Kaip Varėna atšventė 35-ąjį laisvės pavasarį

Varėnos kultūros centre gausus būrys varėniškių bei miesto svečių lietuviškomis dainomis, šokiais ir patriotiniais eilėraščiais iškilmingai paminėjo jubiliejinę Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – Kovo 11-ąją…

Šventinis renginys Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-mečiui paminėti tradiciškai prasidėjo visiems drauge sugiedojus „Tautišką giesmę“, o susirinkusius su ypatinga švente pasveikino rajono meras, istorikas Algis Kašėta.
„Nuoširdžiai sveikinus visus, kūrusius Kovo 11-ąją, dalyvavusius šimtatūkstantiniuose mitinguose, savo kasdieniu darbu puošusius Lietuvą, ir tuos, kurie gimė nepriklausomoje Lietuvoje, su mūsų nuostabiu jubiliejumi, – į žiūrovus kreipėsi rajono vadovas. – Ko gera, šioje salėje teko dalyvauti visuose Kovo 11-osios minėjimuose, bet sutikime, kad prieš 5 ar 10 metų salės būdavo pustuštės. Ir labai smagu, kad šiandien jūsų tiek daug susirinko. Šiandien Kovo 11-oji kitokia – sumišusi su nerimu, kai kam galbūt su baime, ir abejingų Lietuvos valstybės ateičiai turbūt beveik nebeliko. Ir tai natūralu. Prieš 3 metus, prieš invaziją į Ukrainą, šioje scenoje kalbėjau, kad dar niekada Lietuva nebuvo tokia saugi. Deja, turbūt jau seniai Lietuva nebuvo tokia nesaugi, kaip jaučiamės šiandien. Tačiau mano tikslas – ne gąsdinti, todėl norėčiau kalbėti apie šviesiąją pusę. Jeigu prisiminsime 1990-uosius, tada irgi nebuvo taip paprasta. Niekas iš didžiųjų Vakarų valstybių, tarp jų ir Amerika, nei mus palaikė, kad mes pasiektumėm nepriklausomybę, nei ragino, o atvirkščiai – sakė: „Palaukit, gal jums užteks autonomijos, ką jūs čia erzinate sovietų sąjungą“. Šiaip jau visi norėjo ne nepriklausomos Lietuvos ir kitų Baltijos šalių iškilimo, bet norėjo, kad Gorbačiovas išliktų, kad „perestroika“ tęstųsi. Tačiau Kovo 11-ąją niekas nebalsavo „prieš“ Lietuvos nepriklausomybės atstatymą, atsirado tik keletas susilaikiusiųjų. Buvo vienybė tarp mūsų deleguotų žmonių Aukščiausioje Taryboje, ir ačiū jiems, kad išpildė mūsų visų bendrą viziją. Na, o mes tikrai laikėmės ir per Sausio 13-ąją, ir per Rugpjūčio pučą, ir galų gale – ta mažytė Islandija, kuri, kad ir be kariuomenės, nepabijojo pirmoji pripažinti mūsų nepriklausomybę. Visgi dar reikėjo laukti imperijos byrėjimo, byrėjimo Maskvoje, kad mes gautumėm tą didįjį istorinį šansą, kuriuo pasinaudojome. Manau, kad mums ir toliau reikia būti vieningiems, stipriems dvasioje ir kurti Lietuvą. Todėl linkiu visiems geros nuotaikos, o Lietuvai – kad galėtume čia, šioje salėje, dar daug daug metų švęsti nepriklausomybę, o mūsų anūkai pasitiktų nepriklausomos Lietuvos šimtmetį“.
Ypač jautriai nuskambėjo ir gausių aplodismentų sulaukė Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos teatro studijos moksleivio Danieliaus Ignatavičiaus padeklamuotos ištraukos iš Janinos Degutytės eilėraščio „Mažutė“ ir Bernardo Brazdžionio eilėraščio „Graži Tėvynė“, taip pat – koncertinę programą „Skambanti Lietuva“ pradėjusios Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelio-darželio auklėtinės Saulės Didikaitės atlikta dzūkų liaudies daina „Joja, joja dziedukas“.
Šventinę nuotaiką taip pat kūrė Varėnos vaikų lopšelio-darželio „Žilvitis“ auklėtiniai, Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos ankstyvojo meninio ugdymo vyresniųjų grupė, Varėnos vaikų lopšelio-darželio „Pasakos“ auklėtiniai, Švietimo centro vokalinė grupė, Varėnos kultūros centro folkloro ansamblis „Žeiria“, moterų vokalinis ansamblis „Rūta“, moterų liaudiškų šokių grupė „Vaivora“, senjorų liaudiškų šokių grupė „Kadagys“, pramoginės dainos choras „Bruknelė“ su Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos akordeonininkų orkestru ir Švietimo centro šokių studija „Mikitukas“.
Po muzikinių pasirodymų Varėnos kultūros centro direktorė Jurgita Keršienė įteikė padėkas dainų ir šokių kolektyvų vadovams – Audronei Šakalienei, Vaidai Žilinskienei, Astai Kašėtienei, Jolantai Pranciulienei, Sigitai Švedei, Vaidai Narusevičiūtei, Ramunei Butkienei, Daivai Selevičienei, Renatai Bakulienei, Nerijui Bakulai, Kęstučiui Breidokui ir Tomui Kizeliui.
Priminsime, kad 1990 metų kovo 11-ąją vardinio balsavimo metu „už“ Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimą balsavo tuometinės Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 124 deputatai, tarp kurių – ir jau šviesaus atminimo vienintelis varėniškis, Nepriklausomybės Akto signataras Juozas Dringelis (1935 06 24-2015 06 04). Tačiau jo pavardė Kovo 11-osios iškilmėse nebuvo paminėta.
Evelina Kuliešė