Ketvirtadienis, 14 liepos, 2022
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
PradžiaNaujienosKaip mūsų rajono valdžios atstovai reaguoja į kritiką

Kaip mūsų rajono valdžios atstovai reaguoja į kritiką

Gegužės 28 dieną, „Merkio krašte“ (straipsnyje „Vicemerui savo poste ramiai sėdėti neleis“) publikavome rajono tarybos 9-ių opozicijos narių pasirašytą pareiškimą, perskaitytą gegužės 25 d. tarybos posėdyje, su teiginiu – kad „politikas privalo toleruoti kritiką, įskaitant ir aštrią“, o jautriose bei kontraversiškose situacijose privalo visuomenei „pateikti racionalius paaiškinimus ir argumentus“ – ir tokiam teiginiui belieka tik pritarti; bet kaip gi į kritiką reaguoja patys šio pareiškimo autoriai, mūsų rajono aukščiausiosios valdžios atstovai, bei kokius „racionalius paaiškinimus ir argumentus“ jie pateikia visuomenei?..

„Merkio krašto“ publikacija

Antai „Merkio kraštas“ gegužės 14 dieną publikavo straipsnį „Kuo džiaugiasi rajono tarybos narys?“ (šį straipsnį galima perskaityti ir „Merkio krašto“ internetinėje svetainėje www.merkiokrastas.com). O mes tik labai trumpai priminsime, kad jame rašoma apie rajono tarybos narį Martyną Katelyną, kuris (galbūt dėl gyvenimiškos patirties stokos, netyčia) viešame tarybos posėdyje paskleidė nepatikrintas šmeižikiško pobūdžio žinias apie ilgametės bei žmonių gerbiamos Merkinės gydytojos profesinę veiklą, paminėdamas ir moters vardą bei pavardę. Tokios iš valdžios atstovo lūpų pagarsintos žinios, kaip paaiškėjo, tebuvo šakėm ant vandens rašytos, ką galop
savo „feisbuke“ iš esmės pripažino ir pats jas paskleidęs rajono tarybos narys.
Bet ką jis tuomet darė – viešai prisipažino suklydęs, atsiprašė Merkinės gydytojos, kaip pasielgtų bet kuris save ir kitus gerbiantis žmogus? Būtent tokio politikų elgesio vis dar tikisi bent jau didžioji dalis visuomenės. Bet nieko panašaus neįvyko.


Rajono tarybos narys M. Katelynas, visur pabrėžiantis, kad jis „atstovauja gyventojams“, tąkart teatstovavo pats sau ir, palaikomas opozicijos kolegų, kurie, anot jo, „veikė kaip vienas kumštis“, savo „feisbuke“ džiaugėsi tik tuo, jog Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje jam pavyko laimėti „kovą“ (su profesionalaus advokato pagalba, beje) prieš savivaldybės Etikos komisiją, pripažinusią jį (tos pačios Etikos komisijos pirmininką) pažeidus padorumo bei
pagarbos žmogui ir valstybei principus dėl apkaltintos Merkinės gydytojos.
Opozicijos „kumštis“

Bet, kai apie visa tai parašė „Merkio kraštas“ straipsnyje „Kuo džiaugiasi rajono tarybos narys?“, opozicijos „kumštis“ nusitaikė prieš… laikraštį. Tiksliau kalbant, tame pačiame M. Katelyno „feisbuke“ to paties opozicijos „kumščio“ išsirinktas lyderis Povilas Saulevičius (kartu paminėtas ir rajono tarybos narys Ąžuolas Kuprys, „ir dar
6“), sveikindamas kolegą su gimtadieniu, išreiškė savo nuomonę ir apie minėtąjį straipsnį su paties parinktomis iliustracijomis (žr. faksimilę apačioje). Bet kaip išreiškė! Šį P. Saulevičiaus kūrinį „Merkio krašto“ redakcijai, beje, atsiuntė mūsų nuolatinis skaitytojas (pavardė redakcijai žinoma), pasibaisėjęs, kad Varėnos rajono aukščiausiosios valdžios atstovas, kandidatavęs net į rajono merus, viešai vartoja tokią neapykantos ir patyčių leksiką, kokia pritiktų galbūt tik visiškiems juodnugariams.

Redakcijos interesantas taip pat stebėjosi, kokio piktumo ir kvailumo turėtų būti politikas, užsipuolęs visuomenės informavimo priemonę, už kurios stovi tūkstančiai skaitytojų – jo potencialių rinkėjų. Na, beliktų pridurti, kad tai – paties P. Saulevičiaus bėda, nes, kai nėra jokių svarių argumentų prieš kritiką, kirtusią, kaip matyti, tiesiai į kaktą pernelyg susireikšminusiems vietos valdžios atstovams, jų lyderis tokiu būdu
bando įrodyti, kad toji kritika – „gėdingas“ ir „apgailėtinas“ „melas“. Štai P. Saulevičius, pavyzdžiui, rašo, kad „ponia Zubavičienė pabandė išplauti mero ir jo komandos mundurą žemindama tarybos narį ir jo mamą“, užuot pripažinusi, „jog Varėnos savivaldybės etikos komisija susimovė“.

Betgi „ponios Zubavičienės“ straipsnyje aiškiai parašyta, kad „Varėnos r. savivaldybės Etikos komisija pažeidė pagrindines procedūras“, o M. Katelynas įrodė, jog toji komisija „veikia panašiai, kaip „draugiškas teismas“ sovietiniais metais“. Tai kas čia – ne pripažinimas?

Kas ką žemina

O apie ko­kį „me­ro ir jo ko­man­dos mun­du­ro“ plo­vi­mą su­fan­ta­za­vo P. Sau­le­vi­čius, vi­siš­kai ne­aiš­ku, nes straips­ny­je tė­ra pa­ci­tuo­tos dvi fra­zės iš M. Ka­te­ly­no už­ra­šų, kur pats M. Ka­te­ly­nas kal­ba apie „gru­pę me­rui lo­ja­lių as­me­nų“ ir kad ne­pa­vy­ko „me­rui „su­si­tvar­ky­ti“ su ne­pa­lan­kiu ir jam ar­gu­men­tuo­tai opo­nuo­jan­čiu po­li­ti­ku“? Straips­nio au­to­rė tai nuo­mo­nei ne­pri­eš­ta­ra­vo.

Tuo tar­pu su „ta­ry­bos na­rio ir jo ma­mos že­mi­ni­mu“ P. Sau­le­vi­čius, jo žo­džiais kal­bant, ga­lu­ti­nai su­si­mo­vė, pri­dė­jęs dar ir straips­nio „Kuo džiau­gia­si  ra­jo­no ta­ry­bos na­rys?“ iš­trau­ką, kur tė­ra dvi fra­zės: „ra­jo­no ta­ry­bos na­rys M. Ka­te­ly­nas“ ir „ger­bia­ma Mer­ki­nės gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja Aly­tė Ka­te­ly­nai­tė – M. Ka­te­ly­no ma­ma“. Vis­kas!

O juk ta­me straips­ny­je kal­ba­ma apie M. Ka­te­ly­no pa­že­min­tą Mer­ki­nės gy­dy­to­ją, apie ką P. Sau­le­vi­čius ne­už­si­me­na nė vie­nu žo­de­liu. At­virkš­čiai – jis tei­gia, kad „žur­na­lis­tais pri­sis­ta­tan­čių as­me­nų“ straips­nis pa­ra­šy­tas „gė­din­gai, ap­gai­lė­ti­nai“, nes jie, „ma­tyt, ve­di­ni vis la­biau di­dė­jan­čios bai­mės ir des­pe­ra­ci­jos“. Įdė­ta ir tų „as­me­nų“ su ra­jo­no val­džios at­sto­vais nuo­trau­ka, tiks­liau – ten­den­cin­gai iš­kad­ruo­ta jos da­lis.

Nes vi­sa nuo­trau­ka, da­ry­ta 2018 m. ge­gu­žės 7-ąją – Spau­dos at­ga­vi­mo, kal­bos ir kny­gos die­ną, va­di­na­mą žur­na­lis­tų pro­fe­si­ne šven­te, – Mer­ki­nė­je, prie bu­vu­sių glo­bos na­mų, at­ro­do taip (žr. nuotr. viršuje).

Jo­je kar­tu su mū­sų ra­jo­no me­ru Al­giu Ka­šė­ta ir sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Vil­ma Miš­ki­nie­ne ma­ty­ti ir vi­sas bū­rys jų pa­kvies­tų Aly­taus ap­skri­ty­je bei mū­sų ra­jo­ne dir­ban­čių žur­na­lis­tų iš Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jos ir ra­di­jo, „Lie­tu­vos ry­to“, „Aly­taus nau­jie­nų“, „Gi­ru­žio“, „Mer­kio kraš­to“, in­ter­ne­ti­nių nau­jie­nų por­ta­lų ir ki­tų.

„Žurnalistais prisistatantys asmenys“

Iš viso to sprendžiant, P. Saulevičius „žurnalistais save prisistatančiais asmenimis“ laiko daugiau nei 50 darbo metų žurnalistikai atidavusį buvusį „Merkio krašto“ vyriausiąjį redaktorių, dabartinį pelningai dirbančios ir didžiulius mokesčius į biudžetą tvarkingai mokančios uždarosios akcinės bendrovės „Merkio kraštas“ savininką Aloyzą
Tendzegolskį ir daugiau nei 20 metų beveik į kiekvieną laikraščio numerį straipsnius rašančią, dabartinę minėtosios bendrovės vadovę ir vyriausiąją redaktorę Dianą Zubavičienę. Pastaroji tokių kritinių straipsnių prieš valdžios atstovus, kurių vienu taip baisisi P. Saulevičius, yra parašiusi nesuskaičiuojamą daugybę, bet dar niekam, net buvusiam ilgamečiam ir įtakingam merui, dabartiniam rajono tarybos opozicijos nariui Vidui Mikalauskui, itin nepakenčiančiam kritikos, nepavyko įrodyti, kad straipsniuose kas nors buvo pažemintas ar kaip kitaip pažeistos jo teisės.

O skundėsi tuometinis rajono meras dėl „Merkio krašto“ ir „ponios Zubavičienės“ straipsnių visoms galimoms institucijoms, pradedant Vyriausiąja rinkimų komisija, baigiant Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi.
Vien žurnalistų kontrolės institucijoms – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisijai bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai – V. Mikalauskas parašė 7 skundus (gal tik ne visus suskaičiavome) net dėl keliolikos „Merkio krašto“ publikacijų. Ir visi iki vieno tie V. Mikalausko skundai buvo atmesti. Apie tai skelbėme 2006 m. gruodžio 8 d. „Merkio krašto“ str. „Atmesti visi mero skundai“, 2011 m. gegužės 3 d. str. „Atmesti nauji V. Mikalausko skundai“, 2011 m. spalio 4 d. str. „Noras sutrypti nepriklausomą spaudą“.


O, beje, tais pačiais 2011-aisiais V. Mikalauskas pirmąkart po 14-os rajono valdymo metų nebebuvo išrinktas meru, dar po penkerių metų jo nebeišrinko nė į Seimą, kol galop V. Mikalauskas nebeteko ir paskutinio savo politinio posto – Lietuvos socialdemokratų partijos Varėnos skyriaus pirmininko pareigų. Iš pastarųjų jį jau išmetė bendražygiai, išsirinkę naujuoju pirmininku tą patį P. Saulevičių, su kuriuo jau antra kadencija V. Mikalauskas niekaip nepakyla aukščiau rajono tarybos opozicijos ir dabar visiems aiškina, kad „politikas privalo toleruoti kritiką“, pateikdamas „racionalius paaiškinimus ir argumentus“.


Buvusio mero V. Mikalausko nuoskaudas dėl „Merkio krašto“ dar galima suprasti.
Bet ko prieš laikraštį ir dar taip kvailai šoka P. Saulevičius, kuris nieko reikšminga nenuveikė, išskyrus tai, kad nuo Varėnos socialdemokratų vado kėdės su bendrapartiečių pagalba nustūmė V. Mikalauską, o dabar vėl prie jo glaudžiasi, kartodamas žodis žodin visus postus praradusio V. Mikalausko leksiką. Kaip sakė M. Katelynas jo elgesį tyrusiai rajono savivaldybės Etikos komisijai, „tiesiog siūlau rimtai pagalvoti“.


Diana ZUBAVIČIENĖ

- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai