Kas mūsų laukia artėjantį šildymo sezoną?

Apie tai „Merkio kraštas“ pasikalbėjo su UAB „Varėnos šiluma“ direktoriumi Jonu Endrikiu…

Pigesnės alternatyvos nėra

Ruošiantis artėjančiam šildymo sezonui, Lietuvos Vyriausybė rekomenduoja savivaldybėms rinktis kuo pigesnį kurą, tai yra centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms pakeisti gamyboje naudojamas dujas pigesnėmis kuro rūšimis, pavyzdžiui, mazutu ir dyzelinu, taip pat – biokuru. Absoliuti dauguma šalies savivaldybių, tiekdamos centralizuotą šilumą, naudoja biokurą, tad skysto kuro alternatyva šiuo metu aktualiausia savivaldybėms, kuriose gamtinių dujų kiekis metiniame balanse sudaro nemažą dalį. Tarp jų – Vilnius, Ukmergė ir Klaipėda.

Kaip „Merkio kraštui“ sakė UAB „Varėnos šiluma“ direktorius Jonas Endrikis, bendrovė jau beveik 10 metų šilumos gamybai naudoja tik medienos biokurą. „Nors biokuras taip pat brangsta, pigesnės alternatyvos gaminti šilumą pramoniniuose įrenginiuose kaip ir nėra“, – sakė jis. Antai praėjusį šildymo sezoną biokuro kaina buvo apie 30 eurų už megavatvalandę, o dabar jos kaina už megavatvalandę jau siekia ir 50 eurų.

Biokuru apsirūpinę vienam mėnesiui

Pasidomėjome, kuriam laikotarpiui UAB „Varėnos šiluma“ yra apsirūpinusi kuro atsargomis. Kaip aiškino bendrovės direktorius J. Endrikis, įsigyti biokuro visam šildymo sezonui nėra galimybės dėl sandėliavimo vietos trūkumo, be to, pasak pašnekovo, reikėtų įšaldyti dideles apyvartines lėšas, kurių įmonė vasaros sezono metu neturi.

„Teisės aktai šilumos tiekėjams nurodo, kad visas šilumos gamybai naudojamas biokuras turi būti perkamas per tarptautinę biokuro biržą „Baltpool“. Mes nuolat dalyvaujame biržos aukcionuose, tačiau biokuro tiekėjai kol kas nenoriai jį parduoda. Vasaros sezonui biokuru esame apsirūpinę. Ateinančiam šildymo sezonui biokuro turime maždaug vienam šildymo sezono mėnesiui. Dalis kuro susandėliuota įmonės teritorijoje, kitai daliai sudaryta tiekimo sutartis“, – kalbėjo J. Endrikis. Jeigu biokuro pritrūktų, UAB „Varėnos šiluma“ savo talpyklose turi sukaupusi rezervinio kuro – mazuto, kurį prireikus būtų galima panaudoti.

Ramina, kad be šilumos neliksime

Kalbėdamas apie galimą dujų krizę ir šildymo ribojimus, kurių gali tekti imtis Europos šalims, UAB „Varėnos šiluma“ direktorius sakė nemanantis, kad pastatų šildymas galėtų būti nutrauktas: „Dedame visas pastangas, kad laiku ir tinkamai pasiruoštume ateinančiam šildymo sezonui, tad gyventojams dėl to nereikėtų nerimauti“.

UAB „Varėnos šiluma“ kitam šildymo sezonui pradeda ruoštis vos pasibaigus senajam. Bendrovės vadovas aiškino, kad pirmiausia atliekami įrenginių ir šilumos tinklų bandymai ir remontai. Dalis numatytų darbų jau yra užbaigti, kita dalis dar tebevyksta. „Tikimės iki šildymo sezono pradžios geriausia kaina užsitikrinti kuro tiekimą žiemos sezono mėnesiams“, – sakė J. Endrikis.

Kaina gali padidėti apie 20 proc.

Pernai rudenį, šildymo sezono pradžioje, vietoj tikėtino 30 proc. brangimo vidutinė centralizuotos šilumos kaina didėjo daugiau nei 70 proc. Ir tai buvo brangiausias šildymo sezonas per paskutinius 10 metų. Tarptautinė birža „Baltpool“ prognozuoja, kad dėl brangstančių energetinių išteklių šilumos kainos ateinantį sezoną toliau turėtų augti. Panašiai kalbėjo ir UAB „Varėnos šiluma“ vadovas J. Endrikis.

„Kadangi, kaip jau ir minėjau, dar neturime įsigiję kuro visam sezonui, nežinome, kokia kaina pavyks jo įsigyti, sunku numatyti ir būsimą šilumos kainą šildymo sezono metu. Stebint biokuro rinką, dėl padidėjusių kuro kainų šilumos kaina vartotojams gali padidėti apie 20 proc. Aišku, mokėtinos sumos už būsto šildymą priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo pastate suvartoto šilumos kiekio. Esant šiltai žiemai, sąskaitos už šilumą gali padidėti ne taip ženkliai“, – „Merkio kraštui“ teigė pašnekovas. Anot jo, sunkiau besiverčiantys gyventojai ir toliau turėtų gauti kompensacijas už šildymą bei karštą vandenį.

Kaip sutaupyti?

UAB „Varėnos šiluma“ vadovas J. Endrikis mūsų rajono gyventojams patarė, kaip galima sumažinti sąskaitą už šilumą: „Pirmiausia – šilumos taupymas. Nors dėl padidėjusių statybinių medžiagų kainų pastatų atnaujinimo tempai Lietuvoje, taip pat ir Varėnoje, yra sulėtėję, pastatų renovacija yra efektyviausia priemonė taupyti šilumos energiją, o tuo pačiu – ir pinigus, nes renovuotuose pastatuose suvartojama beveik perpus mažiau šilumos energijos. Varėnos mieste dar yra senų šilumos punktų su rankiniu šilumos reguliavimu, kuriuos pakeitus naujais automatizuotais šilumos galima ženkliai sutaupyti. Taupyti šilumos energiją galima ir pačiais paprasčiausiais, didelių investicijų nereikalaujančiais būdais, nes tik bendras visų namo gyventojų siekis taupyti šilumą gali duoti rezultatą“.

Evelina Kuliešė