Nešališkas politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“, organizuojantis savivaldos rinkimų debatus visoje Lietuvoje, tokį renginį su penkiais kandidatais į mūsų rajono merus suorganizavo ir Varėnos kultūros centro konferencijų salėje praėjusį penktadienį, o per šiuos debatus paaiškėjo, kad suklestėti Varėnos rajonui padės ir tvora aplink „Ryto“ progimnaziją, ir seniūnijoms padalinti biudžeto pinigai – po 12 tūkst. eurų metams, ir net naminės degtinės pramoninė gamyba…
Draudžiamos „žolės“ nerūkė, o štai nelegali naminė degtinė tinka
Į debatus Varėnos kultūros centro konferencijų salėje (J. Basanavičiaus g. 17) atvyko penki kandidatai į merus iš aštuonių – Rita Severinienė (politinis komitetas „Atsigręžkime į žmogų“), Edvinas Grikšas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Danguolė Miškinienė (demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“), Povilas Saulevičius (Lietuvos socialdemokratų partija) ir Remigijus Bugailiškis (Darbo partija) – su savo palaikymo komandomis. Neatvyko Algis Kašėta (politinis komitetas „Drauge su jumis“), Giedrius Samulevičius (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Marius Juškevičius (partija „Laisvė ir teisingumas“). Visuomenė arčiau susipažinti su kandidatais į rajono vadovus, reikia pasakyti, nesiveržė, nes nedidelė salė palyginti buvo potuštė.
Debatams vadovavo internetinio naujienų portalo „15min“ žurnalistas Ramūnas Jakubauskas, o kadangi visas renginys užtruko ilgiau nei 2 valandas, šiame straipsnyje apsiribosime tik įdomesniais momentais. (Visą renginio vaizdo ir garso įrašą galima peržiūrėti LRT.lt skiltyje „Savivaldos rinkimų debatai“ ir „Žinau, ką renku“ „feisbuko“ paskyroje.)
Taigi po kandidatų prisistatymo (visus 8 kandidatus į mūsų rajono merus „Merkio kraštas“ jau pristatė vasario 7 d. str. „Kandidatų į mūsų rajono merus portretai“) debatų vadovas R. Jakubauskas jiems uždavė keletą gana netikėtų klausimų, po ko paaiškėjo, jog nė vienas kandidatas nė karto nėra rūkęs vadinamosios „žolės“ (narkotinių kanapių, arba marihuanos), bet iniciatyvai – kad už turimą nedidelį narkotinių kanapių kiekį būtų taikoma ne baudžiamoji, o tik administracinė atsakomybė – pritartų dvi kandidatės: R. Severinienė ir D. Miškinienė. Pirmoji, kaip žinome, dirba Varėnos poliklinikoje gydytoja psichiatre ir laikinąja direktoriaus pavaduotoja, antroji – Varėnos ligoninės direktoriaus pavaduotoja.
Be to, visi penki kandidatai prisipažino ne tik gėrę naminę degtinę, kurią gaminti bei vartoti draudžia įstatymas, bet ir (išskyrus R. Severinienę) laikantys ją „mūsų kultūros paveldo dalimi“, kurią „su tam tikrais apribojimais“ reikėtų puoselėti, netgi gaminti rajone pramoniniu būdu – tuomet esą atsirastų ir daugybė darbo vietų, ir „turistai galėtų parsivežti namo suvenyrų bei skleisti žinią apie mūsų kraštą“. Pastarąją perspektyvą Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje dirbantis E. Grikšas apsvarstė lyg ir juokais, o štai atsargos karininkas R. Bugailiškis sureagavo rimtai.
„Tai tik vieno dalyko reikia, kad suklestėtų Varėnos rajonas!“ – linksmai reziumavo debatų vedėjas.
Neįsidėmėjo nei paminklų M. K. Čiurlioniui, nei Varėnos herbo
Taip pat paaiškėjo, kad visi penki kandidatai į merus vertina išimtinai tik tradicinę šeimą bei jos „vertybes“ ir nepritaria nei homoseksualių asmenų, nei vyro ir moters partnerystei, nei siūlomam Partnerystės įstatymui.
Po alytiškio Seimo nario Roberto Šarknicko, ko gera, provokacinio klausimo, kodėl Varėnoje iki šiol nėra Konstantino Mikalojaus Čiurlionio „skulptūros ar paminklo ir panašiai“ – jei legendinis kompozitorius ir dailininkas čia gimė, o 2025-ieji bus Čiurlionio metai – kandidatai labai rimtai suskato skelbti, kaip įamžins šios garsenybės atminimą, jei taps merais, tuo pačiu peikdami rajono valdžią dėl tokios „kultūros klaidos mūsų rajone“.
Ir tik vienintelis R. Bugailiškis prisiminė, kad pamin-klas M. K. Čiurlioniui jau yra pastarojo gimimo vietoje, Senosios Varėnos bažnyčios šventoriuje, netoliese išlikęs ir paminklinis akmuo. O buvęs Varėnos seniūnas Dalius Lukminas bei pats debatų vedėjas R. Jakubauskas papildė, kad paminklas M. K. Čiurlioniui stovi ir Varėnoje prie geležinkelio stoties, o jų net „daugiau negu keletas“ yra memorialiniame medžio skulptūrų bei stogastulpių ansamblyje „Čiurlionio kelias“, besidriekiančiame nuo Varėnos iki pat Perlojos.
Tylomis nuriję savo „kultūros klaidas“ kandidatai į rajono merus žvaliai sudalyvavo debatų vedėjo pasiūlytame klausimų iš bendrojo išsilavinimo „blic ture“, bet ir čia kai kuriuos ištiko nesėkmė.
Antai „čionykšte“ prisistačiusi R. Severinienė prisipažino nežinanti, kiek Varėnos rajone yra seniūnijų (aštuonios), o irgi čionykštis rajono tarybos narys P. Saulevičius, 8-erius metus per tarybos posėdžius sėdėdavęs priešais Varėnos herbą (žr. nuotr. viršuje), į klausimą, kas tame herbe vaizduojama, teatsakė: „Bitės“. „O kas dar?“ – paklausė vedėjas. „Bitės ir yra avilys, korys“, „Bičių šeima“, „Bitės ir gėlės kažkokios“, – spėliojo kandidatas į merus P. Saulevičius net po to, kai šalia sėdėjęs R. Bugailiškis jam parodė šių metų savivaldos rinkimų leidinį su Varėnos herbu. Ir tik sufleravimas iš salės padėjo kandidatui galop atsakyti teisingai: „Viržiai“.
Tarp socialdemokratų ir „valstiečių“ kandidatų – abipusė antipatija
O štai čionykštis E. Grikšas, iš savo gyvenamosios vietos mūsų rajone, anot jo, „niekada neišsideklaravęs“, bet su šeima gyvenantis ir dirbantis Vilniuje, buvo paprašytas atsakyti, ar jis grįš į Varėną, jei bus išrinktas meru, ar ne.
Kandidatas į merus tiesiai neatsakė į klausimą, o pasamprotavęs, kad „čia gimęs ir augęs žmogus, išvykęs į kitą miestą, nebūtinai tampa to miesto gyventoju“ ir todėl laikyti jį ne vietiniu – „ydinga praktika“, užbaigė taip: „Grižti? Kodėl gi ne!“
Čia pat paaiškėjo, kad nepartinį E. Grikšą (kurį kandidatu į rajono merus iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) P. Saulevičiaus socialdemokratų komanda anksčiau yra „aktyviai kalbinusi eiti“ su ja ir „užimti mero vietą“. Tą patvirtino pats P. Saulevičius, paaiškinęs, kad E. Grikšo kandidatūra „bendram opozicijos sąrašui netiko dėl kelių priežasčių: pirma, kad jis ne vietinis, gyvena Vilniuje“ ir grįžti į Varėną, opozicijos nuomone, neketina.
O dar vieną konkrečią priežastį, kodėl opozicijai netiko E. Grikšas, pagarsino P. Saulevičiaus bendražygis rajono taryboje ir socialdemokratų kandidatų sąraše Martynas Katelynas iš salės: „Jūsų sąraše (Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų-aut.), berods, yra 4 teisti žmonės – pataisykit, jeigu klystu (nepataisė niekas-aut.). Būtent tas mums ir netiko, ir opozicijos atstovai į tokį sąrašą tikrai eiti negali su tiek teistų asmenų.“
E. Grikšas neliko skolingas: patikinęs – kad socialdemokratai, kalbinę jį būti jų kandidatu į merus, tuomet „tikrai nežinojo ir negalėjo žinoti, kiek ten bus tokių asmenų“ – tuo pačiu patvirtino, kad būtent jam netiko socialdemokratų kandidatų sąrašas. (Pirmajame šio sąrašo penketuke, be P. Saulevičiaus ir M. Katelyno, yra įrašyti buvę ilgamečiai rajono vadovai Vidas Mikalauskas ir Algis Miškinis bei ilgametė tarybos narė Angelė Malinovskienė.)
„Su tokiu sąrašu, na, tikrai nežinau, nes tai visiškai prieštarauja mūsų komandos pagrindinei minčiai: kad mes ateinam atsinaujinę, jaunatviškai, su nauju vėju, su nauja energija (Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų sąrašo pirmajame penketuke, be E. Grikšo, įrašyti rajono tarybos nariai Marijonas Čapkovskis, Ąžuolas Kuprys, Jaunius Grikšas ir buvęs Varėnos seniūnas Dalius Lukminas – aut.), – kalbėjo kandidatas į merus E. Grikšas. – O pasižiūrėjus į jūsų (socialdemokratų-aut.) sąrašo sudėtį, tai toli gražu mums tikrai ne pakeliui niekaip.“
„Ar gražu meluot rinkėjams nuo pačios pirmos dienos?“
Salėje kilus šurmuliui, kad rajono gyventojų netenkina už dyką į kaimus važinėjančių Varėnos autobusų parko autobusų reisų dažnumas („ryte atveža į Varėną, o atgal parveža tik vakare“), debatų vedėjas, naujienų portalo „15min“ žurnalistas R. Jakubauskas pasiteiravo kandidatų, kaip jie spręstų šitą problemą.
„Merkio kraštas“ jau yra rašęs apie minėtąją problemą (2022 05 06, str. „Varėnos autobusų parko eksperimentai“), kurią išspręsti, anot UAB Varėnos autobusų parko direktoriaus Juozo Jaskonio, yra paprasta – kaimo bendruomenė (vieno žmogaus neužtenka) turėtų apsitarti, kokio autobusų maršruto kokiu laiku žmonėms reikia, ir kreiptis į savo seniūnijos seniūną, o šis jau žinos, ką daryti.
Tuo tarpu kandidatai į rajono merus, prisipažinę, kad nė vienas iš jų nesinaudoja nemokamu viešuoju transportu, išskyrus R. Bugailiškį, aptarė įvairius bei daug sudėtingesnius sprendimo variantus – kaip priderinti nemokamų autobusų maršrutus prie gyventojų poreikių – nei jau yra siūlęs Varėnos autobusų parko vadovas per „Merkio kraštą“, bet, atrodo, ir patys nebuvo tikri, ar tie jų sprendimai pasiteisintų.
Net buvęs Kaniavos seniūnas E. Grikšas, 2015-2019 metais dirbęs UAB Varėnos autobusų parko valdybos pirmininku ir, pasak jo paties, žinantis visas šios bendrovės problemas, svarstė, kad „galbūt reikėtų palaikyti šiek tiek glaudesnį ryšį tiek su geležinkeliais, tiek su kitais vežėjais“.
Tuo tarpu salėje sėdėjęs E. Grikšo tėvas, rajono tarybos narys ir „valstiečių“ kandidatas į tarybą Jaunius Grikšas ėmė kaltinti melu sūnaus politinį konkurentą, socialdemokratų kandidatą į merus ir rajono tarybos narį P. Saulevičių, kad šis „per visą rinkimų kampaniją prisistato kaip opozicijos lyderis“.
„Jūs meluojat, Povilai, negražu, – gėdino politinį oponentą J. Grikšas. – Ar gražu meluot rinkėjams nuo pačios pirmos dienos?“
Kam patinka „besiriejantys“ valdžios atstovai, o kam – ne
P. Saulevičius teisinosi aiškindamas, kad pats J. Grikšas 2021 metais „parėmė mano kandidatūrą į opozicijos lyderius“ kartu su visais 9-iais rajono tarybos opozicijos nariais, „ir nuo to laiko aš laikausi opozicijos lyderiu“. O kai 2022-aisiais opozicija skilo ir J. Grikšas kartu su dar dviem opozicionieriais viešai atsiribojo nuo likusių šešių bendražygių (ir pareiškė, kad jie trise lieka opozicijoje, bet P. Saulevičiaus lyderiu nebepripažįsta – apie tai rašyta 2022 09 06 „Merkio krašto“ str. „Trečdalis opozicijos bendraminčiams atsuko nugarą“), „opozicijos lyderis“, P. Saulevičiaus patikinimu, „kaip buvo išrinktas, taip juo ir liko“.
J. Grikšas atkakliai laikėsi savo versijos, P. Saulevičius nenusileido, tad abu buvę opozicijos bendražygiai žodžiais susikibo kaip reikiant, siūlydami vienas kitam „labiau pasidomėti teisės aktais“ ir „išsistudijuoti reglamentą“, kol galop J. Grikšas pareiškė: „Povilai, viešas pareiškimas pasakė, kad tu – ne lyderis. Viskas. Mes turim savo lyderį – Edviną Grikšą. Ar tau dar neaišku?“
P. Saulevičiui, panašu, aiškumo dar trūko, tad dviejų kandidatų į mūsų rajono valdžią įsiplieskusius tarpusavio debatus, kas yra tikrasis opozicijos lyderis, nutraukė tik debatams vadovavusio žurnalisto R. Jakubausko įsikišimas ir klausytojo iš salės Alvydo Sakavičiaus replika: „Gražiai“ iš šalies atrodo, kai opozicijos atstovai vienas kitam šaudo į kojas ir tikisi surinkti daugumą. Tai kaip jūs tuomet, būdami taryboje, kartu dirbsit? Klausimas konkrečiai socialdemokratams ir „valstiečiams“.
Čia abiejų partijų „lyderiai“ visus patikino, kad jie „visiškai nesipyksta“ ir rajono taryboje kartu dirbs kuo puikiausiai. P.Saulevičius papildė, kad taryboje jo komanda yra pasiruošusi „dirbti su visais, išskyrus dabartinės valdančiosios daugumos, t. y. Algio Kašėtos sąrašo „Drauge su Jumis“ frakcijos narius“.
„Su tais, kurie dabar yra valdžioje“, pareiškė nedirbsianti ir gydytoja psichiatrė R. Severinienė, kai taps mere, – kandidatei, ko gera, patiko dabartinių rajono tarybos opozicijos atstovų ką tik įvykęs viešas „šaudymasis“ lyderystės tema, koks vykdavo beveik per kiekvieną šios kadencijos tarybos posėdį.
Tuo tarpu kandidatė D. Miškinienė pabrėžė, kad išrinkta mere ji dirbs „su tais, kurie nori dirbti, o ne demonstruoti savo ambicijas“, nes „deklaruoti iš anksto, kad aš su kažkuo nedirbsiu, būtų neprotinga“. Kolegei pritarė ir R. Bugailiškis, pažymėjęs, kad jei valdžios atstovai „tarpusavy riejasi, kenčia visas rajonas“.
Kokių trijų darbų pirmiausia pasižadėjo imtis kandidatai, tapę merais
Debatų pabaigai jų vedėjas R. Jakubauskas paprašė visų kandidatų į mūsų rajono merus pagarsinti tris konkrečius ir svarbiausius savo pažadus, kuriuos jie pasiryžę išpildyti per 4 kadencijos metus sėkmės rinkimuose atveju, priminęs, kad tie pažadai liks renginio įraše ir nebus pamiršti.
D. Miškinienė pažadėjo:1) „pabaigti „turgų“ rajono tarybos posėdžių metu, kad būtų dirbama produktyviai“; 2) labai norėtų, „kad atsirastų muziejus Varėnoje“; 3) „pastatyti bent keletą daugiabučių namų, kad atvažiavę žmonės galėtų nusipirkti butus ar juos išsinuomoti“.
Daugiabučių statyboms D. Miškinienė sakė mananti „pritraukti verslą“ „kalbėjimo, ieškojimo ir kitais būdais“. „Jei statosi kituose miestuose, kodėl negali pas mus?“ – optimizmo nestokojo kandidatė.
P. Saulevičius davė tokius pažadus: 1) per ketverius metus pastatyti vieną naują daugiabutį; 2) inicijuoti dalyvaujamąjį seniūnijų biudžetą, t. y. rajono biudžeto lėšomis per seniūnaičių sueigas finansuoti iniciatyvas, „ateinančias iš vietos bendruomenių“, ir tam tikslui metams skirti bent 100 tūkst. eurų visoms 8-ioms seniūnijoms; 3) „mums laimėjus rinkimus ir man tapus meru, savivaldybės darbuotojai ir visi kiti nebebus persekiojami dėl savo politinių pažiūrų, dėl savo įsitikinimų, kaip yra dabar“.
100 tūkst. eurų padalijus 8-ioms seniūnijoms, kiekvienai išeitų po 12 tūkst. eurų su trupučiu per metus, tad, debatų vedėjo paklaustas, ką gali galima padaryti už tuos 12 tūkstančių, P. Saulevičius atsakė, kad „galima nusipirkti traktoriuką“ keliams prižiūrėti ir „įtraukti į tai ūkininkus, sudarant su jais sutartis“.
Ironiškai įvertinęs „kolegų bandymus daryti proveržį su 12 tūkstančių seniūnijose“, E. Grikšas pažėrė tiek daug pažadų, kad debatų vedėjas netrukus prisipažino „jau pametęs jų skaičių“ ir pasigedęs konkretumo, bet kai jis paprašė kandidato savo pažadus „konkrečiai įvardinti punktais“, susilaukė priekaišto iš salės, kodėl pristojo prie E. Grikšo ilgiau nei prie kitų.
R. Bugailiškis pasižadėjo, kad: 1) „savivaldybė daugiau bendraus su rajono ir miesto gyventojais, lengvins biurokratiją“; 2) „stengsimės pritraukti į rajoną investicijų iš ES fondų, kad būtų vystomas nekilnojamasis turtas, remontuojami keliai“; 3) „daugiau dėmesio skirsim jaunimo organizacijoms, jų finansavimui ir spręsime jaunimo patalpų klausimą“.
R. Severinienės pažadai: 1) „sveikatos priežiūra – išsaugot tai, kas yra dabar, ir plėsti, kad visi specialistai būtų pasiekiami vietoje“; 2) „plinta rūkymas, elektroninės cigaretės ir kitų medžiagų naudojimas“, „dėl to reikia bandyti mūsų vaikus apsaugoti netgi fizinėmis priemonėmis – tvora aplink „Ryto“ mokyklą su kodiniu įėjimu būtų mano pažadas“; 3) „dėmesys kaimo žmogui – pritariu kolegos Povilo siūlymui dėl dalomojo savivaldybės biudžeto, aktyviai įtraukiant seniūnijų bendruomenes“.
Tvora aplink „Ryto“ gimnaziją, kandidatės į merus įsitikinimu, apsaugotų vaikus ir nuo tų, kurie juos „reketuoja, atiminėja pinigus“, „o už tvoros vaikus galėtų pasiimti tėvai“. Į debatų vedėjo klausimą, negi niekas, net mokyklos administracija dėl mokinių reketo nesikreipia į policiją, R. Severinienė atsakė apie tai nekalbėjusi su mokyklos administracija, „bet iš tėvų skundų yra“.
„Žadėti galim bet ką, bet vertinti reikėtų realias galimybes“
Tačiau šiais pažadais kandidatų debatai toli gražu nesibaigė, nes jiems dar teko atsakyti ir į klausytojų salėje užduotus klausimus apie rajono medicinos įstaigų paslaugas, ir netgi apie privačiai bendrovei „Ekoratas“ priklausančią miesto turgavietę, į kurią demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidato į rajono tarybą Vinco Žydelio žodžiais tariant, „sarmata žiūrėt“.
Ką kandidatai į rajono merus dar prisižadėjo nuveikti dėl turgaus prekeivių gerovės rajone ir kaip jie tą gerovę įsivaizduoja, galima išklausyti, peržiūrėjus visą debatų vaizdo bei garso įrašą LRT.lt skiltyje „Savivaldos rinkimų debatai“ ir „Žinau, ką renku“ „feisbuko“ paskyroje, nes pažadų daug.
Mažiau ir kur kas realesnių pažadų duota, kandidatams atsakinėjant į klausimą, kada Varėnos ligoninėje bus atidarytas Vaikų ligų skyrius, ir – į siūlymą pailginti ligoninės Reabilitacijos skyriaus darbo valandas, kad šiame skyriuje (kur yra „druskų kambariai, vonios, fizioterapija“ ir kt.) savo sveikatą galėtų stiprinti žmonės ir po darbo valandų, ir gal net savaitgaliais.
Į pirmąjį klausimą atsakinėjusios kandidatės, geriausiai išmanančios vietos medicinos įstaigų reikalus, – Varėnos poliklinikos bei ligoninės direktorių pavaduotojos R. Severinienė ir D. Miškinienė – kalbėjo praktiškai tą patį: žadėti išsaugoti Vaikų ligų skyrių bent šiuo metu yra nerealu, geriausiu atveju galima tikėtis įsteigti Vaikų dienos stacionarą, kas būtų netgi patogiau ir vaikams, ir tėvams. „Žadėti galim bet ką, tačiau vertinti reikėtų realias galimybes“, – reziumavo R. Severinienė, prieš tai davusi pažadą išsaugoti esamas sveikatos priežiūros paslaugas ir jas plėsti.
O pailginti Varėnos ligoninės Reabilitacijos skyriaus darbo valandas „bent jau iki 20 valandos“, kaip sakė ligoninės direktoriaus pavaduotoja D. Miškinienė, ji jau bandė, tad pažadanti, kad pavyks.
„Girdim, kad problema kaip ir išspręsta“, – pareplikavo kandidatas R. Bugailiškis su gana aiškia užuomina, jog dėl problemų medicinos įstaigose jų vadovams visai nebūtina kandidatuoti į merus.
Kandidatas E. Grikšas sakė irgi gerai išmanąs „tas problemas“, nes „buvo susitikęs tiek su ligoninės, tiek su poliklinikos vadovais, ir mes 1,5 ar 2 valandas diskutavom“, ir čia R. Bugailiškis suabejojo, ar „žmogus, vienąkart nuvykęs į ligoninę ar polikliniką, galėtų įvertinti tą tikrąją situaciją, čia negyvendamas“. „Tai pats tikriausiai gydaisi Vilniuje?“ – kreipėsi jis į E. Grikšą, bet atsakymo nesulaukė.
Tuo tarpu D. Miškinienė patikslino, kad E. Grikšas su Varėnos ligoninės vadovu buvo susitikęs tik „nuotoliniu būdu, t. y. buvo atsiųstas laiškas: „Prašau prisijungti, turiu jums klausimų“, ir to ji nevadinanti susitikimu.
Bet „debatuoti“ kandidatams į merus akivaizdžiai patiko, nes visi penki pasižadėjo dalyvauti ir kituose „Žinau, ką renku“ debatuose Varėnoje prieš 2-ąjį rinkimų turą, jei į tą turą pateks.
Diana Zubavičienė
E. Kuliešės nuotr.
