Traukinių stotyse šiemet panaikinus fizines kasas ir įrengus savitarnos automatus, juose įsigyti kelionės bilietą galima tik banko kortele, o štai norintiems atsiskaityti grynaisiais reikia eiti į „Perlo“ terminalą arba bilietą pirkti iš traukinio konduktoriaus su papildomu 2 eurų mokesčiu; kaip naująja tvarką vertina mūsų skaitytojai ir ką apie tai sako Susisiekimo ministerijos bei „Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ atstovai, domėjosi „Merkio kraštas“…
Perki bilietą traukinyje? Susimokėk 2 eurus
Prieš kurį laiką AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės įmonė UAB „LTG Link“ paskelbė, kad geležinkelio stotyse nebeliks bilietų kasų, o vietoje jų atsiras specialūs bilietomatai liečiamu ekranu – keleiviai patys turės pasirinkti kelionės kryptį, laiką ir įsigyti norimą bilietą, o už jį galės atsiskaityti tik banko kortele.
Bilietomatai įrengti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Lentvario, Kaišiadorių, Švenčionėlių, Kazlų Rūdos, Trakų, Varėnos, Naujosios Vilnios, Ignalinos, Visagino, Marijampolės, Jonavos, Kėdainių, Kretingos, Plungės, Telšių, Radviliškio, Pabradės ir Vievio geležinkelio stotyse.
Bet štai „Merkio kraštui“ paskambinęs mūsų skaitytojas piktinosi, kad prie bilietomatų rikiuojasi ilgos eilės, nes ne visi geba naudotis išmaniuoju aparatu. Be to, pasak redakcijos interesanto, jeigu žmogus į stotį atėjo, likus maždaug 10-čiai minučių iki traukinio išvykimo, jis apskritai gali nespėti įsigyti bilieto, mat automatas bilieto nebeparduoda, likus 4-ioms minutėms iki reiso.
Grynaisiais už traukinio bilietą nuo pavasario galima sumokėti „Perlo“ terminaluose, prie kurių neretai irgi tenka atstovėti eilę. Kita vertus, šie terminalai įrengti ne visose gyvenvietėse. Antai pagal terminalų žemėlapį „Perlo“ terminalo nėra Perlojoje, Musteikoje, Kabeliuose, Margionyse, Puvočiuose ir daugelyje kitų mūsų rajono kaimų. Nerasi ten ir bilietomatų.
Taigi bilietą belieka pirkti iš traukinio palydovo, bet tokiu atveju jo kaina pakyla net dviem eurais dėl aptarnavimo mokesčio. Štai mūsų pašnekovas paskaičiavo, kad iš Vilniaus traukiniu nukakti į Varėną kainuoja 6,30 euro, vadinasi, konduktoriui papildomai reikia susimokėti vos ne trečdalį bilieto kainos, anot pašnekovo, „už nieką“. O, tarkime, važiuojant iš Matuizų į Varėną, aptarnavimo mokestis yra… net dukart didesnis negu pats traukinio bilietas!
„Valdžia nori užkirsti visus kelius, kad žmonės nebegalėtų važinėti traukiniais. Pavyzdžiui, Švedijoje visur priima grynuosius pinigus ir nėra jokio papildomo mokesčio, bilietą gali nusipirkti tiek kasoj, tiek traukiny“, – pasakojo redakcijos interesantas.
„Kažkokia nesąmonė“
Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Varėnos bendrijos narė Marytė Čekanavičienė neseniai traukiniu važiavo iš Varėnos į Rūdiškes. Varėniškė teigė, kad tokia naujovė, kaip fizinių bilietų kasų panaikinimas, gyvenimą ypač apsunkino vyresnio amžiaus žmonėms, neišmanantiems šiuolaikinių technologijų subtilybių.
„Bilietą pirkau traukinyje iš kontrolieriaus. Jis paklausė, kodėl nepirkau tame bilietomate? Atsakiau, kad nemoku juo naudotis, be to, neturėjau pasiėmusi banko kortelės. Iš kur kaimo žmogui žinoti, kaip tuo bilietomatu naudotis? Viena moteris į stotį netgi atsivedė dukrą, kad ši padėtų nusipirkti. Kai grįžau iš Rūdiškių, stotyje mačiau konsultantą, tai jis turbūt padėjo žmonėms susigaudyti. Ogi kai kuriems žmonėms pensiją atneša paštininkas arba jie neturi banko kortelių, tai jiems išvis nėra jokių šansų nusipirkti traukinio bilietą bilietomate. Bet ar kam nors rūpi paprastas kaimo žmogus? „Perlo“ terminalai irgi ne visada dirba, o ir ne visur jų yra. Pavyzdžiui, autobuso bilietą gali nusipirkti kaip tik nori – ir už grynuosius pinigus, ir banko kortele, nėra jokių problemų, bet va su traukiniais – kažkokia nesąmonė. Galbūt žmonės pradės dažniau važinėti autobusais“, – svarstė ponia Marytė.
Tuo tarpu UAB Varėnos autobusų parko direktorius Juozas Jaskonis „Merkio kraštui“ sakė pastebėjęs, kad bent kol kas autobusuose keleivių srautas nepadidėjo, priešingai – keliaujančiųjų šiuo viešuoju transportu vis mažiau, tad tenka atsisakyti kai kurių autobusų maršrutų. „Būtų labai džiugu, jeigu daugiau žmonių rinktųsi kelionę autobusu. Pavyzdžiui, į Kauno pusę beveik niekas nevažiuoja, autobusas pustuštis, todėl nusprendėm atsisakyti šio reiso. Neturime kitos išeities, nes nuostoliai labai dideli“, – komentavo autobusų parko direktorius.
O štai kita „Bočių“ narė Vyda Jarmalavičienė „Merkio kraštui“ pasakojo traukiniu keliaujanti retai, tad dar nespėjusi išbandyti naujojo bilietomato, tačiau žinią apie uždaromas fizines kasas varėniškė vertina skeptiškai.
„Nežinau, ar pačiai pavyktų, bet jei užrašyta lietuviškai, tai gal ir susitvarkyčiau. Vis dėlto senjorams šis pasikeitimas neišėjo į gera, juolab kad leidžiama atsiskaityti tik banko kortele. Juk dauguma pensiją atsiima grynaisiais pašte, be to, ne visiems gali padėti vaikai ar anūkai. Kuo toliau, tuo labiau viską skaitmenizuoja, bet šitaip negalima. Reikia atsižvelgti ir į pažeidžiamiausius žmones“, – kalbėjo ponia Vyda.
Kai kuriais atvejais papildomą mokestį atšaukė
100 procentų AB „Lietuvos geležinkeliai“ akcijų priklauso valstybei, jas patikėjimo teise valdo Susisiekimo ministerija, tad paprašėme ir jos komentaro. Štai ministerijos atsakymas. „Susisiekimo ministerija kelia lūkestį didinti geležinkelių keleivių srautus ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę. „Lietuvos geležinkelių“ grupės įmonė „LTG Link“ turi nuolat tobulinti paslaugas, kad kuo daugiau keleivių rinktųsi keliones traukiniais, nes šios rūšies transportas yra vienas iš ekologiškiausių ir labiausiai taupančių energiją. Šie bendrovei keliami tikslai yra išdėstyti Susisiekimo ministerijos lūkesčių rašte. Tikimės, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė, priimdama sprendimus dėl traukinių bilietų įsigijimo būdų, operatyviai įvertins esamą situaciją ir imsis veiksmų, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į visuomenės poreikius“.
Susisiekimo ministerijos atsakyme „Merkio kraštui“ taip pat rašoma, kad „LTG Link“ atšaukė papildomą aptarnavimo mokestį perkantiems bilietą traukiniuose, kai keliaujama iš stočių, kuriose nėra galimybės įsigyti bilietų kasose, bilietomatuose ar „Perlo“ terminaluose. Pastaruosiuose papildomas mokestis perkant traukinio bilietą, anot ministerijos, nėra taikomas. Be to, numatyta ir daugiau pokyčių.
„Susisiekimo ministerija jau parengė ir suinteresuotoms pusėms pateikė derinti įsakymo dėl „Viešųjų keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu ir viešųjų kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugų kokybės reikalavimų“ pakeitimo projektą, kurio vienu iš punktų bus nustatoma, kad jeigu išvykimo geležinkelio stotyje nėra bilietų kasos arba keleivis nespėjo įsigyti bilieto išvykimo geležinkelio stoties bilietų kasoje jos darbo metu, arba išvykimo geležinkelio stotyje nėra bilietų pardavimo automato, geležinkelio įmonė (vežėjas) turi sudaryti sąlygas tokioje išvykimo geležinkelio stotyje į traukinį įlipusiam keleiviui bilietą įsigyti traukinyje be priemokos. Planuojama, kad pakeitimo projektas bus patvirtintas iki šių metų pabaigos“, – teigia Susisiekimo ministerija savo rašte „Merkio kraštui“.
Numatė išimčių
„Merkio kraštas“ pabendravo ir su „Lietuvos geležinkelių“ grupės įmonės „LTG Link“ komunikacijos partnere Olga Malaškevičiene. Pasidomėjome, kodėl bendrovė panaikino keleiviams įprastas bilietų kasas ir įrengė vadinamuosius bilietomatus.
„Fizinės kasos stotyse dirbo epizodiškai, kai kurios iš jų – tik kelias dienas per savaitę. Todėl nuo šių metų pavasario traukinių bilietų pardavimo tinklas buvo praplėstas, ir dabar bilietomatai veikia net tose stotyse, kur kasų iki tol nebuvo. Tarkime, Varėnoje bilietų kasa dirbo iki 17:45 su trimis valandos trukmės pertraukomis. Šiuo metu bilietomatas pasiekiamas visą dieną iki pat paskutinio traukinio išvykimo“, – tikino pašnekovė.
Ji taip pat aiškino, kad nuo lapkričio 4-osios yra išplėstas keleivių, kuriems nėra taikomas papildomas 2 eurų aptarnavimo mokestis perkant bilietus traukinyje, sąrašas. O į jį patenka pensininkai, moksleiviai, vaikai, neįgalieji ir juos lydintys asmenys, taip pat turintieji vidutinių specialiųjų poreikių, kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai, nepriklausomybės gynėjai, politiniai kaliniai ir tremtiniai. Aptarnavimo mokesčio esą taip pat nebus prašoma ir tuo atveju, jeigu neveiks stotyje esantis bilietomatas.
„Varėnos stotyje bilietą galima nusipirkti, likus 3 minutėms iki traukinio išvykimo, šis laikas buvo sutrumpintas nuo 5 minučių, atsižvelgus į keleivių lūkesčius. Mums labai svarbu, kad bilietų pardavimo sistemos būtų patogios keleiviams, tad stebėsime bilietų pardavimo procesus ir, matydami poreikį bei galimybes, ieškosime sprendimų jiems tobulinti. Visose stotyse beveik pusmetį dirbo mūsų žmonės, kurie rūpinosi, kad keleiviai išmoktų įsigyti bilietą. Jeigu traukiniais važiuojama dažnai, siūlome įsigyti terminuotą bilietą ilgesniam laikui internetu arba bilietomatuose“, – tikino O. Malaškevičienė.
Evelina Kuliešė
