip stovi, taip stovi… Baisi smarvė. Kiek kartų rašėm raštus savivaldybėn – niekas nieko. Ir į Butkevičių (buvusį Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininką – aut.) kreipėmės, bet jam tada akmenys labiau rūpėjo. Liko „Merkio kraštas“ – ketvirtoji valdžia. Reikia žmonėms paaiškinti, nes jie nesupranta… Bandėm patys kalbėtis su kaimynu, bet žinot – jam tas pats“, – savo bėdą redakcijai dėstė varėniškis.
Lietuva įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2023-ųjų metų visose gyvenvietėse, kur yra daugiau nei 2000 gyventojų, atsisakyti lauko tualetų, kad šie neterštų gamtos. Mat po lauko tualetais gyventojai dažnai patys išsikasa paprasčiausias duobes, todėl nuotekos iš jų sunkiasi ir užteršia gruntinius vandenis. Be to, nuotekos iš lauko tualetų patenka ir į paviršinius vandens telkinius, šulinius, teršia geriamąjį vandenį ir nuodija gyvūnus. Nepasiturintiems gyventojams prisijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų išlaidos, kaip teigiama, yra kompensuojamos. Iki numatyto termino neprisijungę gyventojai yra įspėjami, o nesureagavusius žadama bausti.
Tad dėl Dzūkų gatvėje stovinčios išvietės „Merkio kraštas“ visų pirma kreipėsi į Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininką Evaldą Brusoką, kuris atkreipė dėmesį, kad jeigu nuotekos neišleidžiamos į aplinką, aplinkosaugininkai šioje situacijoje mažai kuo tegalėtų pagelbėti. „Sunku kažką pasakyti, nes priklauso nuo to, koks tualeto sandarumas. Jeigu niekas neišbėga ir neteršiama aplinka, nelabai ten ką mes ir padarysime“, – kalbėjo E. Brusokas, pasiteiravęs, kur tiksliai stovi lauko tualetas ir pažadėjęs nuvažiuoti patikrinti.
Vietos valdžios atstovų komentarai
Varėniškio bėdą papasakojome ir vietos valdininkams. Štai „Merkio krašto“ pakalbintam Varėnos seniūnui Daliui Lukminui ši problema žinoma ne vienerius metus. „Kiek mums yra žinoma, tame name niekas negyvena, vadinasi, tuo tualetu niekas nesinaudoja. Su Antanu Labanausku (Varėnos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiuoju specialistu – aut.) kažkada ten buvome nuvykę, bet dabar nelabai prisimenu tos visos situacijos“, – pakomentavo D. Lukminas.
Na, o rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A. Labanausko žodžiais tariant, miesto centre stovintis lauko tualetas „gal tik kraštovaizdžiui kenkia, bet jokio kvapo nėra“. „Jis stovi valstybinėje žemėje, todėl ne savivaldybės funkcija yra nuspręsti – griauti valstybinėje žemėje stovinčius pastatus, ar ne. Tualetas yra nenaudojamas, kiek pasviręs į šoną, ir jo naudoti turbūt net ir neįmanoma. Komentuoti turėtų Nacionalinė žemės tarnyba. Jeigu ji problemos nemato, vadinasi, jos ir nėra“, – sakė A. Labanauskas.
Tačiau pasikalbėjus su Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Varėnos skyriaus referente Rima Kaziukoniene paaiškėjo, kad NŽT vis dėlto „tokių problemų nesprendžia“. „Į mus tokiu klausimu niekas nesikreipė. Tai yra aplinkosaugos klausimas, jeigu yra kažkokia žala gamtai. Mieste nuotekas turi tvarkyti savivaldybė ir, kiek žinau, žmonėms yra kažkokios kompensacijos nuotekas prijungiant prie miesto tinklų. Griauti ar negriauti – sprendžia Statybų inspekcija, bet lauko tualetas yra laikinas statinys ir jam nereikia jokių leidimų“, – aiškino R. Kaziukonienė.
Kreipėmės ir į rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoją Laurą Karlonaitę-Balionienę, kuri galėjo tik patarti dėl lauko būdelės susirūpinusiam varėniškiui raštiškai kreiptis tiek į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, tiek į Aplinkos apsaugos departamentą ir tokiu būdu bandyti išspręsti bėdą, mat yra bendrieji aplinkosaugos reikalavimai.
„Inspekcija turėtų patikrinti, ar statinys legalus, ar ne. Tuomet reikėtų kreiptis ir į Aplinkos apsaugos departamentą, nes yra nuotekų kaupimo rezervuarų eksploatavimo taisyklės, ir departamentas gali surašyti protokolą, jeigu nuotekos neužsandarintos. Dėl kvapų yra gana sudėtingas klausimas. Kiek domėjausi, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tiria komercinių pastatų kvapus, o dėl buitinių – straipsniuose rašoma, kad tai galėtų padaryti ir savivaldybė, bet mes neturime jokių matuoklių ar kitų įrankių išmatuoti, todėl tai yra gana sudėtingas klausimas… Na, o jeigu statinys yra nelegalus, savininkas bus įpareigotas tą statinį nugriauti, nors tokiems statiniams leidimo nereikia, bet rezervuaro įrengimui vis tiek reikalingas savivaldybės ar kažkieno pritarimas. Aplinkos apsaugos departamentas taip pat galėtų paprašyti sutarties dėl nuotekų išvežimo, pateikti sąskaitas ir panašiai. Turime viešosios tvarkos specialistę, bet dar nesame susidūrę su tuo, kad reikėtų tikrinti, ar lauko tualetas sandarus, ar ne. O aplinkosaugininkams nuotekų rezervuarus tikrinti yra priskirta pagal kompetenciją, jie gali išrašyti baudą, jeigu nustatomi pažeidimai“, – kalbėjo L. Karlonaitė-Balionienė.
Kaltina be pagrindo?
„Merkio kraštas“ nuvažiavo į vietą įsitikinti, ar iš tiesų tokia didelė bėda užklupo redakcijos interesantą. Pasibeldus į Dzūkų gatvėje stovinčio medinio namo duris, niekas jų neatidarė, todėl, kol nėra savininko, nusprendėme pasikalbėti su aplinkiniais kaimynais. Namuose radome ponią Danutę. „Jokio kvapo nejaučiam. Turim šalia pasisodinę ir daržus, ir niekam tas tualetas netrukdo, tik šitie vieni kaimynai vis nepatenkinti“, – pasakojo p. Danutė.
Netrukus į namus sugrįžo ir lauko būdelės savininkas ponas Mindaugas. Paprašytas vyras be ilgų įkalbinėjimų „Merkio krašto“ žurnalistei parodė kaimyno nemalonę užsitraukusį lauko tualetą, kurį gožia aukšti krūmai, o nuo gatvės jo nė nematyti. Jokio aitraus kvapo tąsyk neužuodėme. P. Mindaugas pasakojo, kad kaimynas jį apskundžia ne pirmą kartą, ir ne tik dėl lauko tualeto. P. Mindaugo teigimu, su kaimynu jie nekonfliktuoja, netgi draugiškai pasisveikina, bet štai už akių šis esą „kiša pagalius į ratus“. Pašnekovas patvirtino, kad yra prisijungęs prie miesto kanalizacijos, tačiau savo namuose šiuo metu įsirengti tualeto jis neišgali, mat neturi tam pinigų. Vyriškis sakė po truputį tvarkantis savo būstą ir suprantantis, kad lauko tualeto galiausiai vis tiek reikės atsisakyti.
Tuo tarpu Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas E. Brusokas „Merkio kraštą“ informavo, kad išvietė įrengta tvarkingai. „Pagal pirminę informaciją tualeto rezervuaras sandarus, per kraštus nebėga, bet patarėme įpilti chemijos, kad kvapo būtų mažiau. Šalia tualeto ir jo viduje kvapas, aišku, jautėsi, bet žinote, tai lauko tualetas“, – komentavo E. Brusokas.
Gresia tūkstantinės baudos
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnį, nuotekų išleidimas į aplinką, pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, užtraukia baudą nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų. Nuotekų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo užtraukia baudą nuo 120 iki 580 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1450 eurų. Pastarieji administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo 300 iki 1150 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 3000 eurų.
Evelina Petrušytė