Prieš pat Naujuosius (gruodžio 28 d.) įvykusiame nuotoliniame rajono tarybos posėdyje pasiūlyta nuo 15 iki beveik 31 procento šiemet padidinti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą visų rūšių nekilnojamojo turto objektų (NTO) valdytojams, t. y. – visiems Varėnos rajone, išskyrus tuos, kurie valdo pramonės gamybinės paskirties NTO, t. y. – verslininkus; tad rinkliavos didinimas šiuo metu, kada viskas brangsta, taip pat daroma išimtis verslui bei pastebėti trūkumai pačioje šiukšlių apmokestinimo sistemoje neapsiėjo be itin ilgų ir emocingų diskusijų…
Klausimą dėl vietinės rinkliavos padidinimo pasiūlė atidėti
Dar prieš tvirtinant rajono tarybos posėdžio darbotvarkę, opozicija pagarsino savo siūlymą „išimti“ iš darbotvarkės sprendimo projektą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą nuostatų pakeitimo. Argumentuota, kad tam Turto valdymo skyriaus parengtam projektui esą „nepasiruošta, neatlikta analizė, tėra preliminarūs duomenys“, o papildoma informacija gauta „tik šiandien“.
Šiuo sprendimo projektu, kaip buvo nurodyta Aiškinamajame rašte rajono tarybai, siūlyta „visų rūšių nekilnojamojo turto objektams“ padidinti vietinės rinkliavos už komunalines atliekas pastoviosios įmokos dalies dydį 15 proc., o kintamosios dalies dydį – 50 proc. Tokiu būdu „vietinė rinkliava priklausomai nuo statinių ir konteinerių naudojimo didėtų nuo 15 iki 30,9 proc.“
Aiškinamajame rašte taip pat buvo nurodyta, kad rinkliavą už šiukšles reikia didinti, nes iki šiol pagal galiojančius įkainius per metus rajone yra tesurenkama apie 738 tūkst. eurų, o išlaidos 2022 metais už tų šiukšlių tvarkymą, kaip planuojama, bus net 27,78 proc. (204 tūkst. 807 eurais) didesnės ir sieks apie 943 tūkst. eurų.
Tačiau visa tai, kas užrašyta, rajono tarybos opozicijos atstovas Algis Miškinis pavadino „pasityčiojimu iš gyventojų, iš rinkliavos mokėtojų ir iš tarybos narių“, nes „nėra jokios medžiagos, jokios analizės“.
Kas sudaro vietinę rinkliavą už atliekas
„Aš galbūt nebūčiau prieš rinkliavos padidinimą, jei tai iš tikrųjų būtų pagrįsta, – kalbėjo A. Miškinis. – Bet dabar tarybos nariams pateikiamos dvi eilutės be jokios analizės, pagal kurias mes 30 procentų didinam rinkliavą (…), nes Varėnai trūksta 204 tūkstančių, ir nežinia, iš kur bei kodėl tas trūkumas atsirado, o papildomą informaciją gavom tik šiandien. Suprantu – šventės, Turto valdymo skyrius, matyt, laukė, kol ARATC-as (Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras-aut.) tą informaciją parengs, o tas, matyt, dar „baliavojo“ ilgai…“
Tačiau posėdžio pirmininkas, meras Algis Kašėta nebuvo linkęs palaikyti opozicijos siūlymo – atidėti minėtojo sprendimo projekto svarstymą. Meras argumentavo tuo, kad, „daugumai tarybos narių užteko informacijos“, be to, kitas rajono tarybos posėdis bus tik vasarį, kuomet ARATC-as jau „pradeda formuoti sąskaitas ir jas pateikia kovo mėnesį“, tad jei naujos atliekų tvarkymo kainos tik vasarį bus patvirtintos, „bus didelė problema ir vartotojams, ir ARATC-ui, ir mums, savivaldybės administracijai“.
A.Kašėta pasiūlė patiems rajono tarybos nariams nuspręsti balsuojant – ar reikia atidėti vietinės rinkliavos už atliekas klausimo svarstymą, o kadangi dauguma (13) tarybos narių tam nepritarė (pritarė 9; 1 susilaikė), minėtasis sprendimo projektas posėdžio darbotvarkėje liko.
Projektą rajono tarybai pristatęs Turto valdymo skyriaus vedėjas Egidijus Zaleskis papildomai aiškino, kas sudaro „mūsų rinkliavą: kintamoji dalis grubiai – apie 250 tūkstančių surenkama, pastovioji dalis – apie 500 tūkstančių“.
„Siūlome kintamąją dalį didinti 50 procentų, kas sudarytų 120 tūkstančių papildomai, o pastoviąją dalį didinti 15 procentų, kas sudarytų 75 tūkst. eurų papildomai, – kalbėjo pranešėjas. – Visa tai susumavę, mes turime tuos 200 tūkstančius, kurių mums, ta prasme, trūksta, kad padengtume 2022 metų kaštus.“
Lengvatos verslininkams ir „labiausiai pažeidžiamiems“ žmonėms
Turto valdymo skyriaus vedėjas E. Zaleskis prabilo ir apie lengvatas, kurias, kaip nurodyta Aiškinamajame rašte, šiemet siūloma padidinti „fiziniam ar juridiniam asmeniui, Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam pramonės, gamybos paskirties NTO, kad šios grupės mokama pastovioji rinkliavos dalis nedidėtų“.
„Turim pramonės objektų apie 42 tūkst. kvadratinių metrų ploto, ir mūsų surenkamos rinkliavos šiuose objektuose pastovioji dalis yra apie 20 tūkst. eurų, – kalbėjo pranešėjas. – Tad siūlymas didinti lengvatą nuo 50 iki 60 procentų įtakotų rinkliavą tik 2 tūkstančiais bendrai“.
Kodėl didinama lengvata už šiukšlių išvežimą iš pramonės gamybinių patalpų verslininkams, o gyventojai už savo šiukšles turėtų mokėti gerokai brangiau, pirmoji pranešėjo pasiteiravo Angelė Malinovskienė. Rajono tarybos opozicijos narė sakė netgi mananti, kad minėtoji lengvata galbūt skirta „kuriam nors tarybos nariui“.
Kas tas „kuris nors tarybos narys“, nebuvo garsiai įvardinta, tad pranešėjas E. Zaleskis pradėjo nuo to, kad didėjančios elektros, vandens ir kitų paslaugų kainos „įtakoja ir komunalinių atliekų tvarkymą, nes ten reikia ir elektros, ir vandens, ir visa kita“, tačiau rajono tarybos patvirtintos vietinės rinkliavos lengvatos „labiausiai pažeidžiamiems“ rajono gyventojams išlieka, ir jie galės „pretenduoti į tas lengvatas“.
„Rajono taryba visada kažkaip skatindavo verslininkus – dabar nustatyta 50 proc. lengvata tai grupei jau keletą metų, – tęsė Turto valdymo skyriaus vedėjas E. Zaleskis. – Tai buvo mūsų skyriaus siūlymas, atsižvelgus į tai, kad būtent šitoj grupės formuojasi mažiausias atliekų kiekis, o plotai dažniausiai dideli. Plius šita vartotojų grupė kuria pridėtinę vertę, t. y. – darbo jėgą“.
Rajono tarybos narių kompetencija
„Vedėjo pasakymas, kad skyrius savo iniciatyva užsiima lobizmu ir teikia padidintą lengvatą įmonėms dėl atliekų, labai keistai nuskambėjo“ rajono tarybos opozicijos nariui Vidui Mikalauskui. Tarybos narys pasiteiravo E. Zaleskio, iš kokių įmonių pastarojo vadovaujamas skyrius gavo prašymą ar pasiūlymą užsiimti lobizmu „ir savo vardu teikti tokį pasiūlymą dėl šios lengvatos“.
„Nes aš matau, kad čia jau gali susidomėti ir tam tikros tarnybos, nes, kiek atmintis leidžia, tai pirmas atvejis, kada skyrius pateikia tokią lengvatą verslo įmonėms“, – kalbėjo V. Mikalauskas.
„Skyrius, rengdamas tarybos sprendimo projektą, arba siūlo lengvatą atitinkamoms grupėms, arba nesiūlo, atsižvelgdamas į situaciją, – nesutriko Turto valdymo skyriaus vedėjas. – Tikrai galiu užgarantuoti, kad jokia įmonė pas mane nebuvo atėjusi, o sprendimo projektas buvo rengiamas tiesiog atsižvelgus į ankstesnę patirtį ir motyvus, kad būtent pramonės įmonės generuoja labai mažai atliekų, valdo dideles patalpas ir kuria darbo jėgą Varėnos rajone. O tą lengvatą patvirtinti ar nepatvirtinti yra jūsų, tarybos narių, kompetencija.“
Ta proga meras A. Kašėta prisiminė, kaip prieš kelerius metus rajono taryba, svarsčiusi atliekų kainas, sulaukė verslo atstovų delegacijos „su verslo asociacijos pirmininke Raida (grybų, uogų ir kitokiu verslu užsiimančios UAB „Tandemus“ direktore Raida Budrikiene-aut.) priešakyje“.
„Tuomet verslininkai piktinosi, kad moka neadekvačius šiukšlių mokesčius, nes turi dideles patalpas, nors atliekų pagamina mažai, ir tokiu būdu savo sąskaita dengia gyventojų mokesčius, – kalbėjo meras. – Mes tuomet neatsižvelgėm į verslininkus ir, kiek atsimenu, sulaukėm opozicijos priekaištų. Dabar, kolegos, jūs kalbate priešingai, todėl reikėtų apsispręsti ir nekaltinti skyriaus vedėjo, kuris, vadovaudamasis patirtimi ir jūsų pačių pasisakymais ankstesniuose posėdžiuose, formuoja tuos sprendimų projektus ir teikia juos savivaldybės administracijos vadovams bei rajono tarybai.“
„Globali problema visos Lietuvos mastu“
Kaip jau rašėme praėjusiame „Merkio krašte“, vietinę rinkliavą už šiukšles prireikė didinti, nes, pasak sprendimo projektą pristačiusio Turto valdymo skyriaus vedėjo Egidijaus Zaleskio, planuojama, kad išlaidos už komunalinių atliekų tvarkymą šiais metais didės maždaug 204-iais tūkstančių eurų. Dėl to vietinė rinkliava tų atliekų turėtojams „priklausomai nuo statinių ir konteinerių naudojimo“ padidėtų nuo 15 iki 30,9 procento.
Rajono tarybos opozicijos narys Marijonas Čapkovskis atkreipė dėmesį, kad rajone yra daug pastatų – garažų, lauko virtuvių, neturinčių teisinės registracijos, kuriuose nuolat gyvena nemažai žmonių, „šiukšlinančių tuose garažuose“, bet nemokančių jokių mokesčių, taip pat ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą.
Pranešėjas, Turto valdymo skyriaus vedėjas Egidijus Zaleskis neslėpė net nelabai turįs ką atsakyti, nes tai „iš tikro sunkus klausimas“, bet pasvarstė, jog būtų galima „visus tuos statinius traukti kaip bešeimininkius – arba valstybė ar savivaldybė prisipažintų, arba žmogus kažkokius dokumentus išsitrauktų, kad jis turi tą nuosavybę“.
M. Čapkovskio siūlymą minėtuosius nelegalius pastatus „įteisint per teismą“ E. Zaleskis irgi nelaikė išeitimi, nes „per teismą gali įsiteisint savininkas, turintis kažkokius dokumentus, įrodymus, bet būna atvejų, kad ne kažin ką jis turi – čia globali problema turbūt visos Lietuvos mastu“.
Iš kur atsirado 204 tūkstančių eurų skola?
Rajono tarybos narė nuo valdančiosios daugumos Danutė Karalevičienė sakė pastebėjusi, kad metų pradžioje individualių namų gyventojams atsiųstose sąskaitose už atliekų tvarkymą būna sužymėta 12 „pakėlimų“, t. y. kad tiek kartų buvo ištuštinti jų šiukšlių konteineriai, nors „ne kiekvieno šiukšlės išvežamos 12 kartų“.
„Ir taip jau daroma dveji metai iš eilės – ir 2020-aisiais tas buvo, ir 2021-aisiais, tad dauguma žmonių permoka, nes turi mokėt tik iki 6-ių šiukšlių išvežimų, – kalbėjo rajono tarybos narė. – Man irgi atsiuntė 66 eurų sąskaitą kaip už 12 išvežimų, nors buvo 5 išvežimai, yra elektroninės bankininkystės dokumentai, laiškas parašytas. Su tuo susidūrė beveik visi individualių namų gyventojai, kai pasidomėjau, o dažniausiai nukenčia kaimo bobutės. Pritrūko, kaip čia teisingai buvo pasakyta, analizės. O reikėjo tik vieną dalyką padaryt – pasižiūrėt, kokios sąskaitos išrašomos gyventojams kaimuose ir kas ten parašyta…“
Turto valdymo skyriaus vedėjas E. Zaleskis pakomentavo, kad jam tokia žinia – „naujiena“, nes jis pats asmeniškai visada gauna 12 eurų dydžio sąskaitas „už 6 kartus“, ir tokios minimalios sąskaitos „už einamus metus“ turėtų būti išrašomos kiekvienam, o jei, „tarkim, praėjusiais metais šiukšlių išvežimų būna daugiau negu 6, atitinkamai vykdomas pripliusavimas“.
Tuo tarpu rajono tarybos opozicijos narys Algis Miškinis kvotė pranešėją, iš kur atsirado „tas 204 tūkstančių neatitikimas, skola“ ir „su kuo tas surišta“, jei „gerbiamas meras“ prieš kelerius metus „pasidžiaugė, kad skola už atliekas suvaldyta“, o maždaug prieš metus informuota, jog „turim pliusą – surenkam daugiau rinkliavos negu esam skolingi“.
Viskas brangsta ir gali brangti dar
Pranešėjas E. Zaleskis patvirtino, kad „situacija buvo suvaldyta“ iki pat užpraėjusių metų pabaigos ir „buvo viskas gražu, nors ta kaina vis po truputį didėjo, o tą jau ryškų skolos padidėjimą pastebėjom šiais (praeitais-aut.) metais“.
„Tas didėjimas surištas su dviem dedamosiomis, – aiškino E. Zaleskis. – Viena dedamoji – pabrangsta komunalinės paslaugos, ir elektra, ir vanduo. Antra priežastis – didėjantis darbo užmokestis ir dalį išlaidų, vos ne pusę, sudaro pabrangęs atliekų deginimas, kuris pagal gautus pasiūlymus yra dukart brangesnis nei iki šiol, o Aplinkos ministerijos teisės aktai numato atitinkamas atliekas deginti privalomai. 2020 metais Kauno atliekų deginimo kogeneracinė elektrinė iš ARATC-o (Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro-aut.) tas atliekas priimdavo už 24 eurus, o dabar jau priims už 68 eurus“.
Rajono tarybos opozicijos narys Jaunius Grikšas siūlė atidėti vietinės rinkliavos už šiukšles didinimą, „bent kol sulauksim atsakymo apie šiukšlių deginimo įkainius“, bet pranešėjas patikino, kad „didelių vilčių nereikėtų dėti, nes jau daug kartų buvo derybos visais lygiais – ir su Prezidentu, ir su Seimo nariais“, be to, „mūsų rinkliava nėra didžiausia regione, nebus didžiausia ir po jos padidinimo“, o „mūsų regiono savivaldybės anksčiau ar vėliau turės daryti tą patį, kadangi ta suma yra visoms paskaičiuota“.
Rajono tarybos opozicijos narys Martynas Katelynas domėjosi, ar kitais metais vėl nebus didinama rinkliava už atliekas, nes bene 5 kartus yra padidintas vadinamasis sąvartyno mokestis.
Turto valdymo skyriaus vedėjas E. Zaleskis patvirtino, kad padidintas sąvartyno mokestis įsigalios nuo 2023 metų ir, „jei kiti resursai neatpigs“, visaip gali būti, bet sakė labai tikįs, jog nuo 2023 metų „kainas skaičiuosim ne mes, bet atliekų kainų komisija, nes dabar lygiagrečiai vaikšto toks projektas“.
Sprendimo projekto tikslas suprastas nevienodai
„Iš esmės mes dabar pakeliam įkainius už atliekas paprastiems rajono gyventojams ir juos sumažinam verslui, t. y. pramonės ir gamybos paskirties patalpas turintiems fiziniams ar juridiniams asmenims, užuot tuos įkainius palikę tiesiog nepakeltus, – reziumavo M. Katelynas. – Kiek atsimenu, pagal jūsų pateiktus duomenis 1000 kvadratų turinčio pramonės ar gamybos objekto dabar mokama suma yra apie 212 eurų, o bus mokami 195 eurai. Ir tai tuo metu, kai turim planuojamą 200 tūkstančių įsiskolinimą, padidinam rinkliavą vidutiniškai po 15 eurų per metus kiekvienam rajono gyventojui – nesvarbu, ar jis turi 50 kvadratų butą, ar 100 kvadratų namą. Tokiu būdu mes pasakom, kad visi rajono gyventojai susimes vardan mažesnio įkainio verslo įmonėms, kurių metinė apyvarta dažniausiai siekia milijonus eurų, o pabrangimas joms, jei neteiktume tos lengvatos, siektų, na, geriausiu atveju, 1000 eurų. Tai ką reiškia 1000 eurų, sakykim, įmonei, kurios apyvarta yra virš milijono, ir tie 15 eurų žmogui, uždirbančiam minimalią algą? Ar šio sprendimo tikslas – kad gyventojai tiesiog paremtų verslo įmones?“
„Tikslas buvo, kad toms įmonėms smarkiai nesikeistų tarifas, – atsiliepė pranešėjas E. Zaleskis. – Taip, ta pastovioji rinkliavos dalis joms truputį pinga, bet kintamoji dalis brangsta, tad manom, kad bendrai tos įmonės mokės arba panašiai, kiek mokėjo, arba net truputį daugiau.“
Savo nuomone dalijosi ir daugiau rajono tarybos narių, o kai diskusija išsisėmė, žodį tarė ir posėdžio pirmininkas, meras Algis Kašėta.
„Tai nėra projektas, kaip jūs interpretuojant, skirtas kažkam paremti, jis skirtas padengti skolas, – teigė A. Kašėta, ta proga prisiminęs, kaip jis pats, pradėjęs dirbti meru, rado 0,5 milijono litų dydžio skolą už atliekų tvarkymą. – Aš puikiai suprantu, kad buvo labai patogu palikti tokią naštą naujai tarybos daugumai, naujam merui ir administracijos direktoriui, ir ją, žinoma, turėjo padengti vėlgi mokesčių mokėtojai. Mes didinom mokestį ir verslui taip, kad jam nebuvo smagu, ir verslininkai atėjo, protestavo, bet mes palikom jiems tą mokestį. (…) Visi puikiai suprantam, kad brangsta energetiniai šaltiniai, deginimo paslaugos, elektra, degalai, ir tas brangimas pagrįstas ekonomiškai. Valstybė, didindama tam tikrus mokesčius, kelia pensijas, atlyginimus, o savivaldybė turi tik vieną instrumentą – minimaliai didinti, kad kainos būtų bent adekvačios situacijai ir neliktų milžiniškų skolų ateityje.“
„Už“ tai, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą šiemet visiems būtų padidinta nuo 15 iki beveik 31 procento, išskyrus pramonės gamybinių patalpų valdytojus, kaip nurodyta sprendimo projekte (jį ir patį sprendimą galima pamatyti gruodžio 28 d. rajono tarybos posėdžio medžiagoje adresu www.varėna.lt), balsavo 13 rajono tarybos narių, „prieš“ balsavo 9, susilaikė 1.
Diana Zubavičienė