Karžygių kapavietėms atnaujinti skyrė 44 tūkst. eurų

Jau rašėme, kad šių metų liepą žinomas žurnalistas, istorijos tyrinėtojas Vilius Kavaliauskas socialiniame tinkle priminė apie tūkstančius Lietuvos karių atminimą įamžinančių sudūlėjusių kryžių, kokių yra ir Senojoje Varėnoje, bet jų neprisiruošiama tinkamai sutvarkyti; o štai „Merkio kraštui“ rajono savivaldybė pranešė, jog nepriklausomybės kovose su lenkais žuvusių karių memorialinis ansamblis Senosios Varėnos kapinėse bus atnaujintas iki kitų metų…

Ar tikrai tėvynės karžygiai niekam neberūpi?
Trumpai priminsime, kad šių metų liepos 17 dieną žurnalistas, istorijos tyrinėtojas Vilius Kavaliauskas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad dar 2005 metais Kultūros paveldo departamentui nutarus atnaujinti Lietuvos karių atminimą įamžinančius kryžius, savo eilės taip ir nesulaukė mažiausiai pusantro tūkstančio tokių kryžių, tarp kurių – Lietuvos nepriklausomybės kovose su lenkais prie Varėnos žuvusių karių memorialinis ansamblis Senosios Varėnos kapinėse.
Ši žinia netruko pasklisti socialiniame tinkle ir sulaukė daugybės komentarų. Po žurnalisto įrašu užvirus karštai diskusijai, „Merkio kraštas“ kreipėsi į rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėją Laimą Denutienę. Tąkart vedėja informavo, kad jau yra parengtas ir patvirtintas paminklinio ansamblio tvarkymo projektas Senosios Varėnos kapinėse.
Tačiau, kiek konkrečiai kainuos memorialinio laisvės gynėjų ansamblio tvarkymas, „Merkio krašto“ pakalbintas to paties skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Korocejus išsyk negalėjo atsakyti, nes tebevyko viešieji pirkimai rangos darbams. Apie visa tai rašėme liepos 28 dienos „Merkio krašto“ straipsnyje „Sena laisvės gynėjų kapaviete susirūpino garsus žurnalistas ir net Mikalauskas“.
Svarbiausia – išsaugoti autentiškumą
Neseniai Kultūros ir sporto skyriaus vedėja L. Denutienė „Merkio kraštui“ pranešė, kad remonto darbai netrukus prasidės, o juos užbaigti tikimasi iki kitų metų gruodžio. Pasak Kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto S. Korocejaus, Lietuvos karių kapų antkapinių paminklų restauravimo darbus atliks UAB „Restauravimo paslaugos“.
„Būtina siekti maksimalaus autento išsaugojimo, nuo antkapinių paminklų paviršiaus nuvalyti visus nešvarumus, pašalinti byrančios, atšokusios struktūros medžiagą, dažus bei  ankstesnio nekokybiško restauravimo sluoksnius, o tuštumas – užpildyti restauracine  mase. Atskilusias dalis reikės priklijuoti ir, reikalui esant, tvirtinti nerūdijančio metalo strypais. Būtina išvalyti visus plyšius, skilimus ir juos užtaisyti, antiseptikuoti paviršius, ypatingą dėmesį atkreipti į plyšių  ir vidaus tuštumų dezinfekavimą. Taip pat būtina nudruskinti uždruskėjusias vietas, sutvirtinti visą paviršių, suvienodinti spalvą“, – vardijo pašnekovas. Iš rajono biudžeto tam numatyta 44 tūkst. 197 Eur.
„Kas mes esame – būsite jūs, kas jūs esate – buvome mes“
Memorialinis ansamblis 1920 metais mūšiuose su Lenkijos okupacine kariuomene žuvusiems Lietuvos kariams Senojoje Varėnoje buvo pastatytas tuometinių Varėnos šaulių iniciatyva. Šaulių sąjungos aktyvistas, Senojoje Varėnoje gyvenęs Andrius Ryliškis savo autobiografinėje knygoje „Fragmentai iš praeities miglų“ rašė, kad Nepriklausomybės kovose žuvusių karių kapai sutvarkyti ir aptverti 1933 metais. Medienos parūpino šaulių būrys. Cementą, geležinę armatūrą suvežė, lentpjūvėje medžius tuomet supjovė miestelio gyventojai už savo lėšas, o stulpelius labai pigiai išliejo Petras Bertkevičius.
Knygoje rašoma, kad kapinių tvarkymo komisiją sudarė pirmininkas Antanas Kaziulionis, kasininkas Petras Poškus, narys Jonas Jaskonis ir sekretorius Andrius Ryliškis. Glūko sanatorija irgi prisidėjo lėšomis, kadangi toje pačioje vietoje retkarčiais irgi laidodavo savo mirusiuosius.
Žuvusių karių garbei kapinių pagrindiniai vartais buvo pastatyti prieš sutvarkytus karių kapus. Karių kapų tvarkymo komisija iš Kauno prisiuntė dvi vazas vartams pagražinti. Tarp aukštų vartų stulpų įdėtas lietuviškai iš lotynų kalbos išverstas posakis: „Kas mes esame – būsite jūs, kas jūs esate – buvome mes“.
Knygoje taip pat pasakojama, kad talkai vadovavo Petras Poškus. Kapinių cementinių stulpelių projektą darė dailininkas Jonas Burba, besigydydamas sanatorijoje, o cementinius stulpelius baltai ir tvorą juodai nudažė Ipolitas Savickas.
Evelina Kuliešė